Vynuogių auginimas ir priežiūra Lietuvoje: nuo sodinimo iki derliaus
Dėl šiltėjančio klimato iš pietų kraštų kilę vynmedžiai šiandien puikiai prisitaikę auginimui Lietuvoje. Lietuvoje gali būti auginamos ir desertinės, ir vyninės baltos, rausvos arba mėlynos spalvos vynuogių rūšys. Vyninės įprastai perdirbamos ir naudojamos gėrimų gamybai, o desertinės - valgomos šviežios. Vynmedis yra ilgaamžis, nereiklus augalas, todėl vynuogių auginimas ir priežiūra yra daug paprastesnis procesas, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tinkamos vietos parinkimas ir veislės pasirinkimas
Mūsų sąlygomis vynuogių auginimui svarbiausia yra maksimalus saulės panaudojimas. Prieš pradedant auginti vynuoges, svarbiausi yra du momentai: tinkamai parinkta vieta ir vynuogių rūšis. Vieta yra svarbi tuo, kad uogos gautų maksimaliai saulės šviesos ir šilumos, o rūšis tokia, kad žiemą nenušaltų pumpurai, o sunoktų pakankamai anksti iki pirmųjų rudens šalnų. Ideali temperatūra vynuogių augimui yra 25-28° C.
Vietai parinkti galite naudoti savo namo mūro pietinę sieną, ji puiki tuo, kad apsaugo nuo skersvėjų ir veikia kaip šilumos akumuliatorius naktį, kai oras atvėsta. Prie sienos augantį vynmedį galima formuoti savo norima forma, apeinant langą ar duris. Šis metodas yra labai populiarus šiaurinėse klimato zonose. Kad vynuogių šakos turėtų kur laikytis ant sienos, patartina pritvirtinti vielas, išdėstytas norimai vynmedžio formai. Taip pat tinka žemės plotas, kuris yra atviras pietų saulės spinduliams, kur niekas neužstoja saulės šviesos. Tam, kad pakankamai gerai išsilaikytų šiluma, svarbu, jog toje vietoje nesusidarytų vakarų ir šiaurės rytų skersvėjai. Iš tiesų vynuogėms reikia daugiau nei būti šalia vandens: šilto šlaito, sausos žemės ir daug šviesos. Mūsų vietovėje vasarą saulės spinduliai dienos metu į žemę atsitrenkia apie 40 laipsnių kampu, todėl tokio kampo šlaitas saulės šilumą priima maksimaliai. Naktį nuo šlaito viršaus pažeme krenta šaltas oras, o tuo pačiu metu nuo vandens susiformavęs šiltas oras pažeme kyla į šlaito viršų.
Šiandien pasirinkimas tarp mūsų klimate augančių vynuogių yra didelis. Galite rinktis iš Lietuvoje išvestų ir daigintų vynuogių, iš Latvijos vynininkų vynuogių ar Lenkijoje, Vokietijoje daigintų vynuogių veislių. Vyninių veislių vynuogės yra aromatingesnės ir sultingesnės, tačiau ne tokios traškios ir didelės kaip valgomųjų veislių. Tikrų vyninių veislių, tinkamų mūsų klimatui, yra labai nedaug. Paprastai mūsų klimate auga hibridinės veislės. Vitis vinifera šeimos vynmedžiai neatsparūs šalčiams, o sunoksta vėlyvą rudenį, todėl mūsų klimatui netinka. Hibridinės vynmedžių rūšys puikiai atlaiko didelius žiemos šalčius ir anksti sunoksta (pirmus du metus, kol kamienas nesutvirtėjo, reikia žiemą uždengti), bei kiekviena iš jų turi savo išskirtinio skonio.
Rekomenduojamos veislės:
Taip pat skaitykite: Sodo namo statyba
- Desertinės: 'Siberia', 'Isabella', 'Alden', 'Venus', 'Ajwaz', 'Einset Seedless', 'Nero', 'Lidia', 'Kodrianka', 'A-1004', 'Talizman', 'Jubilej Novočerkaska'.
- Vyninės: 'Seyval', 'Kiszmisz zaporozskij', 'Wynosliwyj', 'Krystali', 'Spatburgunder' (Pinot Noir).
Vynuogių sodinimas
Vynmedžius sodinti reikia nuo balandžio iki gegužės vidurio, kai žemės temperatūra yra 7-10° C, anksčiau yra pavojinga sodinti dėl šalnų. Vynmedžiams yra tinkamiausias optimalus pH kiekis dirvožemyje 6,5 - 7,5 pH. Esant pertekliui, mažinkite pH su citrinos rūgštimi, o pakelti pH galima užpilti medžio pelenais. Prieš sodinant patariama sodinukus pamerkti į vandenį 24 valandoms.
