Sušiai pagal Beatos receptą: nuo ryžių pasirinkimo iki tobulo patiekalo namuose

Sušiai - garsiausias japonų gastronomijos patiekalas, žinomas visame pasaulyje. Nors Japonijoje sušių meistrai šio meno mokosi dešimtmečius, pasigaminti skanių sušių namuose yra visiškai įmanoma. Šiame straipsnyje rasite išsamų gidą, kaip tai padaryti, pradedant nuo tinkamų ryžių pasirinkimo ir baigiant patarimais, kaip patiekti šį nuostabų patiekalą.

Ryžiai - sušių pagrindas

Ryžiai yra pagrindinis sušių ingredientas, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą jų rūšį. Ryžiai - populiari kruopa, naudojama daugelyje pasaulio virtuvių, tinkanti tiek kaip garnyras, tiek kaip tam tikrų patiekalų sudėtinis ingredientas. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad skirtingos ryžių rūšys pasižymi ne tik skirtinga išvaizda ar skoniais, bet ir maistine nauda. Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, ryžiai priskiriami kruopų grupei. Nors tai puikus energijos šaltinis, tačiau ne visos jų rūšys yra vienodai maistingos.

„Mūsų asortimente pirkėjai randa jiems labiausiai tinkančius ryžius ir pradeda suprasti skirtumus tarp jų skonio, kvapo, spalvos, birumo bei kilmės. Be to, pirkėjai vis dažniau renkasi specifinius ryžius pagal paskirtį. Vieni ieško gero aromato, kiti - tinkamo lipnumo ir baltesnės spalvos, pavyzdžiui sušių gamybai. Tuo tarpu ispaniškus apvalius - paelijai, o itališkus apvalius - risotui“, - teigia O. Komercijos operacijų vadovė pasakoja, kad parduotuvėse ryžių asortimentas yra itin platus: „Pirkėjai gali įsigyti plikytų, ilgagrūdžių, apvaliagrūdžių, laukinių, rudųjų, raudonųjų ar ekologiškų ryšių.

Nors baltieji ryžiai greičiau paruošiami ir universalesni - puikiai tinkantys prie daugybės patiekalų, tačiau juos taip pat svarbu rinktis kuo mažiau apdorotus, geriau plikytus ir tokius, kurie verdant nesulimpa. Tuo tarpu šlifuoti ryžiai, pasak dr. E. Gavelienės, išsaugo mažiausiai maistinių medžiagų. „Šių ryžių apdirbimo metu pašalinimas apvalkalas, kuriame susikaupia daugiausia vitaminų ir mikroelementų. Tad pirmenybę reikėtų teikti raudoniesiems, rudiesiems ar juodiesiems ryžiams, kurie yra menkai apdoroti. Be to, be eilės mikroelementų, šių rūšių ryžiuose yra ir daugiau skaidulų, didesnis B grupės vitaminų kiekis. Į mitybos racioną vertėtų įtraukti ir laukinius ryžius, nes apdirbimo metu jie nešlifuojami ir nepoliruojami, tad išsaugo visas maistines medžiagas.

Nors kruopas rekomenduojama valgyti kasdien, tačiau nevertėtų apsiriboti viena jų rūšimi. „Svarbu valgyti kuo įvairesnes kruopas bei neužmiršti, kad skirtingos ryžių rūšys savo spalvomis ne tik papuoš lėkštės turinį, bet ir praturtins mūsų mitybos racioną naudingais mineralais ir vitaminais“, - teigia dr. E.

Taip pat skaitykite: Meniu ir užsakymas Kėdainiuose

Kaip paruošti ryžius sušiui?

Anot kulinarijos technologės, sušių ruošimas prasideda nuo ryžių virimo. Tam pirmiausia reikia nuplauti 400 g specialios rūšies ryžių, skirtų suši gamybai, kad išsiskirtų krakmolas. „Sudedame juos į dubenį, užpilame vandeniu ir gerai pertriname. Pamatysite, kad dėl krakmolo vanduo tampa balkšvas. Kartokite šį procesą 3-5 kartus, kol ryžiai taps švarūs. Vėliau palikite juos apie 1 valandą stovėti. Po šio laiko ryžius sudėkite į puodą ir užpilkite 440 ml vandens, uždenkite dangčiu ir kaitinkite ant vidutinės ugnies apie 7 minutes. Tada sumažinkite ugnį ir leiskite ryžiams virti susidariusiuose garuose dar 7 minutes. Palikite ryžius pailsėti apie 10 minučių, kad būtų tobulai išvirę. Svarbu, kad ryžiai visą laiką būtų uždengti, todėl virimo metu niekada nenuimkite dangčio“, - pataria L.

