Dviračių infrastruktūros planavimas Lietuvoje: tarp duomenų trūkumo ir perspektyvų
Lietuvoje stebimas augantis dviračių populiarumas tiek didžiuosiuose miestuose, kur jie tampa alternatyva automobiliams, tiek mažesniuose miesteliuose, kur dviračiai atlieka svarbią susisiekimo funkciją. Savivaldybės taip pat skiria vis daugiau dėmesio dviračių takų plėtrai. Tačiau kyla klausimas, ar esama dviračių infrastruktūra projektuojama efektyviai, remiantis realiais duomenimis ir ateities poreikių įvertinimu.
Dviračių srautų duomenų trūkumas: problema, kurią reikia spręsti
Dviračių infrastruktūros projektavimo problemos glaudžiai susijusios su duomenų apie dviračių srautus trūkumu. Šią problemą analizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) tyrėja, savo disertacijoje nagrinėjanti dviračių takų projektavimą atsižvelgiant į dviratininkų eismo srautus.
Analogiškai automobilių infrastruktūrai, kur gatvės ir eismo juostos projektuojamos remiantis esamais ir prognozuojamais automobilių srautais, dviračių takų parametrai taip pat turėtų būti parenkami atsižvelgiant į dviratininkų poreikius. Tačiau, skirtingai nei automobilių transporto atveju, dviračių srautų duomenys Lietuvoje nėra sistemingai kaupiami ir analizuojami. Dėl šio duomenų trūkumo sunku įvertinti dviračių naudojimo tendencijas, planuoti racionalią ir poreikius atitinkančią dviračių infrastruktūrą.
Šio trūkumo pasekmės jaučiamos kasdien, kai tenka eiti siauru pėsčiųjų taku, kai greta esantis dviračių takas yra tuščias, arba kai jaučiamės nesaugiai važiuodami per siauru dviračių taku.
Disertacijos tikslas - sukurti praktišką dviračių srautų skaičiavimo metodą
Esami dviračių srautų prognozavimo metodai dažnai yra sunkiai suprantami projektuotojams, reikalauja specifinių žinių ir programų. Todėl disertacijos tikslas - sukurti paprastą ir suprantamą dviračių srautų skaičiavimo metodą, kuris būtų prieinamas eiliniam projektuotojui ir naudotų laisvai prieinamus duomenis apie miestą, tokius kaip gyventojų skaičius ir modalinis kelionių pasidalijimas. Tikimasi, kad šis metodas padės priimti tinkamus sprendimus parenkant dviračių takų techninius parametrus.
Taip pat skaitykite: Ateities perspektyvos VGTU
Pagrindinės išvados ir problemos
Atlikus tyrimus, išryškėjo kelios pagrindinės išvados:
- Esami dviračių srautų prognozavimo metodai yra sunkiai pritaikomi praktikoje.
- Būtina keisti žmonių požiūrį į dviratį, skatinant jį naudoti kasdieninėms kelionėms.
- Lietuvos statybos techninis reglamentas, nurodantis dviračių takų plotį parinkti pagal dviratininkų kiekį atkarpoje per valandą, yra esminis trūkumas, kuris neigiamai veikia miestų plėtrą. Analogiški parametrai ir srautai randami ir olandų dviračių takų projektavimo metodikoje, kur nurodoma, jog dviračių tako parametrai parenkami pagal dviratininkų srautą piko valandą.
Aktualumas Lietuvai ir pasauliui
Dviračių srautų duomenų trūkumo problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Kiekvienam projektuotojui reikalinga lengvai suprantama, laisvai prieinamais duomenimis pagrįsta dviračių srautų prognozavimo metodika.
Nauda valstybei pritaikius tyrimo rezultatus
Jei valstybė pritaikytų tyrimo išvadas, būtų sukurta dviračių srautų duomenų bazė, kuria būtų galima laisvai naudotis. Atsirastų aiškus supratimas apie dviračių naudojimosi tendencijas bėgant metams. Taip pat būtų atnaujintas statybos techninis reglamentas, nurodant, kad dviračių takų techniniai parametrai turi būti parenkami vadovaujantis piko valandos duomenimis.
Asmeninis susidomėjimas tema
Tema yra svarbi asmeniškai, nes esu projektuotoja ir projektuoju gatves bei dviračių takus. Šios temos idėja kilo rengiant vieną iš gatvės projektų, kuriame turėjo būti įrengtas naujas dviračių takas ir kuriam reikėjo nustatyti esamą bei perspektyvinį dviratininkų srautą. Tada ir supratau, kad nėra jokios lengvai suprantamos metodikos, kaip būtų galima prognozuoti dviračių srautą, nėra jokios duomenų bazės, kad būtų galima įvertinti srautų pokyčius teritorijoje keičiantis metams.
Stažuotė Kopenhagoje: saugumo jausmas ir duomenų svarba
Stažuotė Kopenhagoje suteikė vertingos patirties. Teko bendrauti su miesto savivaldybės atstovais ir išbandyti dviračių susisiekimo infrastruktūrą. Sužinota, kad nuo 1993 metų kas 2 metus mieste vykdomos gyventojų apklausos, susijusios su kasdieninėmis kelionėmis ir transporto priemonių pasirinkimu. Sankryžose yra matuojami dviračių srautai, o duomenys yra kaupiami ir analizuojami. Jei projektuojant dviračių infrastruktūrą trūksta vietos gatvės skersiniame profilyje, yra mažinamas automobilių eismo juostų skaičius arba automobilių eismas organizuojamas vienkryptis, arba viešojo transporto stotelės įrengiamos be įvažų. Taigi, Kopenhaga yra gyvas pavyzdys, kaip yra svarbu analizuoti dviračių srautų duomenis ir kaip jie pagerina infrastruktūros plėtrą.