Sodinimo procesas:
- Pasiruoškite gręžimo įrankį, 15 ar 25 cm diametro.
- Reikalingos žirklės šaknų apkarpymui. Prieš sodinant reikės pakarpyti sodinuko šaknų galiukus.
- Pasiruoškite 80 - 100 cm strypų.
- Prie sienos vynmedį sodiname apie 20-30 cm nuo sienos, į iškastą duobę vynmedį pasodinti pasvirą į sieną. Į iškastą duobę įpilame 2-3 litrus vandens ir įdedame sodinuką bei strypą ar medinę lazdelę. Pagal poreikį užberiame kompostinės žemės vėliau likusiomis žemėmis. Sodinuką įsodiname tokiame gylyje, kad iš žemės išlystų apie 3-5 cm.
- Plyname lauke sodinukus sodiname pagal iš anksto pasiruoštą planą. Vynmedžiai sodinami eilėmis, po 2,4-3 metro pločio tarp eilių. Eilėse vynmedžiai sodinami nuo 0.8 iki 1.8 metrų tarpais, priklausomai nuo to, kokį genėjimo būdą pasirinksite.
Komposto kokybė pasižymi skirtingomis savybėmis, kurios priklauso nuo įvairių komposto žaliavų sudėties. Naudojant kompostavimo priemones ir veiksmus, gali būti sukurtas kompostas, atitinkantis vynuogynui tinkamas charakteristikas. Šviežio komposto tolimesnis skaidymas yra perkeliamas į žemę. Brandaus komposto organinės medžiagos yra pilnai stabilios ir suderintos augti augalams. Kompostavimo metu organinės medžiagos (celiuliozė, baltymai, riebalai, ligninas) išsiskaido ir iš dalies virsta humusu. Šis rezultatas gerina dirvožemio fizines savybes, skatina biologinį dirvožemio aktyvumą. Organinių medžiagų kiekis komposte dažnai yra apie 30 -40 proc. bendros sausos masės. Vynmedžiai turi mažą maistinių medžiagų poreikį, todėl patartina naudoti kompostą su maža maistinių medžiagų koncentracija. Kompostas taip pat gali būti naudojamas ant žemės paviršiaus išvengti žemės erozijai, padengiant žemę 10-30 mm sluoksniu komposto mulčiavimui. Geriausia naudoti rudenį, tręšiant žemę prieš žiemą, esant žemės poreikiui pavasarį. Galima tręšti vynuogyną su pramoninėmis organinėmis trąšomis, kurios būna pagamintos iš augalinės ar gyvūninės kilmės trąšų, kur maistinės medžiagos išgaunamos natūraliu būdu, skaidant atliekas su žeme. Tokių trąšų dėka galima išlaikyti tolygų tęstinį vynmedžių augimą.
Vynuogių priežiūra
Genėjimas
Vynuogių genėjimas yra vienas svarbiausių augalo priežiūros darbų. Reguliarus ir tinkamas vynuogių genėjimas yra svarbus tuo, kad augalas būtų kuo labiau apšviestas saulės, apsaugomas nuo ligų, o vynuogės kauptų kuo didesnį kiekį organinių medžiagų. Visa tai užtikrina derliaus gausumą ir kokybę. Svarbu atminti, jog pirmaisiais metais vynmedžio genėti nereikia, kadangi tuo metu dar tik formuojasi medelio šaknynas. Antraisiais metais vynmedis jau būna pasiruošęs genėjimo pradžiai: augalo stiebą patrumpinant iki 40-50 cm ar paliekant dvi tris pagrindines šakas.
