Šviežių kopūstų sulčių nauda: nuo senovės tradicijų iki šiuolaikinio mitybos raciono
Kas gali būti skaniau ir sveikiau už šviežiai išspaustas sultis? Daugelis iš mūsų renkasi vaisių arba uogų sultis, visiškai pamiršdami daržovių, o jos, beje, yra ne mažiau naudingos. Tie, kurie reguliariai geria sultis, rečiau turi problemų su trapiais nagais, nušiurusiais plaukais ar nesveika oda. Gydytojai mano, kad naudingiausios yra šviežiai išspaustos sultys, palaikytos ne ilgiau negu 30 min. Šiame straipsnyje gilinamės į šviežių kopūstų sulčių naudą, aptardami jų sudėtį, gydomąsias savybes ir vartojimo rekomendacijas.
Bendrosios daržovių sulčių vartojimo taisyklės
Gydomaisiais tikslais daržovių sultys geriamos 30 min. prieš valgį arba 1,5-2 val. po valgio. Pagrindinė taisyklė: sultys gali būti skiedžiamos vandeniu, į jas negalima dėti cukraus, druskos arba pipirų. Gerti daržovių sultis geriausia per šiaudelį, lėtai ir neskubant, taip naudingosios medžiagos įsisavins geriau ir greičiau.
Kiek sulčių gerti?
Geriant daržovių sultis gydomaisiais tikslais, labai svarbu laikytis dozavimo nurodymų:
- Šviežias burokėlių sultis reikia pradėti gerti nuo 1 arbat. š. ir palaipsniui didinti dozę iki 1/3 stiklinės 3-4 kartus per dieną. Maišant šias sultis su kitomis sultimis (morkų, kopūstų), burokėlių sulčių dalis neturi būti didesnė negu 1/3.
- Kopūstų sultys - 1 stiklinė 3-4 kartus per dieną, 40-50 min prieš valgį.
- Pomidorų sultys - 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.
- Ridikėlių, ridikų, svogūnų, česnakų, krienų ir kitų aštrių daržovių sultis gerkite mažais kiekiais - 1-2 arbat. š. per dieną. Geriausia tokias sultis maišyti su kitomis sultimis.
- Pagrindinė taisyklė - neperlenkti lazdos. Atsižvelgiant į sulčių rūšį, jų reikia išgerti nuo kelių šaukštų iki 3-4 stiklinių per dieną.
Kopūstų sultys: nauda ir savybės
Kopūstų sultys dėl savo skoninių savybių patiks ne visiems, tačiau jos turi daug naudingųjų savybių. Jos puikiai tiks tiems, kurie nori numesti svorio ir išvalyti organizmą. Kopūstų sultys nepamainomos kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo, kai kamuoja gastritas, sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. Šios sultys yra puiki profilaktinė priemonė nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, kepenų bei blužnies ligų. Kopūstų sultys yra puikus būdas į savo mitybą įtraukti daugiau maistinių medžiagų ir vitaminų. Kopūstai - tai kryžmažiedės daržovės, turinčios mažai kalorijų, bet daug skaidulinių medžiagų, vitamino C ir kitų antioksidantų.
Kopūstų sulčių sudėtis
Kopūstų sultys - tai vitaminų ir mineralų, būtinų optimaliam organizmo funkcionavimui, šaltinis. Jose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, E, C ir K, folio rūgšties, geležies, jodo, sieros, fosforo ir kalio. Vitaminas K atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo ir kaulų sveikatos procesuose, o vitaminas C stiprina imuninę sistemą, skatina kolageno gamybą ir palaiko gerą odos būklę. Nors gaminant kopūstų sultis pašalinama didžioji dalis skaidulinių medžiagų, tačiau kopūstuose esančios kitos maistinės medžiagos tampa koncentruotos ir lengviau pasisavinamos.
Taip pat skaitykite: Šviežių kopūstų sulčių nauda
Kopūstų sulčių poveikis sveikatai
- Uždegimų mažinimas: Vartojant kopūstų sultis, organizmas lengviau kovoja su uždegiminėmis reakcijomis. Kopūstų sultyse esančios maistinės medžiagos organizme virsta sulforafanu, kurį mūsų organizmas naudoja kovai su uždegimu ir kancerogeninėmis medžiagomis, sukeliančiomis storosios žarnos ir krūties vėžį. Kopūstų priešuždegiminės savybės yra pastebėtos ir naudojamos daugybę metų.
