Rauginti kopūstai: nauda nuo peršalimo ir ne tik

Nuo seno raugintos daržovės buvo vertinamos ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl teikiamos naudos sveikatai. Ypač populiarūs Lietuvoje rauginti kopūstai, tradiciškai ruošiami žiemai, yra puikus vitaminų, mineralų, probiotikų ir skaidulų šaltinis. Šiame straipsnyje aptarsime raugintų kopūstų naudą organizmui, ypač peršalimo atveju, bei kitas svarbias savybes.

Rauginti kopūstai - natūralus probiotikų šaltinis

Pasitinkant šaltąjį metų laiką, raugintos daržovės tampa svarbia mitybos raciono dalimi. Raugintuose kopūstuose išlieka visi šviežiuose kopūstuose esantys vitaminai ir mineralai. Fermentuojant daržoves, jose papildomai atsiranda probiotikų, dar vadinamų gerosiomis bakterijomis. Daugelis klysta manydami, jog probiotikus reikia pirkti vaistinėje arba jų galima rasti tik specialiuose jogurtuose. Beje, raugintose daržovėse gerųjų bakterijų netgi daugiau nei pieno produktuose.

Probiotikų nauda žarnynui ir imunitetui

Žarnyno mikrofloros pusiausvyros palaikymas - viena iš užduočių, kurią tinkamai vykdydamas žmogus gali jaustis sveikas. Įrodyta, jog fermentuotas maistas ir tuo pačiu rauginti kopūstai labai gerina žarnyno mikrofloros veiklą, rūgština terpę gerosioms bakterijoms ir tiekia joms reikalingą maistą. Probiotikai yra svarbūs ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Vaikai dažnai susiduria su virškinimo problemomis, ypač kai pradeda lankyti darželį ar mokyklą, kur lengvai užsikrečiama infekcijomis. Probiotikai gali padėti stiprinti vaikų imuninę sistemą, mažinti ligų riziką ir pagerinti virškinimo sistemą.

Žarnyno mikroflora yra sudėtinga ekosistema, kurią sudaro trilijonai mikroorganizmų. Šių bakterijų balansas turi esminę reikšmę bendrai sveikatai. Kai mikrofloroje dominuoja gerosios bakterijos, virškinimo sistema veikia optimaliai. Tačiau įvairūs veiksniai, kaip antibiotikų vartojimas, nesubalansuota mityba, stresas ir aplinkos pokyčiai, gali sukelti disbalansą. Tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, pradedant nuo virškinimo sutrikimų ir baigiant susilpnėjusia imunine sistema.

Disbiozė - tai būklė, kai blogosios bakterijos viršija gerųjų bakterijų kiekį. Tai gali lemti viduriavimą, pilvo pūtimą, nuovargį ir net psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas ir depresija. Probiotikų vartojimas padeda atkurti mikrofloros balansą ir palaikyti sveiką žarnyno funkciją.

Taip pat skaitykite: Raugintos beržų sulos receptai

Vienas įdomiausių probiotikų poveikių yra jų sugebėjimas stiprinti imuninę sistemą. Žarnynas yra viena iš pagrindinių imuninės sistemos dalių. Gerosios bakterijos ne tik padeda apsaugoti nuo kenksmingų mikroorganizmų, bet ir aktyviai stimuliuoja imuninės sistemos veiklą. Jos didina imuninių ląstelių, tokių kaip makrofagai ir limfocitai, aktyvumą, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Taip pat probiotikai mažina uždegiminius procesus organizme. Tyrimai rodo, kad asmenys, reguliariai vartojantys probiotikus, rečiau serga peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis. Jie taip pat padeda greičiau atsigauti po ligos, mažindami simptomus ir sutrumpindami sveikimo laikotarpį. Probiotikai veikia kaip natūrali apsauga nuo infekcijų ir ligų, todėl vartojant juos reguliariai galima ilgalaikė nauda sveikatai.

Skaidulos - svarbi raugintų kopūstų sudedamoji dalis

Raugintose daržovėse taip pat gausu skaidulų. Jos mažina cholesterolio kiekį organizme, gerina žarnyno peristaltiką, reguliuoja apetitą ir yra probiotikų maistas.

Raugintų kopūstų sudėtis ir naudingos savybės

Raugintuose kopūstuose gausu ne tik jau minėtų vitaminų, mineralų ir skaidulų. Juose esančios medžiagos gerina medžiagų apykaitą, pieno rūgštis teigiamai veikia virškinimo procesus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Raugintuose kopūstuose itin gausu B grupės vitaminų, ypač B6 ir B12. Beje, naujausi tyrimai rodo, jog raugintuose kopūstuose esančios medžiagos neleidžia vystytis augliams ir saugo nuo vėžio.

