Cukatos: Saldūs Vaisiai iš Cukraus Sirupo
Cukatos - tai cukraus sirupe virti ir išdžiovinti vaisiai arba daržovės. Šis gardus skanėstas atkeliavo į Europą iš Rytų regionų ir tvirtinama, kad cukatas galima priskirti sveikų saldumynų grupei. Nors dietologai įspėja, kad šiais skanėstais nedera piktnaudžiauti, saikingas vartojimas gali būti naudingas.
Kas yra Cukatos?
Cukatos gaminamos verdant vaisius ar daržoves cukraus sirupe ir vėliau juos išdžiovinant. Joms gaminti tinka ne tik kieti citrusiniai vaisiai, bet ir moliūgai, burokėliai, morkos, cukriniai runkeliai. Taip pat, cukatas galima pasigaminti iš įvairiausių, ypač rūgščių, uogų ir kitų augalų - spanguolių, bruknių, rabarbarų, svarainių, šermukšnių. Puikiai visiems pažįstamos ir mėgiamos imbierinės cukatos.
Cukatų nauda ir rizika
Tvirtinama, kad cukatos yra gana natūralus produktas, išsaugantis daug vertingų vitaminų ir antioksidantų - beta-karotino, tokoferolio, askorbo rūgšties. Šios medžiagos naudingos organizmui, padeda susikaupti, sumažina nuovargį, suteikia energijos. Tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, spanguolių gebėjimas malšinti šlapintakių infekcijas išliko net tada, kai jos buvo valgomos cukatų pavidalu. Toms moterims, kurios per dieną suvartodavo 42 g cukatų, šlapimtakių ligų epizodai pasikartodavo rečiau.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad gaminant cukatas naudojama nemažai cukraus, kurio perteklius organizmui yra kenksmingas. Kartais jo kiekis šiame produkte siekia ir 80 proc. Todėl iš dalies ką rinktis - cukatą ar kitą saldėsį - tampa tik skonio reikalu, nes nereikalingo cukraus gaunama iš abiejų produktų. Kaloringumo cukatose dėl angliavandenių gausos irgi nestinga. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kokiomis sąlygomis cukruojami vaisiai buvo užauginti. Jei cukata gaminama iš vaisiaus odelės, reikia turėti omeny, kad vaisiaus paviršius galėjo būti apdorotas pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis. Yra gaminamos ir mažesnio cukringumo cukatos. Tačiau tuomet jų galiojimo trukmė būna trumpesnė, nes cukrus veikia kaip konservantas.
Subalansuotoje mityboje cukatų ir džiovintų vaisių dienos dozė yra apie 40 g, t.y. maždaug viena sauja. Norint gauti reikiamų vitaminų ir kitų medžiagų geriausia valgyti šviežius vaisius ir daržoves, o rūgštesnes uogas ar kitus augalus, kuriuos sunkiau suvalgyti vienus, galima apdoroti ir kitais būdais - įdėti į žaliąjį koktelį sumaišant su saldesniais vaisiais.
Taip pat skaitykite: Sveikas šokoladinis pyragas
Kaip atpažinti kokybiškas cukatas?
Pirkdami cukatas, atkreipkite dėmesį į jų spalvą. Jei cukatos yra nebūdingos spalvos (pavyzdžiui, žalių ar mėlynų ananasų, violetinių apelsinų nebūna), vadinasi, jų gamyboje buvo naudoti sintetiniai dažikliai. Dažiklis gali atitikti ir natūralią vaisiaus spalvą. Norint išsiaiškinti, ar cukatos nėra dažytos, reikėtų jas pamirkyti karšto vandens dubenyje. Jei vanduo ims keisti spalvą, vadinasi, įsigijote nekokybišką produktą. Gali atsitikti taip, kad cukatos vandenyje apskritai ištirps. Taigi, vėlgi jus apgavo - vietoj tikrų cukatų įsigijote pacukruotų ir išdažytų bei aromatizatoriuje išmirkytų želatinos gabaliukų.