- Hormonų balanso palaikymas: Geriant kopūstų sultis, organizme subalansuojamas estrogenų kiekis, užtikrinantis moterų reprodukcinę sistemą.
- Antioksidacinės savybės: Kopūstų sultyse yra daug antioksidantų, ypač vitamino C. Šias medžiagas organizmas naudoja pažeistoms ląstelėms atkurti, apsaugoti nuo laisvųjų radikalų pažaidos bei stiprinti imuninę sistemą. Raudonųjų kopūstų sultyse yra daug antocianinų - augalinių pigmentų, suteikiančių raudoniesiems kopūstams tamsiai violetinę spalvą, kurie pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, taip pat įrodyta, kad antocianinai mažina širdies ligų riziką.
- Kraujo spaudimo reguliavimas: Kalis, esantis kopūstų sultyse, padeda atpalaiduoti kraujagysles ir gerina kraujotaką, todėl mažėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova. Įtraukdami kopūstų sultis į savo mitybą galite prisidėti prie tinkamo kraujospūdžio lygio palaikymo.
- Odos būklės palaikymas: Odą, kaip vieną didžiausių kūno organų, veikia įvairūs toksinai ir nešvarumai. Kopūstų sultys sudėtyje turi sieros junginių, kurie natūraliai padeda pašalinti toksinus iš odos, todėl ji tampa sveika ir švytinti. Vitaminai A ir E padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugo nuo ląstelių pažeidimų, todėl gali atitolinti senėjimo požymius.
- Skrandžio problemų sprendimas: Kopūstų sultys yra labai naudingas produktas, turintiems skrandžio sutrikimų ar opų. Šios sultys subalansuoja skrandžio rūgštingumą ir mažina skrandžio opų atsiradimą. Dėl kopūstų sultyse esančio sulforafano ir kitų natūralių fermentų stiprėja skrandžio gleivinė, tad sumažėja rizika susidaryti ir atsirasti skrandžio opoms. Šiose sultyse esanti amino rūgštis metioninas apsaugo skrandį nuo rūgštinės erozijos bei skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimų, o gijimą pagreitina kopūstų sultyse esantis kalcis, nes jis leidžia greitai susidaryti krešuliams. Vitaminas K, taip pat esantis sultyse, padeda kontroliuoti kraujavimą. Atlikta tyrimų dėl skrandžio opos gydymo kopūstų sultimis. Tyrimai rodo, kad geriant po 1 puodelį kopūstų sulčių 3-4 kartus per dieną galima sumažinti skrandžio opas per mažiau nei dvi savaites. Šviežių kopūstų sultys teigiamai veikia, kai kamuoja gastritas, sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas, kai žmogus serga tulžies pūslės ir žarnų uždegimu. Kopūstų sultys padeda surandėti opoms. Kopūstų sultys didina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o tai naudinga turintiems per žemą skrandžio pH, sukeliantį virškinimo problemas, įskaitant rėmenį.
Kopūstų sultys liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje kopūstų sultys laikomos puikia priemone, gydant žaizdeles, opeles, pūlinius, taip pat gydomi kepenų, blužnies, ir virškinamo trakto negalavimai. Šviežiai išspaustos sultys su cukrumi ar medumi lengvina kosulį, šalina užkimimą. Kopūstų sultys naikina kenksmingus mikrobus ir slopina uždegimą. Jų gydomąsias savybes lemia tokių naudingų mūsų organizmui mineralinių medžiagų kaip kalis, natris, magnis, fosforas, siera, varis, jodas ir kt. gausa. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kopūstų sultys nepakeičiamos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris, be kita ko, efektyviai gydo opas. Šviežios kopūstų sultys skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai gerėja. Daug šio vitamino yra šviežiose kopūstų sultyse, kurios didina skrandžio sulčių išskyrimą ir reguliuoja viso žarnyno veiklą.