  • Vitaminas C: stiprina kraujagysles, palaiko imuninės sistemos ląstelių funkcionalumą ir stimuliuoja kolageno sintezę. Norint užsitikrinti vitamino C paros normą, suaugusiems žmonėms reikėtų suvartoti 200 gramų šviežių kopūstų, na, o raugintų pakaks ir 100-150 gramų.
  • Antikancerogeninės savybės: Kopūstus pagrįstai galima vadinti antikancerogeniniu (nuo piktybinių navikų vystymosi apsaugančiu) produktu. Daržovių sudėtyje esanti askorbo rūgštis yra askorbino formos. Ši medžiaga yra natūralus junginys, pasižymintis priešvėžiniu poveikiu. Esama ir grynojo antioksidacinį efektą sukeliančios askorbo rūgšties varianto. Minėtina, kad askorbinas, kitaip nei kitos vitamino formos, yra atsparus įvairiam poveikiui ir nepraranda savo savybių dėl rauginimo arba kopūstus ilgą laiką sandėliuojant.
  • Mineralai ir mikroelementai: Kopūstuose yra galybė elementų, kurių rinkinio nepavyktų rasti daugumoje kitų produktų. Tai magnis, kalcis, siera, kalis, fosforas, jodas, kobaltas, chloras, cinkas, geležis, varis ir manganas.
  • Aminorūgštys: Kopūstai yra ir nepamainomas aminorūgščių šaltinis. Juose ypač daug lizino, taip pat yra pektino bei karoteno, padedančių normalizuoti medžiagų apykaitą ir virškinimo procesus.
  • Pieno rūgštis: Raugintuose kopūstuose daug pieno rūgšties. Rūgimo procesas neapsieina be laktobakterijų, o šie mikroorganizmai, patekę į žarnyną, teigiamai veikia jo mikroflorą, padeda pasišalinti puvimą provokuojančius komponentus, normalizuoja biocenozę.
  • Fitoncidai: Kopūstuose daug fitoncidų, stabdančių patogeninių bakterijų, grybelių, tuberkuliozės mikobakterijų ir kitų kenksmingų junginių augimą.
  • Skaidulos: Gausus kiekis ląstelienos skatina žarnyno sienelių darbą, stimuliuoja metabolitų ir su maistu gaunamo cholesterolio šalinimą.

Rauginti kopūstai ir peršalimas

Nors dabar jau įrodyta, jog vitaminas C visiškai nedaro įtakos mūsų imunitetui, šis vitaminas įeina į baltymo kolageno sudėtį ir tinkamas jo vartojimas stabdo odos senėjimo procesą. Tačiau raugintuose kopūstuose gausu ir kitų medžiagų, kurios padeda stiprinti organizmą ir kovoti su peršalimo ligomis. Probiotikai stiprina imuninę sistemą, o vitaminai ir mineralai padeda organizmui greičiau atsigauti.

Kaip vartoti raugintus kopūstus?

Pasaulio sveikatos organizacija žmogui per dieną rekomenduoja suvalgyti apie 400 g daržovių. Rekomenduojama, kad didžioji dalis per dieną suvalgytų daržovių būtų šviežios arba raugintos. Nedidelė dalis daržovių gali būti termiškai apdorotos, tačiau daržoves reikėtų kaitinti kuo trumpiau, kadangi aukštoje temperatūroje žūva dauguma naudingų medžiagų. Na, o raugintas daržoves sveika valgyti tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Tiesa, vasarą turime didelį šviežių daržovių asortimentą, todėl natūralu, kad tada dažniau renkamės jas. Vis dėlto raugintas daržoves į mitybos racioną pravartu įtraukti tiek žiemą, tiek vasarą. Beje, jeigu negardiname padažais, raugintų ir šviežių daržovių kaloringumas nesiskiria.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Vienas raugintas produktas per dieną yra labai svarbus ištisus metus. Sutinku, kad vasarą labiau norisi šviežių daržovių, kurias dažnai ir patys auginame, tad, jei šiltuoju metų laiku mažiau norisi raugintų, galima pasirinkti pieno produktą - kefyrą ar jogurtą, bet vis tiek rekomenduočiau kasdien suvartoti.