Pasak specialistės, gaminant skirtingų rūšių ryžius, reikėtų atkreipti dėmesį į jų paruošimo instrukciją, o prieš verdant - gerai perskalauti vandeniu. „Taip bus nuplaunamas susikaupęs krakmolas, pašalintos dulkės ar kiti nepageidaujami nešvarumai. Tuo tarpu namuose ryžius reikėtų laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, kuo sausesnėje vietoje, kambario temperatūroje. Be to, kaip ir visi sausi produktai, ryžiai greitai sugeria perteklinę drėgmę iš aplinkos, tad pradarius pakuotę rekomenduojama ryžius perpilti į sandarias stiklines talpas, kad neįsigertų drėgmė ir kvapai, o kruopose neatsirastų kenkėjų“, - primena O.

Pagardai ir įdarai - sušių įvairovė

Sušiai gaminami iš ryžių, pagardintų actu, ir kitų ingredientų, daugiausia žuvies ir jūros gėrybių bei daržovių, pavyzdžiui, agurkų ir japoninių ridikėlių. Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, egzistuoja įvairiausios suši rūšys. „Tipiškiausia - „nigiri“, kurį sudaro ryžių rutuliukas, ant kurio dedamas gabalėlis žuvies, jūros gėrybės, kiaušinis ar net grybai. Taip pat yra „maki“ - ryžių ritinėliai, suvynioti į jūros dumblius, kurių viduryje yra įdaras. Tuo tarpu kai ryžiai yra išorėje, o jūros dumbliai - viduje, jie vadinami „uramaki“. Kitos populiarios suši rūšys yra „sašimi“ ir „čiraši“. Pirmieji yra tiesiog žuvies gabaliukai, patiekiami be ryžių, o antrieji - patiekiami ant dubenėlio ryžių“, - pasakoja L.

Sušių receptas pagal Beatą: greita ir paprasta

Pagalvojus apie japonų virtuvę, dažno žmogaus pirma mintis - sušiai. Beata Nicholson naujoje „Beatos virtuvė“ laidoje žiūrovams siūlo pasigaminti jų namie. Lengva, greita ir skanu: Beata įsitikinusi - pagal jos receptą gaminami sušiai ne ką prastesni už restoraninius.

Ingredientai:

  • 2 vnt.
  • 4 vnt.
  • 2 vnt.

Gaminimo eiga:

  1. Pirmiausia pasiruoškite visus produktus. Avokadus nulupkite ir sutrinkite šakute. Agurkus nuplaukite ir supjaustykite plonais griežinėliais.
  2. Pagaminkite omletą. Dubenėlyje suplakite kiaušinius su pienu. Paskaninkite kiaušinių plakinį druska ir pipirais. Ant vidutinės kaitros įkaitinkite keptuvę su aliejumi. Iškepkite du plonus (kaip lietiniai blynai) omletus.
  3. Jūros dumblių lapus pasidėkite ant sausos pjaustymo lentos. Ant jų dėkite pasiruoštus produktus, trintus avokadus, agurko griežinėlius, kinrožių daigus, pabarstykite sezamo sėklų, aitriosios paprikos miltelių.
  4. 5. Nesunokusius avokadus sudėkite į storą popierinį maišelį ir laikykite kambario temperatūroje, kol sunoks.

Alternatyvus sušių gaminimo būdas

Išverdame ryžius, vadovaudamiesi nurodymais ant jų pakuotės. Agurką nuskutame ir daržovių skustuku supjaustome plonomis juostelėmis. Avokadą perpjauname pusiau, išimame kaulą, išskobiame minkštimą ir pusę jo supjaustome juostelėmis. Ant medžiaginio ar bambukinio padėkliuko dedame jūros dumblių lapą arba ištiesiame maistinę plėvelę, jei nenorime jo vartoti. Dedame kelis šaukštus atvėsusių ryžių ir paskirstome ant lapo, viename krašte palikdami neuždengtą juostelę. Naudodamiesi padėkliuku viską susukame į rulonėlį (jei sušį gaminate be norio, tai maistinės plėvelės nevyniokite, nes vėliau jos neišimsite, pabandykite sukti tik ryžių ir priedų sluoksnį). Dalį dumblių lapo, kurį palikome laisvą, patepame vandeniu ir užklijuojame.

Taip pat skaitykite: Geriausi sušiai Trakuose

Patarimai ir gudrybės

  • Ryžių pasirinkimas: Suši gamybai geriausiai tinka specialūs suši ryžiai, kurie yra lipnūs ir gerai išlaiko formą.
  • Ryžių plovimas: Kruopščiai nuplaukite ryžius, kol vanduo taps skaidrus. Tai padės pašalinti krakmolą ir užtikrins, kad ryžiai nesuliptų.
  • Actas ryžiams: Paruoškite ryžių acto mišinį, kuris suteiks ryžiams būdingą skonį.
  • Įdarai: Eksperimentuokite su įvairiais įdarais, tokiais kaip žuvis, jūros gėrybės, daržovės, avokadai, omletas.
  • Pateikimas: Sušius patiekite su sojų padažu, marinuotu imbieru ir vasabiu.

