Stebuklingi pagalbininkai ir auksiniai kiaušiniai: trys lietuviškos pasakos
Šiame straipsnyje apžvelgsime tris skirtingas lietuvių liaudies pasakas, kuriose atsiskleidžia netikėti pagalbininkai, stebuklingi įvykiai ir pamokos. Pasakos, nors ir skirtingos savo siužetais, atspindi bendrą liaudies išmintį, vertybes ir pasaulėžiūrą.
Kurpius ir smurfai
Pirmoji pasaka pasakoja apie kurpių, kuris dėl nepalankių aplinkybių neteko beveik viso savo turto. Jam beliko tik odos gabalėlis vienai vienintelei batų porai. Vakare jis sukirpo tuos batus, tikėdamasis ryte juos pasiūti. Tačiau, atsikėlęs ryte, jis rado abu batus jau pasiūtus ant stalo. Nustebęs ir nesuprasdamas, kaip tai galėjo įvykti, jis apžiūrėjo batus ir įsitikino, kad jie pasiūti nepriekaištingai.
Netrukus atsirado pirkėjas, kuriam batai labai patiko, ir jis sumokėjo už juos daugiau nei įprastai. Už gautus pinigus kurpius nusipirko odos dviem batų poroms. Vakare vėl sukirpo ir padėjo, tikėdamasis ryte pasiūti. Bet ir vėl, atsikėlęs ryte, rado batus gatavus. Pirkėjai netruko atsirasti ir sumokėjo jam tiek pinigų, kad jis galėjo nusipirkti odos keturioms batų poroms.
Ir taip kasdien - ką vakare sukerpa, rytą randa jau pasiūta. Tad netrukus kurpius prasigyveno ir galų gale tapo turtingu žmogumi.
Vieną vakarą, prieš Kalėdas, kurpius su žmona sumanė išsiaiškinti, kas jiems taip padeda. Jie pasislėpė trobos kertėje ir laukė. Vidurnaktį pasirodė du maži, gražūs, nuogi žmogučiai. Jie susėdo prie kurpiaus stalo, pasiėmė visas sukirptas poras ir ėmė savo mažais pirščiukais taip greitai ir mikliai daigstyti, siūti ir kaukšėti, jog kurpius iš nuostabos akių atitraukti negalėjo. Ir tol jie plušėjo, kol viską iki galo padarė ir gatavus batus ant stalo pastatė. Paskui pašoko ir akies mirksniu pradingo.
Taip pat skaitykite: Kas slypi Smurfų stebuklingame kiaušinyje?
Kitą rytą žmona pasiūlė atsilyginti žmogučiams už jų gerumą. Ji pasiūvo abiem po marškinėlius, po švarkelį, liemenėlę ir kelnaites ir numezgė po porą kojinaičių. Vakare, vietoj sukirptos odos, jie padėjo dovanas ant stalo, o patys pasislėpė.
Apie vidurnaktį atbėgo žmogučiai pasišokinėdami ir jau buvo besėdą prie darbo, bet žiūri - nėra sukirptos odos, o jos vietoj padėti tokie dailūs drabužėliai. Iš pradžių jie nustebo, o paskui kad apsidžiaugė. Jie apsivilko drabužius ir ėmė šokti ir drykčiuoti per kėdes ir suolus. Galų gale išstraksėjo pro duris.
Nuo to laiko daugiau jie nebepasirodė, o kurpius gražiai gyveno ligi pat savo amžiaus galo, ir viskas, ko tik jis imdavosi, sekėsi kuo puikiausiai. Ši pasaka moko apie atsidėkojimo svarbą ir gerumo galią. Kurpius ir jo žmona, gavę netikėtą pagalbą, nusprendė atsilyginti savo pagalbininkams, o tai, nors ir nutraukė stebuklingą pagalbą, atnešė jiems ilgalaikę gerovę.
Tarnaitė ir kaukai
Antroji pasaka pasakoja apie neturtingą tarnaitę, kuri buvo darbšti ir valyva. Vieną rytą ji rado laišką ant sąšlavyno. Kadangi ji nemokėjo skaityti, nunešė laišką savo šeimininkams. Tame laiške kaukai prašė merginą pabūti jų vaikui už krikšto motiną.