Patiekalai su raugintais kopūstais

Kadangi vienus kopūstus ilgą laiką valgant gali užklupti monotonija, siūlyčiau ieškoti įvairių patiekalų variacijų. Šis produktas įdomus tuo, jog rauginti kopūstai gali būti pateikiami, kaip garnyras prie šonkauliukų, kaip bandelės įdaras arba kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, rauginti kopūstai su ryžiais.

Rauginti kopūstai su ryžiais

Jums reikės:

  • 1 svogūno
  • 2 skiltelių česnako
  • 1 šaukšto aliejaus
  • 450 g jautienos faršo
  • 1 stiklinės ilgagrūdžių ryžių
  • 500 g raugintų kopūstų
  • Druskos ir pipirų pagal skonį

Gaminimas:

  1. Į troškintuvą sudėkite susmulkintus česnakus ir svogūnus.
  2. Supilkite aliejų ir keletą minučių troškinkite.
  3. Vėliau sudėkite faršą ir kepkite, kol mėsa visiškai pakeis spalvą.
  4. Sudėkite ryžius ir gerai išmaišykite, užpilkite viską šaltu vandeniu, kad viską apsemtų.
  5. Sudėkite nukoštus kopūstus.
  6. Uždenkite ir troškinkite žemoje temperatūroje, kol susigers visas skystis (apie 45 minutes).

Kam rauginti kopūstai nerekomenduojami?

Kad ir kokie naudingi būtų rauginti kopūstai, jei negaluojate, dėl fermentuotose daržovėse esančios druskos jas reikėtų valgyti atsargiai. Ypač atsargūs turėtų būti anksčiau išvardintomis ligomis sergantys asmenys (žmonėms, kurių padidėjęs kraujospūdis, kurie serga širdies ir kraujagyslių, inkstų, tulžies pūslės ligomis, turi skrandžio refliuksą, opaligę, yra linkę kaupti skysčius, tinti). Geriau jau vartoti šviežias daržoves ar vaisius. Nes rūgstant produktui susiformuoja acto ir pieno rūgštys, o jos - aštrokos, gali suaktyvinti turimą bėdą, ligą. Linkusiems kaupti skysčius, tinti ir šiek tiek raugintų produktų vartojantiems siūlyčiau juos valgyti pirmoje dienos pusėje, nes pakankamas kiekis druskos raugintuose produktuose duoda savo rezultatą - užvalgius vakare, ryte nedžiugins užtinę vokai.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Taip pat, kopūstų negalima vartoti esant tokioms būklėms kaip:

  • padidėjęs rūgštingumas, gastritas, agresyvios formos duodenitas,
  • agresyvios formos enteritas arba chroniškas plonosios žarnos uždegimas,
  • nespecifinis opinis kolitas, dažnai paūmėjantys Krono ligos simptomai, viduriavimas ir polinkis tuštintis skystomis išmatomis,
  • dažni pilvo diegliai, meteorizmas, vidurių pūtimas,
  • neseniai patirtas miokardo infarktas.

Kaip raugti kopūstus?

Geriausia daržoves raugti mediniame inde - gali būti statinė ar tiesiog didelis dubuo. Taip pat tinka ir stikliniai bei emaliuoti indai. Labai svarbu, kad indas, kuriame raugsite, būtų nepažeistas, neįtrūkęs, kad žalingos medžiagos nepatektų į sūrimą.

Viskas vyksta labai paprastai: į indą sluoksniais dedamos daržovės ir prieskoniai: vienas sluoksnis daržovių, kitas sluoksnis - prieskonių. Dubenį galima pakratyti, tada užpilama sūrimu. Iš pradžių indą reikėtų laikyti šiltesnėje patalpoje, kad vyktų rūgimo procesas, o paskui, kai ima burbuliuoti, išnešti į vėsesnę patalpą.

Standartiškai į 1 litrą vandens dedama 20 g druskos, bet, pavyzdžiui, pomidorams, kurie rauginimui imami žalesni, reikia daugiau druskos, nes jie mėgsta subliūkšti. Taigi raugiant juos į litrą vandens dedama ir 40, ir net 60 g druskos. Užpylus sūrimu, dubenį reikia uždengti dangčiu ir palikti rūgti. Kiek laiko rūgs, priklauso nuo daržovių dydžio, procesas gali trukti nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Svarbiausia - neatidarinėti ir neįleisti oro, kad per greit nesurūgtų. Iš pradžių indą reikėtų laikyti šiltesnėje patalpoje, kad vyktų rūgimo procesas, o paskui, kai ima burbuliuoti, išnešti į vėsesnę - 0-6 laipsnių - patalpą.

tags: #rauginti #kopustai #nauda #persalimo #atveju

Populiarūs įrašai: