Ką daryti suvalgius supelijusios duonos: pavojai, simptomai ir prevencija
Daugelis žmonių yra susidūrę su situacija, kai atidarius duonos dėžę randamas pelėsis. Kartais tai tik keli maži taškeliai, ir kyla klausimas - ar galima tiesiog nupjauti pažeistą vietą ir valgyti likusią duonos dalį? Ar pelėsis iš tiesų yra nuodingas ir ką daryti, jei netyčia jo suvalgėte? Šiame straipsnyje aptarsime galimus pavojus, simptomus ir prevencines priemones, susijusias su supelijusios duonos vartojimu.
Pelėsio atsiradimo priežastys ir aplinka
Pelėsis mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, kurioje temperatūra siekia 20-30 °C. Tokios sąlygos idealios ne tik mums, bet ir šiam pavojingam grybui. Pelėsis gali nusėsti ne tik ant maisto, bet ir ant beveik bet kokio paviršiaus: gipso, popieriaus, betono, medžio, plastiko ir gumos. Pelėsio sporų yra mūsų aplinkoje, jos plinta oru ir prikimba prie įvairių paviršių. Tad pelėsiui ypač lengva atsirasti ant maisto, kuris yra porėtas ir minkštas, toks kaip duona, vaisiai, daržovės, sūris, jogurtas.
Pagrindinės pelėsių susidarymo priežastys yra antisanitarinės sąlygos kepykloje arba drėgmė namuose. Todėl svarbu reguliariai vėdinti ir šildyti patalpas, siekiant išvengti pelėsio atsiradimo.
Ar saugu valgyti duoną su pelėsiu?
Kai pelėsis atsiranda ant duonos ar kitų maisto produktų, vien tik nupjauti pažeistą vietą nepakanka. Pelėsio sporos gali būti nepastebimos, o mikotoksinai prasiskverbia į visą gaminį. Womenshealthmag.com kalbinti specialistai pabrėžia, kad jei matote, jog ant maisto įsimetė pelėsio, tą maistą verčiau išmesti, net jei jis apėmė tik nedidelę jo dalį. Juo labiau nevertėtų valgyti jogurto, grietinės ir pan., jei matote, kad ten yra nors lašelis pelėsio.
Išimtis gali būti daroma kietajam sūriui bei saliamiui, kietesnės konsistencijos vaisiams ir daržovėms. Šio minėto maisto atveju, nupjovę pelėsiu aplipusią dalį, likusį maistą galite suvalgyti. Tačiau, jei abejojate, geriau nerizikuoti.
Taip pat skaitykite: Tortai Mažoms Šventėms
Pelėsio poveikis organizmui
Pelėsiai gamina toksiną, vadinamą mikotoksinu. Maži kiekiai paprastai filtruojami kepenyse ir nesukelia skausmo ar rimtų pasekmių. Tačiau didesni kiekiai gali sukelti įvairių sveikatos problemų.
- Apsinuodijimo simptomai: Pirmieji apsinuodijimo simptomai gali būti galvos skausmas, pykinimas, bėganti nosis, bėrimai.
- Alerginės reakcijos: Alergiškiems žmonėms rizika dar didesnė - gali atsirasti alerginis rinitas, edema ar net anafilaksinis šokas.
- Mikotoksinai: Mikotoksinai gali „apsistoti“ kepenyse ar inkstuose ir ilgainiui sukelti sveikatos problemų. Tačiau net ir tokiu atveju, tokio pelėsio reikėtų suvalgyti išties daug, kad jis pakenktų sveikatai.
- Žarnyno mikroflora: Apsinuodijus pelėsiais, gali nukentėti žarnyno mikroflora.
Kada kreiptis į gydytoją?
Žinoma, nebūtina suvalgius pelėsio pulti skambinti gydytojui - verčiau palaukti, ar bus kokių nors simptomų - pavyzdžiui, pykinimo, šleikštulio, vėmimo ar viduriavimo, nes dauguma grybelių ir bakterijų paprasčiausiai neišgyvena skrandyje. Jei pelėsis vis tik sukeltų minėtus simptomus, gydytojas veikiausiai išrašytų antiuždegiminių vaistų nuo viduriavimo ir pykinimo. Jeigu žinote, kad suvalgėte ką nors supelijusio ir po to ilgai pykina, vemiate, rekomenduojama kreiptis į medikus. Jie gali skirti vaistų vėmimui ar viduriavimui sukelti, kad padėtų išplauti organizmą.
Mikotoksinai: kas tai ir kodėl jie pavojingi?
Pelėsiai gamina toksiną, vadinamą mikotoksinu. Šį toksiną filtruoja mūsų kepenys ir neskausmingai pašalina iš organizmo, kai yra maži kiekiai. Tačiau didesni kiekiai gali būti žalingi. Mikotoksinas yra tikrai žalingas ir jį gamina pelėsis. Yra apie 200 pelėsio rūšių, ir dauguma jų yra nuodingos.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, mikotoksinai yra toksiški junginiai, kuriuos natūraliai išskiria tam tikros rūšies grybai. Mikotoksinai gali sukelti pykinimą, vėmimą, gali ilgai „tampyti“ skrandį. Mikotoksinai yra atsparūs karščiui, o tai reiškia, kad produktą išvirus jie nebus sunaikinti.
Aflatoksinai: ypač pavojingi mikotoksinai
Aflatoksinai - tai vėžį sukeliantys nuodai, kuriuos gamina tam tikri grybai, esantys maisto produktuose ir pašaruose, ypatingai kukurūzuose ir žemės riešutuose. Aflatoksinų poveikis gali būti mirtinas tiek žmonėms, tiek gyvūnams, nes lėtinis apsinuodijimas jais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, kepenų vėžį.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija nustatė, kad 25 proc. visų pasaulio grūdinių augalų yra paveikti vienos pavojingiausių ir kenksmingiausių mikotoksinų rūšies - aflatoksinų.
Kaip apsisaugoti nuo pelėsio?
- Reguliariai tikrinkite maisto produktus: Atidžiai apžiūrėkite duoną, vaisius, daržoves ir kitus maisto produktus, ar nėra pelėsio požymių.
- Laikykite maistą tinkamomis sąlygomis: Laikykite duoną ir kitus greitai gendančius produktus sausoje ir vėsioje vietoje.
- Reguliariai valykite šaldytuvą: Bent kartą per kelis mėnesius išvalykite šaldytuvą, kad pašalintumėte pelėsio sporas.
- Nevalgykite supelijusio maisto: Jei ant maisto produkto pastebėjote pelėsį, geriausia jį išmesti.
- Šaldykite šviežią duoną: Jei nerimaujate dėl maisto švaistymo, visada galite užšaldyti šviežią duoną, kad ji ilgiau išliktų.
- Vėdinkite ir šildykite patalpas: Stenkitės reguliariai vėdinti ir pakankamai šildyti patalpas ir venkite bendro gyvenimo su tokiu pavojingu kaimynu kaip pelėsis.
Ar galima pašalinus pelėsį valgyti likusį maistą?
Womenshealthmag.com kalbinti specialistai pabrėžė, kad jei matote, jog ant maisto įsimetė pelėsio, tą maistą verčiau išmesti, net jei jis apėmė tik nedidelę jo dalį - tarkime, tik kelias uogas indelyje ar tik vieną duonos kraštelį. Juo labiau nevertėtų valgyti jogurto, grietinės ir pan., jei matote, kad ten yra nors lašelis pelėsio.
Išimtis gali būti daroma kietajam sūriui bei saliamiui, kietesnės konsistencijos vaisiams ir daržovėms. Šio minėto maisto atveju, nupjovę pelėsiu aplipusią dalį, likusį maistą galite suvalgyti. Jei tai kietas produktas, negailėkite pašalinti pažeistos dalies, nupjaukite bent keletą centimetrų nuo pažeistos vietos. Minkštesnius produktus, į kuriuos įsimetė pelėsis, iš viso patariama išmesti.
Pelėsis šaldytuve: kaip jis atsiranda ir kaip jo išvengti?
Nepaisant to, kad pelėsis mieliau vystosi šiltoje temperatūroje, jis gali atsirasti ir šaldytuve. Šie mikroskopiniai augalai mėgsta terpę, kurioje yra cukraus arba druskos. Tad pelėsį galima sutikti ir šaldytuve esančiuose uogienių stiklainiuose ar ant sūdytos mėsos.
Kaip apsisaugoti nuo pelėsio šaldytuve?
- Švaros palaikymas: Pagrindinė ir svarbiausia taisyklė - tai švaros palaikymas, todėl rekomenduojama bent kartą per kelis mėnesius išvalyti šaldytuvą.
- Tinkamas maisto laikymas: Laikykite maistą sandariuose induose, kad sumažintumėte pelėsio sporų patekimą.
- Reguliarus šaldytuvo patikrinimas: Reguliariai apžiūrėkite šaldytuvą, ar nėra pelėsio požymių ant maisto produktų.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
tags: #suvalgiau #supelijusios #duonos #ka #daryti