Vynuogių priežiūra visų pirma priklauso nuo metų laiko. Pavasario pabaigoje ar birželio pradžioje ateina laikas nuskinti vynmedžių ūglius. Reikėtų šalinti bežiedžius, smulkesnius, nederančius ir daugybinius ūglius. Kitu atveju tokie ūgliai siurbs maistines medžiagas, nors uogų nesukraus. Pasirodžius pirmiesiems žiedynams, svarbu augalų negenėti, nelaistyti ir nepurenti iki kol jie nenužydės. Pirmus metus augančių vynmedžių žiedynus vertėtų pilnai nuskinti, kad susiformuotų augalo šaknų sistema, išsivystytų atsparumas aplinkos poveikiui. Antraisiais metais žiedynai šalinami tam, kad sparčiau augtų ūgliai. Taip pat verta atminti, jog pirmaisiais metais vynmedis yra netręšiamas, o tik laistomas. Tačiau svarbu stebėti, kad dirvožemyje nesusidarytų vandens perteklius. Po pirmųjų rudeninių šalnų, šalčiams jautresnių vynmedžių šaknys nuo šalčio apsaugomos dirvožemio paviršių padengiant organinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, kompostu ar durpėmis). Artėjant pirmiesiems žiemos šalčiams, vynmedžiai nugenami ir uždengiami. Vynmedžių uždengimui dažnai naudojamos eglių šakos, kurios papildomai apdengiamos agroplėvele.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti balandėlius su vynuogių lapais
Tinkamas genėjimas gali padidinti vynmedžio derlingumą, turėti teigiamos įtakos tolimesnei vynuogių brandai. Natūralu, kad žieminiam genėjimui skiriamas ypatingas dėmesys: pasirinktas genėjimo būdas ir laikas. Vynmedžių šakų nupjovimas ne tik pagerina derlingumą, bet ir suteikia jiems tam tikrą formą. Paprastai žiemos genėjimo metu panaikinama apie 80-90 proc. Lietuvoje tenka išgirsti skirtingų nuomonių dėl genėjimo laiko pasirinkimo. Vieni bijodami šaltos žiemos geni iš rudens nukritus lapams, uždangsto ir laukia pavasario, kiti geni gruodžio pradžioje, kai temperatūra bent kelias savaites laikosi mažiau „0“. Ankstyvą žiemos genėjimą galima pradėti net sausio mėnesio pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje. Per vėlai nugenėti vynmedžiai stipriai nukraujuota, vynmedis susilpnėja, auga blogiau. Svarbu, kad žieminį vynmedžių genėjimą atliktumėte iki pumpurų sprogimo.
Dauginimas
Kaip vynuogių sodinimas, taip ir vynuogių dauginimas yra nesudėtingas procesas, kadangi vynmedžiams būdingas greitas įsišaknijimas.
- Vynuogių dauginimas žaliaisiais auginiais: Rudenį, po vynuogių nugenėjimo, nupjaukite 30-40 cm ilgio auginius, turinčius po tris keturis pumpurus. Vandens neužliejamoje vietoje iškaskite 15-25 cm gylio griovį, sudėkite auginius ir užberkite drėgnu žemės mišiniu arba smėliu. Ant viršaus užpilkite lapų, eglišakių, šiaudų.
- Vynuogių dauginimas atlankomis: Pavasarį šalia vynmedžio iškaskite 7-10 cm gylio griovelius, pripilkite komposto ir žemės mišinio. Į duobutę nukreipkite žemai augančią, sveiką pirmametę arba antrametę šakelę ir prispauskite ją kuoliukais. Užpilkite 5-8 cm sluoksniu žemės mišinio, viršūnėlę pakeliant į viršų ir pritvirtinant prie kuoliukų. Rudenį, sumedėjus ūgliams, iškaskite atlanką. Sukarpykite auginiais, kuriuose būtų mažiausiai du pumpurai, nupjaudami nereikalingus metūglius. Auginius suriškite į pėdelius ir laikykite 0-5oC temperatūroje apkastus drėgna žeme.
Derliaus nuėmimas
Rugsėjis yra svarbiausias mėnesis vynuogių vegetacijos laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu vynuogės gamina ne tik cukrų, bet taip pat rūpinasi tinkamu rūgščių kiekiu, susiformavusiu nuo nesubrendusių žalių vynuogių. Vegetacijos laikotarpiu rūgštys transformuojasi į cukrų, t.y. didėjant cukringumui, mažėja rūgščių kiekis. Svarbu taip pat žinoti, kad nuimtas derlius negali ilgai būti paliktas. Reikia stengtis, kad nuėmus derlių uogos būtų iš karto sutraiškomos ir išspaudžiamos sultys.