Pirkdami cukatas įsitikinkite, kad produktas tinkamas vartoti: paspauskite vaisių gabalėlius, patikrinkite, ar jie neišskiria skysčio, cukatos neturėtų būti ir pernelyg sausos ir trupančios.
Cukatų panaudojimas
Šiuos skanumynus galima valgyti ne tik vienus, bet ir jais pagardinti įvairius kepinius. Cukatos suteikia kepiniams saldumo, aromato ir tekstūros įvairovės.
Receptai
Rabarbarų cukatos
Reikės:
- 1 kg rabarbarų
- 1,5 kg cukraus
- 1 stiklinės vandens
Gaminimas:
- Rabarbarų kotus nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite 2-3 cm ilgio gabaliukais.
- Suberkite į verdantį vandenį ir palaikykite apie 2 minutes.
- Išgriebkite ir sudėkite į indą.
- Į vandenį, kuriame buvo verdami rabarbarai, įberkite cukraus (galima įdėti cinamono lazdelę) ir išvirkite sirupą.
- Karštu sirupu užpilkite rabarbarus ir palikite nakčiai.
- Užkaiskite puodą su sirupe išmirkusiais rabarbarų gabaliukais ir trumpai pakaitinkite.
- Išgriebkite kiaurasamčiu rabarbarus, sudėkite į skardą ir džiovinkite šiek tiek pravertoje 50-60 laipsnių orkaitėje, kol išdžius.
Moliūgų cukatos
Reikės:
- Moliūgo
- Cukraus
- Vanilinio cukraus
- Citrinų žievelių
- Apelsinų žievelių
- Citrinų sulčių
- Apelsinų sulčių
Gaminimas:
- Moliūgą nulupkite, išimkite sėklas, supjaustykite smulkiais stačiakampiais (maždaug 2-3 cm storio).
- Susmulkintą moliūgą sudėkite į didelį puodą, užpilkite cukrumi ir palikite parą pastovėti kambario temperatūroje.
- Susidariusias sultis nukoškite į kitą puodą ir pakaitinkie iki virimo.
- Suberkite vanilinį cukrų, nutarkuokite citrinų ir apelsinų žievelių geltonąją ir oranžinę dalis (baltos dalies nelieskite, nes ji duoda kartumo), įspauskite vaisių sulčių.
- Sirupą gerai išmaišykite ir supilkite ant moliūgo gabalėlių.
- Vėl palikite parą pastovėti.
- Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir suberkite moliūgo gabalėlius.
Citrusinių vaisių žievelių cukatos
Reikės:
- Citrusinių vaisių žievelių
- Cukraus
- Vandens
Gaminimas:
- Vaisius labai gerai nuplaukite, nušveiskite kempinėle.
- Juostelėmis nupjaukite vaisių žievelę ir supjaustykite ilgais šiaudeliais.
- Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu, kad apsemtų.
- Užvirkite, sumažinkite kaitrą ir virkite, kol žievelės suminkštės (30-45 min.).
- Išgriebkite kiaurasamčiu, nuvarvinkite.
- Įberkite į puodą pusę cukraus, užpilkite puse litro vandens, užvirkite.
- Sudėkite žieveles ir virkite ant labai silpnos kaitros pamaišydami, kol žievelės taps permatomos.
- Išgriebkite kiaurasamčiu ir nuvarvinkite.
- Ant kepimo popieriaus suberkite likusį cukrų ir paskleiskite žieveles.
- Pamaišykite, kad jos pasidengtų cukrumi.
Kiti būdai išsaugoti vasaros gėrybes
Ratus ruošk žiemą, o maisto atsargas - vasarą. Taip būtų galima perfrazuoti garsią lietuvių liaudies patarlę. Be cukatų, vaisius galima džiovinti, šaldyti, iš jų virti uogienes.