Sušiai - ne tik skanu, bet ir naudinga

Sušiai gali būti puikus pasirinkimas, norint paįvairinti mitybos racioną. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokius ingredientus naudojate, ir rinktis kuo sveikesnius variantus.

Desertai po sušių: Beatos rekomendacijos

Anot B. Nicholson, desertai virtuvėje užima išties ypatingą vietą ir gali vainikuoti išskirtinę vakarienę ar paprasčiausiai tapti mažu kasdienybės malonumu. Tačiau jų nuostabumasgeriausiai atsiskleidžia tuomet, kai gardumynai vartojami saikingai, pasimėgaujant.

„Skubėjimas gaminant desertus, kaip ir bet kokius kitus patiekalus, yra didžiausia klaida. Juk maisto ruošimui ir kepinių gaminimui namuose atiduodame brangiausią savo turtą - laiką. Tad verta pasistengti, kad tas laikas suteiktų džiaugsmo, įkvėpimo, malonių akimirkų. Kalbant apie desertus, man taip pat atrodo, kad nereikėtų sureikšminti tobulos jų išvaizdos. Namuose gaminti desertai neprivalo būti nepriekaištingi ar prilygti prabangių restoranų estetikai bei kokybei. Įvairūs netobulumai netgi suteikia daugiau žavesio ir erdvės augimui. Žinoma, jei pavyksta pagaminti tobulai - irgi puiku ir verta tuo pasidžiaugti“, - mintimis dalijasi B.

Gaminant įvairius desertus šiandien dažnai siekiama juos padaryti „sveikesnius“. Tam ieškoma įvairių alternatyvų tradiciniams ingredientams - pavyzdžiui, cukrus keičiamas įvairiais saldikliais. Visgi B. Nicholson mano, kad nėra jokios alternatyvos saikui, o tariamai sveikesnių ingredientų naudojimas dažnai tampa pasiteisinimu savęs nevaržyti ir desertų valgyti daugiau bei didesniais kiekiais, nei galbūt reikėtų.

„Nelabai tikiu alternatyvomis cukrui - ypač cheminėmis. Net dažnai siūlomas naudoti stevia cukrus, mano manymu, atsiliepia galutiniam gaminio skoniui ir keičia jį ne į gerąją pusę. Žinoma, apskritai stengtis sumažinti cukraus kiekį įvairiuose kepiniuose, daugiau remtis natūraliu vaisių ar uogų saldumu yra sveikintina. Tačiau manyti, kad cukrų pakeitus saldikliais, o, pavyzdžiui, tradicinį sviestą kokoso aliejumi, desertu bus galima mėgauti be sąžinės graužaties, nevertėtų. Mano įsitikinimu, geriau didesnį dėmesį skirti įprastų tradicinių ingredientų kokybei, o vietoj didelės porcijos pyrago su alternatyviais ingredientais rinktis mažą gabaliuką su įprastais“, - sako B.

Taip pat skaitykite: Riedlenčių tipai: ką pasirinkti?

Pavyzdžiui, B. Nicholson sako neatradusi pasiteisinusių alternatyvų daugelyje kepinių naudojamam sviestui ar grietinėlei. „Aš labai mėgstu sviestą ir virtuvėje man turbūt niekas jo nepakeis. Su sviestu net ir iš vieno vaisiaus galima pagaminti nuostabų desertą. Pavyzdžiui, mano mėgstamas - svieste keptas bananas ar obuolys. Margarinas, įvairūs riebalų mišiniai, veganiškos alternatyvos - niekas neatstoja sviesto, o ir maistinėmis savybėmis jam nusileidžia. Tačiau visuomet renkuosi tik aukščiausios kokybės sviestą. Šiuo požiūriu manęs niekad nėra nuvylęs „Dvaro“ sviestas, kuriam visuomet teikiu pirmenybę, kaip ir „Dvaro“ grietinėlei“, - sako B. Visgi jos teigimu, kai kurių ingredientų nepakeičiamumas nereiškia, kad gaminant desertus negalima paeksperimentuoti ar klasikinius kepinius interpretuoti naujai. Priešingai - rašydama savo receptus B. Nicholson sako visada ieškanti būdų patiekalus pritaikyti lietuvių skoniui, net jei pačios idėjos buvo įkvėptos kitų kraštų virtuvių. Tai atsispindi ir „Beatos virtuvė“ tinklaraščio autorės rekomenduojamuose išmėginti prancūziškų eklerų su varškės kremu ir itališko panakota su lietuvišku kefyru receptuosebei amerikietiško sūrio pyrago (angl. cheesecacke) interpretacijoje su varške.

