Teisingumo ministerijos pietų pertraukos trukmė: išsamus vadovas
Įvadas
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) reglamentuoja darbo ir poilsio laiką, įskaitant pietų pertraukas. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama pietų pertraukos trukmė, jos įtaka darbo laikui ir darbuotojų teisės.
Pietų pertraukos trukmė pagal DK
Pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę.
Taigi, DK įtvirtina pareigą darbdaviui garantuoti darbuotojams pertrauką pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po penkių valandų darbo (šios pertraukos metu sudarant sąlygas darbuotojui palikti darbo vietą ir išnaudoti šį laiką savo nuožiūra, neįskaitant jos į darbo laiką ir už ją nemokant darbo užmokesčio), tačiau pačios pertraukos trukmę, jos pradžią/pabaigą ir kitas sąlygas nustato pati darbovietė vidaus tvarkoje, atsižvelgiant į darbo teisės normas ir darbo dienos (pamainos) grafikus.
Išimtys ir specialūs atvejai
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu nėra galimybės suteikti pietų pertrauką, darbdavys turi suteikti galimybę pavalgyti darbo laiku. Tai reiškia, kad jei dėl darbo pobūdžio darbuotojas negali išeiti pietų, jam turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo vietoje ir šis laikas įskaičiuojamas į darbo laiką.
Pietų pertraukos įtaka darbo laikui ir apmokėjimui
Pietų pertrauka paprastai neįskaičiuojama į darbo laiką ir už ją nemokamas darbo užmokestis, nebent darbuotojas neturi galimybės išeiti pietų dėl darbo pobūdžio. Tokiu atveju, pietų pertrauka įskaičiuojama į darbo laiką ir apmokama.
Taip pat skaitykite: Kontaktai: Pietų Afrika
Papildomos atostogos ir poilsio laikas
Be standartinių pietų pertraukų, DK numato ir kitas galimybes darbuotojams gauti papildomą poilsio laiką. Pavyzdžiui, darbuotojams, auginantiems vaikus, suteikiamos papildomos poilsio dienos arba sutrumpinamas darbo laikas.
Pagal DK 126 straipsnio 3 dalį, darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos penkių savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Remiantis DK 138 straipsnio 1 dalimi, darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Taigi, jeigu pagal pareigų kategoriją darbuotojas patenka į Pailgintų atostogų aprašo reglamentavimo sritį ir tuo pačiu vienas augina vaiką, tai jam turėtų būti skaičiuojamos ir suteikiamos tik pailgintos atostogos.
DK 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią, - dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
Taip pat skaitykite: Pietų pertraukos Kultūros ministerijoje
DK 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvata yra nustatyta, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę. Šią išvadą galima daryti dėl to, kad DK 138 straipsnio 3 dalies norma numato galimybę darbuotojui, auginančiam, pavyzdžiui, du vaikus iki dvylikos metų, pasirinkti papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jos alternatyvą - darbo savaitės trumpinimą 2 valandomis per savaitę. Kitu atveju, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti suteikiamas 4 valandų papildomas poilsis per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 1 valanda per savaitę), o jeigu dirbama ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pavyzdžiui, 60 valandų per savaitę, tuomet darbuotojui turėtų būtų suteikiama proporcingai ilgesnė papildoma poilsio diena - 12 valandų per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 3 valandomis per savaitę).
Pažymime, kad jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jo prašymu turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti visa laisva darbo diena (pamaina), papildomą poilsio laiką sumuojant, pavyzdžiui, darbuotojai, kurie dirba 12 valandų per parą, visa laisva pamaina galėtų pasinaudoti kas 1,5 (pusantro) mėnesio, o tie, kurie dirba 24 valandas - kas 3 mėnesius.
Darbuotojai, auginantys vieną vaiką iki dvylikos metų, turi teisę į vieną papildomą poilsio dieną per tris mėnesius (arba sutrumpintą darbo laiką aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Paaiškiname, kad į šį papildomą poilsio laiką darbuotojas įgyja teisę iškart prasidėjus skaičiuojamajam laikotarpiui.