Uogienės
Uogienė - tai gaminys iš vaisių, uogų ar daržovių virtų su cukrumi ar cukraus sirupe. Uogienės verdamos sirupe, kuris gaminamas iš vandens ir cukraus arba sulčių ir cukraus. Uogienė verdama ant silpnos ugnies, kad sirupas vienodai įsigertų į vaisių ar uogų ląsteles. Uogienės verdamos plačiuose, emaliuotuose arba nerūdijančio plieno puoduose ar dubenyse ant silpnos ugnies. Taip intensyviau garuoja vanduo, esantis žaliavoje, o cukrus greičiau konservuoja uogas. Uogos ir vaisiai, į kuriuos cukraus sirupas įsigeria vienodai ir greitai, išverdami iš karto. Tokia uogienė verdama ne ilgiau kaip 40 min. Daugkartiniu būdu verdamos stambios bei storesnę odelę turinčios uogos ir vaisiai. Šioms uogienėms sirupas verdamas iš cukraus ir vandens (1 kg cukraus - 2-3 st. vandens). Kai kuriuos sultingus vaisius ir uogas galima virti jų pačių sultyse. Kad atsirastų sulčių ir cukrus vienodžiau įsigertų į paruoštą žaliavą, maždaug prieš 8 val. iki pirmo virimo ant vaisių ir uogų užberiama pusė receptūroje nurodyto cukraus. Susidaręs skystis (sirupas) nupilamas ir užvirinamas. Dar karštas (apie 60 C) jis užpilamas ant uogų ar vaisių ir palaikomas, priklausomai nuo žaliavos rūšies, 5-24 val. Taip galima kartoti 2-5 kartus, kaskart vis pridedant cukraus: vyšnios, juodieji serbentai verdami 2 kartus, slyvos be kauliukų - 3, su kauliukais - 4, abrikosai ir rojaus obuoliukai - net 5 kartus. Kiekvieną kartą verdama 5-15 min. Neturint termometro tai nustatyti galima iš spalvos, uogų blizgesio, sirupo tirštumo. Išvirusios uogos yra pasinėrusios į sirupą ir jame pasiskirsčiusios vienodai, jos būna permatomos, blizgančios, išgriebtos iš sirupo raukšlėjasi. Prieš išpilstant uogienė laikoma keletą valandų, kad tirštojoje jos dalyje ir sirupe išsilygintų cukraus koncentracija.
Taip pat skaitykite: Saldūs patiekalai be kaltės jausmo
Uogienėms žaliava renkama ypač rūpestingai: vaisiai ir uogos turi būti švieži, be mechaninių pažeidimų, nepakenkti kenkėjų, prinokę, bet nepernokę.
Braškių uogienė arba marmeladas
Reikia: 500 g braškių, 250 g DANSUKKER cukraus uogienėms arba 165 g DANSUKKER cukraus marmeladams, 1-2 žvaigždanyžių
Gaminimas: Stambesnes uogas supjaustykite. Uogas suberkite į puodą, supilkite 20 ml vandens, užvirinkite. Suberkite DANSUKKER cukrų uogienėms, sudėkite žvaigždanyžius ir išmaišykite. Kaitinkite uogienę kartkartėmis pamaišydami. Užvirinkite uogienę. Nugraibykite putas ir išimkite žvaigždanyžius. Lengvai pravėsinkite uogienę ir supilstykite į uogienę švarius stiklainius.
Džemas
Džemai populiarūs visame pasaulyje ir ne be reikalo. Trumpai tariant, džemas yra į želė panašus virtas sirupas su virtais uogų arba vaisių gabalėliais. Be to, verdant džemą svarbu, kad uogos ar vaisių gabalėliai būtų labai gerai išvirę, dėl to cukrus labai gerai prasiskverbia į jų minkštimą.
Džemas verdamas keliais etapais: vaisiai arba uogos pirmiausiai užpilami trupučiu vandens. Tada pridedama cukraus ir uogienė pirmiausiai verdama ant didelės ugnies, vėliau - ant mažos. Labai svarbu žinoti, kiek tiksliai reikia laiko išvirti džemą. Apytikslis virimo laikas yra 30 min. Tačiau virimo technologija gali skirtis, atsižvelgiant į tai, iš ko jis gaminamas. Tobulo džemo gaminimo paslaptis yra teisingas viryklės kaitros laipsnio kaitaliojimas.