Taip pat skaitykite: VGTU ir Korėjos universitetų perspektyvos
Važinėjantis mieste dviračiu teko matyti įvairių dviračių takų, eismo juostų, sankryžų įrengimo pavyzdžių, kurie galėtų pagerinti mūsų miestų susisiekimo infrastruktūrą. Turbūt vienas pagrindinių skirtumų tarp važiavimo dviračiu Vilniuje ir Kopenhagoje - saugumo jausmas.
VGTU indėlis į architektūros mokslą ir miesto tyrimus
VGTU Architektūros fakultetas nuosekliai stiprina pozicijas architektūros mokslo srityje. Fakultetas siūlo architektūros studijas, apimančias teoriją, istoriją, tūrius ir urbanistiką. Studentai įgyja pagrindus dirbti įvairiose su architektūra susijusiose srityse: architektūroje, miestų planavime ir architektūriniame kraštovaizdyje.
Fakultetas bendradarbiauja su užsienio universitetais, projektavimo ir statybos įmonėmis. Absolventai yra vertinami už darbštumą, gabumus ir žinias.
VGTU aktyviai dalyvauja miesto tyrimuose, naudodamas atvirus miesto duomenis. Studentai, vadovaujami docentės dr. Skirmantės Mozūriūnaitės, tyrė Vilniaus miesto naktinį gyvenimą, analizuodami viešąsias erdves, grafičius, žmonių srautus ir kitus aspektus. Tyrimai atskleidė problemas, susijusias su susibūrimo vietų trūkumu rajonuose, nusikalstamumu ir apšvietimu.
Skaitmeniniai miestų duomenys - nauja nafta
Sparčiai besikeičiančios technologijos atveria naujas galimybes net ilgaamžes tradicijas turinčioms sritims, tokioms kaip architektūra ar urbanistika. Pasitelkiant technologijas bei atvirus miesto duomenis, VILNIUS TECH studentai tyrė Vilniaus miesto naktinį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai
"Urbanistikos kūrybinėms dirbtuvėms pasirinkta tema „Vilnius Nightlife“ (Vilniaus naktinis gyvenimas), tai ne tik po karantino studentų pasiilgtas naktinis gyvenimas, bet ir svarbi miesto ekonomikos dalis, generuojanti pajamas ir sukurianti darbo vietas. Tokį daugiasluoksnį, kompleksinį požiūrį į naktinį gyvenimą galime matyti pasitelkus miesto skaitmeninius duomenis", - pasakojo S.G.Petraitytė.
Studentai kartografavo įvairius miesto duomenis, pradedant demografija, administracinėmis baudomis, baigiant žmonių skundų ir grafičių piešinių vietomis. Programų pagalba bandėme išgauti keletą modelių, kuriuose tyrimui identifikuotume Vilniaus misto centrinės dalies įdomias vietas, ir nustatytume, kurie duomenys koreliuoja tarpusavyje. Atlikus duomenų analizes, studentai penktadienio vakarą turėjo galimybę atlikti ir empirinius tyrimus nagrinėjamose lokacijose - stebėti ir vertinti viešąsias erdves, skaičiuoti žmonių srautus, analizuoti, kaip žmonės naudoja erdves ir gauti įžvalgų pagal pasirinktas temas.
Vilniaus naktinio gyvenimo tyrimo išvados
Nagrinėjant pasirinktas problemines Vilniaus miesto vietas, studentai suprato ir priėjo prie išvados, kad protingi sprendimai gali pagerinti tam tikrus gyvenimo kokybės aspektus miestuose. Tačiau šiam tikslui būtinas bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių specialistų ir skirtingų suinteresuotų šalių atstovų.
Stebėjimų metu buvo padaryta įdomių įžvalgų, tarp kurių, pavyzdžiui, kad žalios erdvės netoli Katedros aikštės aktyviau naudojamos miesto renginių metu nei įprastą dieną; penktadienio naktį riedlentininkai šiek tiek pakeičia savo įprastą važinėjimo erdvę, nes tuo metu daugiau pėsčiųjų kerta jų įprastą važinėjimo zoną; ketvirtadienį Katedros aikštė yra daugiau pereinama zona, o penktadienį žmonės linkę ir joje būriuotis, pasilikti ilgiau, dėl to pastebėtas suolelių trūkumas, padidėjo žmonių, darančių nuotraukas, skaičius.
„Naktinio miesto žmonių portretus analizavusi komanda išsiaiškino, kad į skirtingas susibūrimų vietas žmonės grupuojasi pagal etnines ypatybes, pamatines vertybes, gyvenimo filosofiją. Jų motyvai atvykti į miesto centrą galiausiai išryškino ir problemą - jų gyvenamuosiuose rajonuose nėra susibūrimo vietų, to „pulsuojančio taško“, kur jie galėtų džiaugtis tomis pačiomis funkcijomis, kurios yra miesto centre“, - pasakojo VILNIUS TECH docentė.
Kitas tyrimas taip pat atskleidė aktualią miesto problemą. „Sukūrėme interaktyvų žemėlapį, kuriame pagal laiką užfiksuota, kur kokioje miesto vietoje atsirado nauji grafičiai. Vėliau pagal miesto populiacijos paplitimo duomenis, ir grafičių pasiskirstymą mieste buvo analizuojama, kuo ypatingos būtent tos vietos. Jos susisiejo ir su didesne nusikalstamumo veikla. Ieškodami tam priežasčių nustatėme, kad tos vietos yra nuošalesnė, mažiau apšviestos“, - pasakojo S.G.Petraitytė.
tags: #skirmante #vgtu #atsiliepimai