Prancūziški eklerai su varškės kremu

  • 400 g 9 proc.
  • 400 g 35 proc.

Į puodą pilame vandenį, beriame žiupsnį druskos ir sudedame gabaliukais pjaustytą „Dvaro“ sviestą. Užkaičiame ant vidutinės kaitros ir palaukiame, kol užvirs. Tada vienu ypu į verdantį vandenį suberiame miltus ir maišome mediniu šaukštu, kol tešla sulips į vientisą kamuolį. Sumažiname kaitrą iki mažiausios ir vis maišome tešlą puode, kad iš jos išgaruotų kuo daugiau drėgmės. Mušame po vieną kiaušinį į kiek pravėsusią tešlą ir plakame elektriniu plakikliu, kol tolygiai pasiskirstys. Taip vieną po kito įplakame visus kiaušinius. Turi gautis blizgi, tolygios tekstūros tešla, kuri pakelta mentele ar šaukštu tįstų sudarydama V raidės pleišto formą. Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Kepimo skardą išklojame popieriumi. Ant jo išspaudžiame tešlos kauburėlius, palikdami dviejų pirštų pločio tarpelius. Iš nurodyto kiekio turėtų išeiti 20-24 plikyti pyragaičiai. Gaminame kremą. Elektriniu trintuvu ar per sietelį sutriname 9 proc. riebumo „Dvaro“ varškę su 100 g „Dvaro“ grietinėlės. Smulkiai įtarkuojame vienos citrinos žievelę, įspaudžiame du šaukštelius sulčių, išmaišome. Kitame inde iki standžių putų išplakame likusią grietinėlę su cukraus milteliais ir vanile. Plaktą grietinėlę palengva įmaišome į varškę, kad liktų kuo daugiau oro. Iškepusius plikytus pyragaičius atvėsiname ir peiliu ar mediniu pagaliuku padarome nedidelę skylutę dugne. Pro ją pyragaičius pripildome varškės kremo. Pyragaičiai bus puikūs ir kitą dieną - tada jie bus visai minkšti. Skanaus!

Itališka panakota su lietuvišku kefyru

Anot B. Nicholson, klasikiniam itališkam panakota desertui lietuviškas kefyras suteiks visai naują skonį ir daugiau gelmės.

  • 300 ml 2,5 proc.
  • 200 ml 35 proc.

Puode pakaitiname „Dvaro“ grietinėlę su cukrumi ir iš ankšties išskobtomis vanilės sėklytėmis ar vaniliniu cukrumi. Maišome ir palengva kaitiname, kol cukrus ištirps. Kol grietinėlė vėsta, į dubenį įpilame 45 ml vandens ir jo paviršių tolygiai apibarstome želatina. Kelioms minutėms paliekame ją išbrinkti. Ant išbrinkusios želatinos užpilame šiltą grietinėlę. Nulupame ir supjaustome rabarbarus, pasiruošiame braškes. Viską sudėję į puodą su cukrumi ir cinamono lazdele, paverdame 10-15 min. Prieš valgydami kremą, kelis šaukštelius uogienės uždėkite ant viršaus, papuoškite braške.

Amerikietiškas sūrio pyragas su varške

Pyragai tarp desertų karaliauja visame pasaulyje. Šis atspindės amerikietiškąją sūrio pyragų (angl. cheesecake) tradiciją, tačiau jame pirmu smuiku grieš lietuviška varškė, o ne riebus grietinėlės sūris.

  • 350 g 30 proc.

Obuolius ir slyvas supjaustome skiltelėmis, dosniai pabarstome cinamonu, įdedame gabalėlį sviesto. Migdolų ir kukurūzų miltus, cukrų, žiupsnelį druskos ir „Dvaro“ sviestą pirštais trupiname iki stambių trupinių. Beveik visus trupinius beriame į kepimo indą, išklotą popieriumi. Sumaišome dubenyje kiaušinius, grietinę, cukrų ir šaukštą krakmolo. Varškės masę pilame ant pakepusių trupinių, ant viršaus dedame apkepusius obuolius ir slyvas. Pabarstome likusiais trupiniais ir, jei norisi - migdolų riekelėmis. Kepame iki 170°C įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Iškepęs pyragas - kol karštas - būna labai minkštas ir trapus, vėliau sukietėja. Abiem atvejais jis puikiai tiks prie puodelio šiltos arbatos ar kavos.

tags: #susiai #pagal #beata #receptas

Populiarūs įrašai: