Socialinis verslas Lietuvoje: nuo pirmųjų blynų iki sėkmės istorijų
Socialinis verslas Lietuvoje sparčiai populiarėja, vis daugiau iniciatyvų siekia spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas vykdant komercinę veiklą. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinio verslo raidą Lietuvoje, aptarsime sėkmės istorijas ir iššūkius, su kuriais susiduria šios įmonės.
Socialinio verslo svarba ir nauda
Socialinis verslas yra svarbus įrankis sprendžiant visuomenines problemas, nes jis sujungia verslo principus su socialine misija. Tokie verslai siekia ne tik pelno, bet ir teigiamo poveikio visuomenei bei aplinkai. Socialinis verslas gali padėti įdarbinti pažeidžiamas grupes, mažinti socialinę atskirtį, spręsti aplinkosaugos problemas ir kurti tvarias bendruomenes.
Tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimas
Lietuvoje galima rasti ne vieną tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimo pavyzdį. Pavyzdžiui, „Swedbank“ bendradarbiauja su restoranu „Pirmas blynas“, įdarbinančiu žmones su negalia, dalyvaudamas banko socialinės atsakomybės iniciatyvoje „Kalėdinė mugė“. „Maisto bankas“ nuolat bendradarbiauja su maisto prekių parduotuvėmis, remdamas skurdžiau gyvenančius žmones maisto paketais.
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Indrė Kavaliauskaitė pastebi, kad tradicinio verslo samprata ir tikslas keičiasi. Vis daugiau verslininkų renkasi darnaus ir tvaraus vystymosi principus, o verslo sėkmė matuojama ne tik finansiniu aspektu.
Socialinio verslo ekosistemos kūrimasis
Studijos rodo, kad Lietuvoje trūksta statistiniais duomenimis paremtos informacijos apie socialinį verslą, o tai rodo, kad socialinio verslo ekosistema dar tik kuriasi. Įvairios tarptautinės organizacijos rekomenduoja vykdyti ekosistemos stebėseną, kuri Lietuvoje pradėta tik 2023 metais.
Taip pat skaitykite: Prisvilęs blynas
Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė teigia, kad galimybių studija atskleidžia priežastis, kodėl bendradarbiavimas stringa, viena iš tokių - teisinio reguliavimo stoka. Asociacija jau ne vienerius metus komunikuoja visuomenei ir valdžios atstovams, kad socialinio verslo apibrėžimas ir svarbiausi kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme.
Socialinio verslo iššūkiai ir galimybės
Socialiniai verslai dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su finansavimu ir sunkumais skverbiantis į rinką. Įprastinio verslo įmonės turi išteklių, infrastruktūrą ir rinkos pasiekiamumą, kuriais socialinis verslas galėtų pasinaudoti. Bendradarbiaudami su privačiuoju sektoriumi, socialiniai verslai galėtų pasinaudoti verslo strategijų, rinkodaros ir vadybos srityse turima ekspertize.
LAVA direktorė I. Kavaliauskaitė atkreipia dėmesį, kad socialinio verslo stiprybė - novatoriški problemų sprendimai, kūrybiškumas ir bendruomenių (asmenų) įgalinimas, gebėjimų ugdymas. Tačiau socialiniam verslui svarbu galvoti ne tik apie socialinę misiją - būtini ir finansiniai rezultatai. Tikrasis verslas, bendradarbiaudamas su socialiniu verslu, taip pat gauna akivaizdžią naudą, pavyzdžiui, gerina reputaciją.
„Pirmas blynas“: sėkmės istorija
MB „Pirmas blynas“ vadovas Tim van Wijk yra vienas iš pirmųjų socialinių verslininkų Lietuvoje, subūręs neįgaliuosius asmenis ir įgalinęs juos pradėti naują gyvenimo etapą. Jo restoranas „Pirmas blynas“ Vilniuje yra puikus pavyzdys, kaip socialinis verslas gali sėkmingai veikti ir daryti teigiamą poveikį visuomenei.
Restorano įkūrimo istorija
Timas van Wijkas atvyko į Lietuvą iš Nyderlandų prieš 3,5 metų. Jis pastebėjo, kad Lietuvoje beveik nėra dirbančių neįgaliųjų, todėl nusprendė įkurti socialinį verslą, kuris parodytų visuomenei, kad jie irgi gali dirbti. Jis įkūrė būtent blynų restoraną, nes juos pagaminti ir patiekti gana paprasta, be to, šis patiekalas pritraukia vaikus, kurie yra viena iš restorano tikslinių grupių.
