Šaltibarščių diena: Vilniaus kulinarinio paveldo šventė
Įvadas
Šaltibarščiai - ne tik gaivinanti vasaros sriuba, bet ir svarbi lietuvių kulinarinio paveldo dalis. Siekiant paminėti šį patiekalą ir supažindinti su juo tiek vietinius, tiek svečius, Vilniuje buvo surengtas pirmasis „Šaltibarščių festivalis“ („Pink Soup Fest“). Šiame straipsnyje apžvelgsime šio festivalio idėją, organizatorius, veiklas ir dalyvius, taip pat aptarsime šaltibarščių reikšmę Lietuvos kultūrai.
Festivalio idėja ir organizatoriai
„Šaltibarščių festivalio“ idėja gimė siekiant iš naujo pristatyti Vilniaus gastronominį paveldą ir jo unikalumą. Organizatoriai, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, tikėjosi, kad šis renginys taps kasmetine tradicija, pritraukiančia lankytojus ir garsinančia Vilnių. Pasak „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, šaltibarščiai, būdami vienu mėgstamiausių patiekalų Lietuvoje, nusipelnė jiems skirtos šventės sostinėje. Juolab kad kalbos apie šią sriubą dėl išskirtinio skonio ir neįprastos spalvos vis plačiau sklinda svetur.
Festivalio veiklos ir dalyviai
Pirmasis „Šaltibarščių festivalis“, vykęs birželio 10 d., pasiūlė vilniečiams ir miesto svečiams beveik 100 veiklų. Centrinė renginio erdvė tęsėsi nuo Bastėjos kalno iki Kūdrų parko. Joje norintieji galėjo išbandyti čiuožyklą nuo kalno į didžiulį dirbtinį šaltibarščių dubenį, vyko gražiausio rožinio kostiumo rinkimai, veikė zona vaikams su batutais, poilsio erdvė Kūdrų parke ir, žinoma, maisto vagonėliai, pardavinėsiantys šaltibarščius Tymo turgaus erdvėje. Aštresnių pojūčių mėgėjai galėjo dalyvauti aštriausių šaltibarščių varžybose.
Festivalyje dalyvavo daugiau nei 30 sostinės restoranų ir kavinių, siūlydami unikalius šaltibarščių skonius. Restoranai stebino įvairiais šaltibarščių skoniais, o šaltibarščių tema apėmė ir kitus patiekalus - nuo šaltibarščių ledų iki specialiai festivaliui sukurtų rožinių gėrimų. Šventės lankytojų laukė įvairūs desertai tradicinės lietuviškos sriubos tematika.
Vienas iš festivalio partnerių - nekilnojamojo turto vystymo įmonė „Darnu Group“, kurios valdomas „Paupio turgus“ lankytojus pakvietė ne tik paragauti skirtingų rūšių šaltibarščių, bet ir kitų rožinės spalvos patiekalų. „Paupio turgus“ šventės metu pasipuošė girliandomis, o šokti kvietė visą dieną grojantys eklektiškos muzikos didžėjai.
Taip pat skaitykite: Šildanti kukurūzų sriuba
Viename iš šalies prabangiausių viešbučių „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ įsikūręs restoranas „Telegrafas“ pakvietė vilniečius ir miesto svečius pajusti karališką prabangą ir paragauti šaltibarščių su auksu. Lietuviškais patiekalais garsėjantis restoranas „Amatininkai“ lankytojams pristatė naują, tradicinės sriubos įkvėptą namų kvapą, o kartu kvietė pasimėgauti šiuo daugelio pamėgtu patiekalu.
Norinčių paragauti šaltibarščių nemokamai festivalio dieną laukė ir staigmena - Vilniaus Žirmūnų profesinio mokymo centras sriuba visus susirinkusiuosius vaišino prie Baltojo tilto, o organizatoriai žadėjo išdalinti 500 degustacijos porcijų.
Vakare renginio dalyvių laukė išskirtinis Leono Somovo koncertas, kuriame išgirdo šokti kviesiančių kūrinių programą.
Šaltibarščiai mene
Šaltibarščiai tapo įkvėpimo šaltiniu ir menininkams. Dvi menininkės pasiryžo kurti menus, skirtus šaltibarščiams. Menininkės Eglės Žvirblytės paveikslus jau buvo galima apžiūrėti Bernardinų parko kieme ir šalia Menų fabriko „Loftas“ įsikūrusioje atviroje galerijoje. E.Žvirblytės kūriniai papuošė ir suvenyrus, kuriuos galima įsigyti Turizmo informacijos centre, įsikūrusiame sotinės Pilies gatvėje. Šaltibarščiams iliuzinę instaliaciją ,,Išsitaškę šaltibarščiai” dedikavo ir Jolita Vaitkutė. Instaliaciją buvo galima apžiūrėti Lukiškių aikštėje.
Parama ir įsitraukimas
Festivalis sulaukė itin didelio tiek partnerių, tiek miesto gyventojų palaikymo ir įsitraukimo. Be partnerių iniciatyvų tokios šventės nebūtų. Nuo „Stiklo kvartalo“ sukurto specialaus namų kvapo iki išskirtinio rožinio „Porsche“ automobilio - Vilniuje įsikūrę verslai stebino savo išmone kiekvieną, pasirinkusį švęsti rožinės sriubos dieną.
Taip pat skaitykite: Gardžios sriubos be mėsos
Socialinė akcija "Kalėdinė sriuba"
Be "Šaltibarščių dienos" šventės, Lietuvoje vyksta ir kitos sriubos skatinamos socialinės akcijos. Viena iš jų - "Kalėdinė sriuba", kurią organizuoja Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT). Ši akcija, vykusi ir 2006 m., renka aukas projektui "Maistas ant ratų", kurio metu MOPT savanoriai kasdien išvežioja karštą maistą į vargingai gyvenančių vienišų žmonių namus. Kaip teigė MOPT prezidiumo narys Stasys Gendvilis, sriubos skanautojai - įvairūs žmonės: nuo savivaldybės darbuotojų ir verslininkų iki vienišų senolių ir bedarbių. Vienos tokios akcijos metu buvo tikimasi išdalinti apie 400 porcijų sriubos.
Kulinarijos verslas ir sriuba
Sriuba, kaip patiekalas, yra svarbi ir kulinarijos verslui. Įmonės, tokios kaip UAB "Origama", užsiima kavinių, restoranų veikla, taip pat maisto gamyba ir tiekimu į namus ar biurus. Nors "Origama" specializuojasi ne tik sriubose, bet ir kituose patiekaluose, sriuba yra neatsiejama daugelio maitinimo įstaigų valgiaraščio dalis. Planuojant gamybinę programą, svarbu atsižvelgti į valgiaraščio sudarymą, lankytojų skaičių, gamintinų patiekalų skaičių ir jų skirstymą, technologines schemas, energinę vertę, žaliavų skaičiavimą ir pardavimo grafiką.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti agurkinę sriubą?
tags: #sriubos #diena #kontaktai #organizatoriai