Kopūstų sultys ir svorio kontrolė
Kopūstai turi labai mažai kalorijų, tačiau daug skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą. Be to, turi cholino, kuris perdirbtas į acetilcholiną reguliuoja riebalų rūgščių metabolizmą, saugo kepenis nuo riebalų sankaupų. Matyt dėl šių priežasčių yra daugybė kopūstų dietos versijų. Tačiau kopūstų salotos, troškinys ar sriuba yra vertingas ir sotus maistas, puikiai tinkantis kaip ir lieknėjantiems, taip ir sveikatą norintiems pataisyti. Kopūstai dėl juose esančių skaidulų, padeda sumažinti potraukį saldumynams ir miltiniams produktams.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
- Skydliaukės veikla: Vartojant didelį kiekį kopūstų sulčių gali būti sutrikdyta skydliaukės veikla. Tyrimai rodo, kad per didelis vartojimas kryžmažiedžių daržovių gali paveikti skydliaukės veiklą ir sukelti vėžio riziką. Be to, žaliuose kopūstuose randami didesni goitrogenų kiekiai, todėl žmonės, sergantys skydliaukės ligomis, pavyzdžiui, hipotiroze, turėtų pasitarti su gydytoju dėl kopūstų sulčių vartojimo.
- Sąveika su vaistais: Kopūstų sultyse esančios kai kurios maistinės medžiagos gali neigiamai sąveikauti su vaistais. Kopūstuose esantis vitaminas K gali turėti įtakos kraują skystinančių vaistų, tokių kaip varfarinas, gebėjimui užkirsti kelią kraujo krešėjimui. Tad, jei yra vartojami kraują skystinantys vaistai, geriausia vengti kopūstų sulčių.
- Skaidulų trūkumas: Spaudžiant sultis iš kopūstų, pašalinama daug skaidulinių medžiagų. Todėl, vartojant kopūstų sultis, negaunama pakankamai skaidulinių medžiagų ir gali sutrikti šios organizmo sistemos.
- Žarnyno problemos: Kai kuriems žmonėms geriant kopūstų sultis gali pasireikšti žarnyno veikos sutrikimai. Kopūstų sultyse gausu fruktanų - angliavandenių, kuriuos žmonėms, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), dažnai sunku virškinti.
- Kitos kontraindikacijos: Nepaisant to, jog kopūstų sultys turi gydomąjį poveikį skrandžio gleivinei, paūmėjus gastritui ir opaligei, reikėtų jų atsisakyti. Ropių sulčių negalima vartoti nėščiosioms, žmonėms, sergantiems kepenų, inkstų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, širdies ligomis.
Kaip pasigaminti kopūstų sulčių?
Kopūstų sultis galite lengvai paruošti namuose. Kadangi jų skonis yra silpnas, galite pabandyti pridėti papildomų vaisių, daržovių ar prieskonių. Raudonieji kopūstai paprastai būna šiek tiek saldesni, todėl jie yra geresnis pasirinkimas, jei planuojate sultis maišyti su kitais vaisiais. Jei turite sulčiaspaudę, kopūstų sultis galite spausti ir joje, tuomet nereikės papildomai jų išspausti per audinį.
Patarimai, kaip vartoti kopūstų sultis
- Išgerkite iš karto: Kopūstų sultis geriausia išgerti per 30 minučių. Kitaip jos greitai praranda savo maistinę vertę dėl oksidacijos proceso, kuris gali suardyti sultyse esančius fermentus, vitaminus ir kitus naudingus junginius, dėl to sultys tampa mažiau veiksmingos ir pasikeičia jų skonis. Jei negalite sulčių išgerti iš karto, laikykite stikliniame sandariame butelyje šaldytuve iki 24 valandų.
- Geriausias laikas gerti: Kopūstų sultis geriausia gerti ryte prieš valgį, taip greičiau įsavinamos visos naudingosios medžiagos. Jei per dieną reikia gerti daugiau kartų, tuomet irgi geriausia gerti bent 30 min. prieš valgį.
Kopūstai: istorija ir įdomūs faktai
Kopūstai - daugelyje sodų randama daržovė, puikiai ištverianti mūsų klimato sąlygas. Tačiau senovės rašto paminklai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt, bus paplitę iš Senovės Romos. „Iš visų daržovių - pirmoji“ - taip vadino kopūstus senovės romėnų karvedys ir rašytojas Markas Poncijus Katonas Vyresnysis. Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs, drąsus ir ligos jų lenkiasi. Senovės Egipte ši daržovė taip pat buvo labai vertinama ir netgi buvo siūloma įtraukti kopūstus į vaikų mitybą, nes buvo teigiama, kad vaikai nuo jų „darosi stiprūs“.