Taip pat skaitykite: Apdovanojimai už lygybę ir įvairovę
Darbuotojai ir jų istorijos
Restorane dirba neįgalieji, kuriems tai dažnai būna pirmoji darbo vieta. Timas van Wijkas nesidomi darbuotojų negaliomis, jam svarbu, ką jie jau dabar gali ir ko išmoks vėliau. Darbuotojai patys pasirenka, kokius darbus nori dirbti, o vadovas stebi, kokie darbai jiems geriausiai sekasi.
Pavyzdžiui, Edvardas po sunkios avarijos patyrė neįgalumą, tačiau restorane jis rado ne tik gerą darbą, bet ir puikią draugę. Luka, turinti cerebrinį paralyžių, restorane atlieka praktiką ir mokosi įvairių darbų. Vaidas, turintis negalią nuo vaikystės, restorane sutinka klientus ir priima užsakymus.
Restorano veikla ir iššūkiai
Restoranas „Pirmas blynas“ ne tik teikia maitinimo paslaugas, bet ir organizuoja įvairius renginius ir dirbtuves, siekdamas edukuoti žmones ir pritraukti daugiau lankytojų. Restoranas bendradarbiauja su mokyklomis, organizuoja pamokas apie Dauno sindromą.
Tačiau restoranas susiduria ir su iššūkiais. Daliai lankytojų keista matyti dirbančius neįgaliuosius, restorane neprekiaujama alkoholiu, o karantinas privertė užsidaryti keletui mėnesių.
Socialinis poveikis ir įvertinimas
Restoranas „Pirmas blynas“ daro didelį socialinį poveikį. Jis suteikia neįgaliesiems galimybę dirbti, socializuotis ir jaustis visuomenės dalimi. Restoranas taip pat keičia visuomenės požiūrį į neįgaliuosius ir skatina socialinę įtrauktį.
Taip pat skaitykite: Kaip iškepti lietinius blynus?
Timas van Wijkas už savo veiklą gavo prezidento apdovanojimą - Ordino medalį „Už nuopelnus Lietuvai“. Šis apdovanojimas parodo, kad Lietuvai svarbi socialinė lygybė.
Socialinio verslo platforma
„Versli Lietuva“ pristatė socialinio verslo platformą, skirtą Lietuvos socialinio verslo bendruomenei suburti į bendrą erdvę, padėti jiems pamatuoti savo verslo socialinį poveikį, stiprinti socialinio verslo vystymo kompetencijas.
Platformos tikslai ir nauda
Platformoje socialiniai verslai gali išmokti pamatuoti savo kuriamą poveikį, įvertinti poveikį kuriančių veiklų efektyvumą, susipažinti su pokyčio teorija bei įgyti bazines verslumo žinias. Platforma taip pat padeda socialiniams verslams atrasti kitus socialinius verslus ir užmegzti naujas pažintis.
Poveikio matavimas ir verslo modelis
Socialiniams verslams būtina matuoti savo kuriamą poveikį, kad įsitikintų, jog jie iš tiesų sprendžia socialines problemas. Poveikio matavimo rezultatai gali padėti priimti strateginius verslo sprendimus ir įvertinti savo poveikį kuriančių veiklų efektyvumą.
Socialiniai verslininkai turi pasitelkti tvarų verslo modelį, kuris užtikrintų nuolatines pajamas. Platformoje pateikta mokymų medžiaga leidžia nustatyti, kaip poveikį kuriančios veiklos siejasi su komercinėmis veiklomis ir ko dar trūksta, kad socialinio verslo idėja taptų verslu.
Jaunųjų verslininkų iniciatyvos
2024 m. kovo 4-8 dienomis Ekonomikos fakultete vyko ERASMUS+ verslumo projekto „Youth, believe in yourself and become entrepreneur“ (Jaunime, tikėk savimi ir tapsi verslininku!) mokymai, skirti jauniesiems antrepreneriams, turintiems savo socialinio verslo idėjų.
Septyniolikmetis Jokūbas Laukaitis yra neeilinis vienuoliktokas, kuris jau būdamas 15 metų įkūrė savo pirmąją įmonę. Jis teigia, kad pirmas blynas buvo pridegęs, bet gavo labai daug pamokų iš pirmos avantiūros. Šiuo metu jis kuria naują programėlę „Pinaloc“, kuri padės jauniems žmonėms atrasti įdomių veiklų ir susipažinti su naujais žmonėmis.
tags: #socialinis #verslas #pirmas #blynas #sėkmės #istorijos