Tiksliam derliaus nuėmimui nėra jokios schemos, dažniausiai vynininkai analizuodami uogos sulčių sudėtį ir stebi jų pokyčius, ir sulaukęs tinkamo momento nuima derlių. Lietuvoje auginant vynuoges lauke, paprastai užtenka matuoti cukraus kiekį, auginant vynuoges šiltnamyje, ypatingai baltam vynui, reikia sekti, kad bendras rūgščių kiekis per daug nenukristų. Norint pasigaminti vyno, tarp 11 ir 13 laipsnių, vynininkas gali paskaičiuoti, kokio kiekio cukraus reikia uogose, kad fermentacijos metu jo pakaktų. Cukraus kiekį iš uogų galima pasimatuoti refraktometro pagalba. Ant refraktometro dangtelio užlašinus porą lašų uogos sulčių, jis parodo misos svorį. Prancūzai ir Australai matuoja Baume skalėje, Amerikiečiai - Brix, Italai - Babo, Austrai - Klosterneuburger (KMV), Vokiečiai - Oechsle laipsniu. Visomis šiomis skalėmis matuojamas misos klampumas lyginant su vandens turiniu. Skirtumas tarp vandens ir matuojamos misos ir sudaro cukraus kiekį sultyse.
Galimas ir vėlyvas vynuogių uogų skynimas, leidžiant vynuogėms sukaupti maksimalų cukraus kiekį. Tam tikrais atvejais, vėlyvas derliaus nuėmimas gali būti naudingas - norint išgauti sodrų, stiprų ir saldų vyną, papildomai nenaudojant cukraus, vynuogės laikomos ant medžių iki pirmųjų žiemos savaičių, natūraliai sušaldomos arba džiovinamos specialioje patalpoje, išgarinant iš uogų sultis. Nuo vyno gamybos pasirinkimo priklauso vynuogių skynimo laikotarpis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vynuogių sėklų aliejų
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Grybelinės poros yra visur. Grybelis (pelėsiai) išoriškai matomi ant visų žalių vynmedžio dalių: lapų, jaunų kekių, ūglių, posūnių, žalio kamieno, todėl juos lengva atpažinti. Jie sutrikdo augalų fotosintezę ir atima būtinas maistines medžiagas. Vynmedžio priežiūra nustatoma individualiai kiekvienu atveju, įvertinant augalo pažeidimą ir ligos formavimosi stadiją. Atvirame lauke augančias vynuoges apsodinti daugiamečiais augalais, atliekančiais virusų gaudyklės rolę.
Viena iš augalų grybinių ligų, kuria serga vynmedžiai, jos sukėlėjas yra Plasmopara viticola. Europoje 1878 metais ji nusiaubė didžiąją dalį Europos vynuogynų, kai sunyko apie 50 proc. visų vynuogynų. Nors Lietuvoje ji aptikta tik 1930 metais, bet ji sėkmingai plinta šiuo laikotarpiu. Liga pirmiausiai pažeidžia lapus, ant lapų apatinės pusės pradeda formuotis šviesiai pilkos dėmės, po 7-10 dienų, pereina prie nesumedėjusių ūglių, susidaro tamsiai pilkos spalvos dėmės, dar vadinamos „naftos dėmės“, dar po 7 dienų prie žiedkočių ir galiausiai prie uogų. Liga vystosi, kai joms yra palankus oras, esant didelei drėgmei atmosferoje. Galiausiai dėmės išplinta, lapai nudžiūsta ir nukrinta ant žemės. Liga užkrėstuose lapuose gali žiemoti iki pat pavasario, todėl patariama užkrėstus lapus surinkti ir išmesti kur atokiau. Uogų žiedkočiai vysta, džiūsta, uogos raukšlėjasi, ruduoja, nudžiūsta ir nukrinta. Rožės šia grybine liga serga taip pat, ir ji yra lepesnė nei vynuogės, užkratas ateina šiek tiek anksčiau nei vynuogėms. Tenka daug kur matyti, kad vynuogynuose prie lysvių sodinamos rožės, kaip priemonė, galinti iš anksto nustatyti būsimos ligos požymius.
Kita grybinė vynmedžio liga, kurią sukelia vynmedinė uniculė (Uncinula necator), plinta ant jaunų ūglių ir kekių ir lapų. Ant nesumedėjusio ūglio atsiranda netolygiai išsidėstę, nuo violetinės iki juodai mėlynos spalvos, dėmės, ant jaunų žalių lapų viršutinės pusės - gerai matomos pilkšvos spalvos apnašos. Ligos pažeisti vynmedžių lapai garbanojasi, nustoja augę, džiūsta ir krinta. Iš esmės, pažeistos ląstelės, daugiau jau negali būti pagydomos. Apsaugos priemonės gali tik pristabdyti ligos plitimą, todėl labai svarbu laiku pastebėti ligos židinį. Tikrosios miltligės pakenktas augalas labai nusilpsta ir praranda atsparumą žiemos šalčiams. Ligos sukėlėjas peržiemoja ir pavasarį vystosi kartu su ūgliu. Todėl svarbu rudenį surinkti pažeistus lapus ir kekes, nukarpyti užkrėstus ūglius.