Tuo atveju, jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė 8 valandos, papildomu poilsio laiku darbuotojas gali pasinaudoti bet kuriuo momentu per 3 mėnesių laikotarpį. Tačiau jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis, negu 8 valandos pamainomis, pavyzdžiui, po 12 valandų, toks darbuotojas gali trumpinti darbo laiką 8 valandomis arba sumuoti papildomą poilsio laiką, kol nesusidarys pilna papildoma poilsio diena, t. y. vadinamasis „mamadienis“ arba „tėvadienis“ būtų suteikiamas po 4,5 mėnesio, nes per 3 mėnesius priklauso tik 8 valandos papildomo poilsio laiko, o per papildomus 1,5 mėnesio - dar 4 valandos papildomo poilsio laiko.
Primename, kad ši poilsio diena prilyginama 8 valandų trukmei, todėl jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti sute.
Taip pat skaitykite: Maisto pramonės ministerija
Atostoginių mokėjimo tvarka
Vadovaujantis DK 130 straipsnio 2 dalimi, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį darbuotojui turi būti sumokama iki atostogų pradžios.
Tačiau atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) ar 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę), ar 4 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Šiuo atveju, atsižvelgiant į DK 146 straipsnio reikalavimą, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį; bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (1 dalis), atostoginiai išmokami darbuotojui nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Dar daugiau lankstumo numato DK 130 straipsnio 3 dalis, jog esant darbuotojo atskiram prašymui, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Vadinasi, esant darbuotojo pageidavimui atostoginius gauti kartu su darbo užmokesčiu, atostoginiai darbuotojui turėtų būti sumokami įprastais darbovietėje darbo užmokesčio mokėjimo terminais ir tvarka. Pavyzdžiui, darbuotojui pateikus prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo rugpjūčio 20 - rugsėjo 10 dienomis ir pageidaujant gauti atostoginius darbo užmokesčio mokėjimo terminais, atostoginiai už rugpjūčio mėnesį turėtų būti sumokami su rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčiu, o atostoginiai už rugsėjo mėnesį - su rugsėjo mėnesio darbo užmokesčiu.
Komandiruotės ir poilsio laikas
DK 107 straipsnio 4 dalis numato, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Pažymėtina, kad pagal suderintą su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija poziciją, kelionės laikas turėtų apimti visą laiką nuo darbuotojo išvykimo iš namų iki jo atvykimo į darbdavio nurodytą vietą (pvz., vykstant į užsienį, nuo išvykimo iš namų į oro uostą iki atvykimo į viešbutį arba konkrečią nurodytą darbo pareigų atlikimo vietą kitoje vietovėje nei nuolatinė darbuotojo darbo vieta, jeigu darbuotojas iškart vyksta į ją) ir atvirkščiai grįžtant atgal. Vykstant į užsienį, kelionės laikas turėtų apimti ne tik faktinį skrydžio laiką, bet ir visą kitą kelionėje sugaištą laiką - vykimą į oro uostą / iš oro uosto, laukimo laiką prieš skrydį, laukimo laiką tarp skrydžių, bagažo atsiėmimo po skrydžio laukimo laiką, vykimo iš oro uosto į viešbutį ar darbdavio nurodytą vietą kitoje vietovėje laiką (ir atvirkščiai grįžtant atgal) ir visą kitą laiką, kurį darbuotojas sugaišta keliaudamas į darbdavio nurodytą vietą.
Atsižvelgiant į DK 107 straipsnio 4 dalies turinį, kelionės laikas yra įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, todėl visas kelionės laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai darbuotojo dirbtas laikas viengubu darbo užmokesčiu, o darbuotojui, kurio kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, papildomai dar suteikiama teisė pasirinktinai į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šį poilsio laiką pridėti prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo viengubą darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 5 dalimi, komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų.
Pabrėžtina, kad vadovaujantis DK 144 straipsnio 6 dalimi, juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 101 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.
Taigi, tuo atveju, kai vadovas dirbo jo poilsio dieną, ši diena turėtų būti apskaitoma DK 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, tuo tarpu, jeigu vadovas jo poilsio dieną praleido kelionėje, bet nedirbo, jam, šis laikas turėtų būti kompensuojamas DK 107 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y.
tags: #Teisingumo #ministerija #pietų #pertrauka #trukmė