Į Rusiją kopūstai buvo atvežti iš Krymo ir Juodosios jūros pakrančių, kur senovėje gyveno graikų ir romėnų kolonistai. Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai kaip ir prūsai kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę. Kaip ten bebūtų, mūsų protėviams kopūstai patiko ir prigijo mūsų žemėje. Jie buvo vartojami švieži, rauginti, troškinti, kaip įdaras kitiems patiekalams, ypač žuvies ir mėsos.
Taip pat skaitykite: Mažo rūgštingumo gastrito gydymas
Receptai su kopūstais
Raugintų kopūstų blynai - be glitimo
Raugintus kopūstus galima naudoti ir blynams! Šaltuoju sezonu rekomenduoju valgyti raugintas daržoves, jose gausu gerųjų bakterijų - probiotikų. Raugintų daržovių sultys, o ypač raugintų kopūstų sultys, yra nuostabus sveikatos šaltinis, ne tik gerintis virškinimo sistemą, bet ir turinti daugybę vitaminų.
Šviežio kopūsto kotletai su linų sėmenimis
Jums reikės: pusės nedidelio kopūsto; 1 kiaušinio; 2 v. š. viso grūdo speltos miltų arba viso grūdo kvietinių miltų (labiausiai tinka žirnių miltai); 0,5 v. š. gysločio luobelių; 1 a. š. maltų linų sėmenų; druskos (pagal skonį); pipirų (pagal skonį); ypač tyro alyvuogių aliejaus.
Gaminimo eiga: Kopūstą sutarkuokite stambia (liaudyje vadinama „burokine“) tarka, įmuškite kiaušinį. Suberkite visus birius produktus, pagardinkite prieskoniais ir viską gerai išmaišykite. Rankomis formuokite kotletus, kepkite juos keptuvėje ant aliejaus, ant nedidelės kaitros. Skanaukite su graikišku jogurtu ir daržovėmis.
Kopūsto pyragas su vištiena
Įdarui reikės: 150 g vištienos ar kitos mėgstamos liesos maltos mėsos; 50 g morkų (pusė vidutinės); 30 g svogūnų; 20 ml pomidorų pastos (jei naudosite tyrę, reikės truputį daugiau); 0,2 g druskos; 0,2 g šviežiai maltų pipirų. Kopūstų pyrago sluoksniams: 250 g kopūsto.
Gaminimo eiga: Kopūstą pasiruoškite kaip įprasta gaminant balandėlius - apvirkite ir nuimkite lapus. Pasiruoškite mėsą perdengimui. Maltą mėsą sumaišykite su įdaro ingredientais: tarkuota morka, pjaustytu svogūnu, pomidorų pasta, druska ir pipirais. Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, tuomet sluoksniuokite: dėkite kopūsto lapus, faršą su ingredientais, kopūsto lapus, vėl maltą mėsą. Šį pyragą reikia baigti su kopūsto lapų sluoksniu. Jeigu norite, kad kopūstų pyrago paviršius nebūtų labai apkepęs, prieš dedant jį į orkaitę, pridenkite kepimo popieriumi, o likus 15-20 minučių, kepimo popierių nuimkite. Kepkite 50 min. Likusį apvirtą kopūstą galite panaudoti sriubai arba patroškinti su ciberžole ir kmynais.
Taip pat skaitykite: Ar kopūstų sultys veikia kraujo spaudimą?
Baltagūžio kopūsto apkepas su kmynais
Jums reikės: 2 vnt. kiaušinių; 100 g baltagūžio kopūsto; 25 g lešių arba žirnių miltų (jei tokių neturite, galite susimalti lęšių patys); 25 g viso grūdo speltos arba viso grūdo kvietinių miltų; 12 ml (v. š.) tyro alyvuogių aliejaus arba lydyto sviesto; 2 v. š. grietinės; 1 a. š. kmynų; 0,5 g druskos; 0,2 g ciberžolės; 0,2 g pipirų; sezamų sėklų (pagal skonį).
tags: #šviežių #kopūstų #sulčių #nauda