Kekerinis puvinys yra pakankamai paplitusi liga, kuri pažeidžia uogas, kartais net ir lapus bei kamieną. Ant kamieno gali pereiti lengvą žiemą. Ja serga daugiau nei 80 žinomų augalų visame pasaulyje. Ligos sukėlėjas - pilkasis kekeras (Botrytis cinerea), grybinės kilmės užkratas, vynuogių auginime žinomas ne daugiau nei 60 metų, pasireiškia uogoms baigiant nokti, esant ne mažiau nei 15 BRIX.
Amarai išsiurbia iš lapų ir kamieno augalo sultis. Kai kurie amarai išplinta ant jaunų vynmedžių ūglių lapų apatinės pusės. Taip pat pasitaiko vynuogių drugys, sparčiai plintantis Europos vynuogynuose. Šių drugių vikšrai minta žiedais, uogų pumpurais, vėliau puola ant vaisių.
Lentelė: Vynuogių ligos ir jų sprendimo būdai
| Liga | Aprašymas | Sprendimas |
|---|---|---|
| Tikroji vynuogių miltligė | Tai grybinė liga, kuri pažeidžia lapus, ūglius ir uogas. Pirmiausia viršutinėje lapo pusėje pasirodo šviesus pelėsis, vėliau pelėsis aptraukia jaunus ūglius, o paskui - ir neprinokusias uogas. Užsikrėtę krūmai rudenį prastai medėja, nesukaupia žiemai atsarginių medžiagų (krakmolo) ir žiemą greičiau nukenčia nuo šalčio. | Kaulavaisių ligų gydymo rinkinys, Sodininko rinkinys BORDO, Vario sulfatas, KYTOS (fungicidinis, baktericidinis poveikis), Mimox Zn, Copfort, Naudingas dirvos grybas Pythium oligandrum, BINAL (fungicidinis poveikis), FIZIMITE augalų priežiūrai, Altosan B/Zn, Alsupre S, CEPHYRO (greito poveikio varis), Sodo profilaktinio purškimo rinkinys, Rinkinys augalų priežiūrai BALTOS APNAŠOS |
| Pilkasis uogų puvinys | Grybinė liga, kitaip vadinama kekeriniu puviniu, pažeidžianti jaunus ūgelius, žiedines, lapus ir daugiausia uogas. Ryškiausia būna uogoms pradėjus sirpti. Uogos sutrūkinėja, iš uogų išteka sultys ir visa kekė apsitraukia pilku pelėsiu. Uogos pasidaro maistui netinkamos. | Sodininko rinkinys BORDO, Vario sulfatas, KYTOS (fungicidinis, baktericidinis poveikis), CEPHYRO (greito poveikio varis), Selectyc X, Copfort, Naudingas dirvos grybas Pythium oligandrum, Mimox Zn, Kaulavaisių ligų gydymo rinkinys, Sodo prof… |
Apsaugai nuo netikrosios miltligės ir tikrosios miltligės rekomenduojama naudoti ekologiškus preparatus, firmos „Nutritechsystem Baltic“, pagamintų iš augalinės kilmės produktų, ekstraktai skiedžiami su vandeniu, santykiu 1:300 ir purškiami per lapus.
Apsauga nuo šalnų
Lietuvos klimate auginant vynuoges, yra didžiulis pavojus prarasti derlių pavasarį pasirodžius pirmosioms pavasarinėms šalnoms. Reikia pagalvoti apie nuo šalnų apsisaugojimo priemones. Šalnos susidaro, kai ant žemės nusileidžia šalto oro masės. Per naktį žemė greitai atiduoda šilumą, todėl pažemėje naktį būna šalčiausia.
Vynuogių auginimo nauda
Vynuogių auginimas yra naudingas užsiėmimas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams, nes iš gausaus derliaus galima pagaminti daugybę produktų - nuo vyno iki šviežių valgomųjų vaisių. Supratimas apie vynmedžių gyvavimo ciklą, tinkamą sodinimo laiką ir svarbiausius priežiūros žingsnius gali turėti didelės įtakos jūsų vynuogių derliaus kokybei ir kiekiui.
tags: #sodo #vynuogių #auginimas #ir #priežiūra