Mergina nežinojo, ką daryti - eiti ar neiti, ir šeimininkai turėjo ilgai ją įkalbinėti. Tik tada, kai pasakė, kad tokio prašymo nevalia atsakyti, ji galų gale sutiko. Tada atėjo trys kaukučiai ir nusivedė ją į kalno gilumą, kur tie mažiukai gyveno. Čia viskas buvo maža, bet taip dailu ir gražu, kad sunku ir apsakyti. Gimdyvė gulėjo juodmedžio lovelėje, nusagstytoje perlais, apklotai buvo išsiuvinėti auksu, lopšelis iš dramblio kaulo, vonelė iš aukso.
Taip pat skaitykite: Poezija vaikams: Ramutė Skučaitė
Mergina pabuvo kūma ir jau taisėsi namo eiti. Bet kaukai prisispyrę prašė pabūti nors tris dienas. Mergina sutiko ir paviešėjo pas juos smagiai ir maloniai, mažieji žmo- geliukai kaip įmanydami stengėsi jai įtikti. O kai galų gale susiruošė ji namo eiti, kaukučiai pirma prikišo jai pilnas kišenes aukso ir tik tada išvedė iš kalno.
Sugrįžusi namo, mergina norėjo vėl stoti prie savo darbo, paėmė šluotą iš kertės, kurią išeidama buvo pastačiusi, ir pradėjo šluoti. Bet iš namų išėjo svetimi žmonės ir ėmė klausinėti, kas ji tokia ir ką čia žadanti veikti. Ir pasirodė, kad ji išbuvo kalne pas mažuosius žmogučius ne tris dienas, kaip manė, o septynerius metus, ir per tą laiką pasimirė jos buvę šeimininkai. Ši pasaka atspindi laiko tėkmės reliatyvumą ir kitų pasaulių egzistavimą. Tarnaitė, praleidusi pas kaukučius vos kelias dienas, grįžo į visiškai pasikeitusį pasaulį, kuriame jos laukė turtas, bet nebebuvo artimųjų.
Motina ir pamainytis
Trečioji pasaka pasakoja apie motiną, kuriai kaukai pavogė vaiką iš lopšio ir jo vietoj padėjo pamainikį - didgalvį išsprogusiomis akimis, kuris nieko daugiau nežinojo, tik valgyti ir gerti. Nusiminusi moteriškė nuėjo pas kaimynę pasiguosti - gal toji patars, ką daryti.
Kaimynė liepė nunešti pamainikį į virtuvę, padėti ant krosnies, užkurti ugnį ir užkaisti vandens dviejuose kiaušinio kevaluose, tai pamainikį prajuokins, o kai tik jis nusijuoks, ir bus po jo. Moteriškė viską padarė, kaip jai buvo sakyta.
Pamainytis, pamatęs verdančius kiaušinius kevaluose, nustebo ir prabilo:
Taip pat skaitykite: Auksinio ūso nauda plaukams
Esu senas jau labai,Kaip skalūno tie kalnai,Bet nemačiau niekada,Kad kas virtų kevale.
Ir kad ims juoktis. Taip jam besijuokiant, staiga prigužėjo daugybė kaukų, jie parnešė tikrąjį vaiką, padėjo ant krosnies, o pamainikį pasiėmė ir išsinešė. Ši pasaka atskleidžia liaudies išmintį ir gudrumą. Motina, pasikliaudama kaimynės patarimu, sugebėjo atgauti savo vaiką iš kaukų, pasitelkdama jų pačių prietarus ir baimę.
Auksinis kiaušinis
Auksinis kiaušinis - tai motyvas, kuris dažnai pasitaiko įvairiose pasakose ir mituose. Jis simbolizuoja turtą, gerovę, vaisingumą ir naują pradžią. Nors šiose trijose pasakose tiesiogiai neminimas auksinis kiaušinis, tačiau netiesiogiai jis gali būti įžvelgiamas. Pirmojoje pasakoje kurpiaus sėkmė ir turtas, kurį jis įgijo su smurfų pagalba, gali būti laikomi auksiniu kiaušiniu. Antrojoje pasakoje tarnaitės gautos aukso pilnos kišenės taip pat simbolizuoja turtą ir gerovę, kurią galima prilyginti auksiniam kiaušiniui.
tags: #smurfai #ir #auksinis #kiausinis #pasaka