Taip pat skaitykite: Receptai be cukraus Velykoms
Svarbu pasirinkti tinkamus vaisius ir uogas. Juose turi būti natūralaus pektino. Virdami džemą, įdėkite šiek tiek neprinokusių vaisių ir uogų. Nepervirkite! Prisiminkite vaisius, kuriuose natūraliai gausu pektino: obuolius, svarainius, abrikosus, agrastus, slyvas, serbentus. Likus 2 min. Džemas verdamas, pridedant natūralaus arba miltelių pavidalo pektino, sumaišius jį su cukrumi arba ištirpinus cukraus sirupe. Pektinas dedamas paskutiniame džemo virimo etape arba, likus 5 min. iki džemo virimo pabaigos.
Vaisių šaldymas
Vaisius patariama šaldyti ne mažesniame nei 18 laipsnių šaltyje, šaldiklyje. Kuo greičiau jie bus atšaldyti, tuo produktai bus skanesni. Taip juose išsilaikys ir daugiau vitaminų. Šaldymui skirtus vaisius ir uogas pirmiausia reikia nuplauti ir labai kruopščiai nusausinti. Po to vienu sluoksniu suberti ant padėkliukų ir įdėti į šaldiklį. Jiems visiškai sušalus, geriausia perpilti į hermetiškai uždaromus indelius arba polietileno maišelius. Atsargiai! Uogas bei vaisius šalima šaldyti cukruje, sirupe arba sausai. Šaldytus vaisius, uogas, daržoves galima laikyti suvyniotus į politileninę ar aliuminio foliją. Jai nekenkia drėgmė, ji nelaidi orui, nepraleidžia kvapų.
Braškių šaldymas:
Nuskinkite braškių lapelius, uogas nuplaukite, nuvarvinkite ir leiskite nudžiūti. Išdėliokite vieną šalia kitos ant padėklo, pabarstykite cukrumi ir dėkite į šaldiklį, kad uogos sustingtų.
Vaisių džiovinimas
Prieš džiovinant vaisius reikia tinkamai paruošti. Jei tai obuoliai, kriaušės ar slyvos juos reikia nulupti, išimti sėklas, supjaustyti. Karštą vasaros dieną vaisius galima džiovinti ir lauke. Tiesa, prieš tai juos reikėtų uždengti specialiais tinkleliais, kurie neprileistų parazitų, tačiau leistų vaisiams „kvėpuoti“. Yra ir specialių džiovyklių, kurios turi kaitinimo funkciją, tad ją galima naudoti ir namuose. Senovėje vaisius džiovindavo ant palangės ar krosnies, uždengę marlėmis. Tačiau bene populiariausias dabartinis vaisių džiovinimo būdas - orkaitėje. Jos skardą reikėtų iškloti kepimo popieriumi, vienu sluoksniu, lygiai išdėlioti vaisus. Orkaitė turėtų būti įkaitinta iki maždaug 100 laipsnių. Jos dureles geriau palikti šiek tiek praviras, taip geriau išeis garai. Džiovintus vaisius geriausia laikyti medžiaginiuose maišeliuose arba stiklainiuose.
Džiovinti obuoliai:
Obuolius perpjaukite į keturias dalis, išimkite sėklalizdžius. Supjaustykite ketvirčius plonomis skiltelėmis. Orkaitėje ar ant krosnies patieskite pergamentinio popieriaus ir sudėkite skilteles, kad visos galėtų džiūti. Jei obuolius džiovinsite ant krosnies - nepamirškite jos pakūrenti nors 1 kart į dieną. Jei obuolius džiovinsite orkaitėje - dureles būtinai praverkite. Obuoliai gali džiūti ir apie parą, dvi. Temperatūra turi būti minimali, obuoliai negali sukepti. Išdžiūvusius obuolius laikykite medžiaginiame maiše, sausoje vietoje.
tags: #vaisiai #virti #cukraus #sirupe #receptas