Šiaulių mero pietūs su gyventojais: ar tai reprezentacija, ar išlaidavimas?
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas dažnai matomas pietaujantis vienoje prestižinių miesto kavinių-barų „Arkos“. Tokie pietūs per metus kainuoja apie kelis tūkstančius eurų miestiečių biudžeto lėšų. Ši situacija kelia klausimų dėl savivaldybės lėšų naudojimo skaidrumo ir efektyvumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu vyksta darbuotojų atleidimai, siekiant taupyti biudžeto pinigus. Ar mero pietūs yra būtina miesto reprezentacijos dalis, ar tai nepagrįstas išlaidavimas mokesčių mokėtojų pinigais?
Savivaldybės pozicija: maitinimo paslaugos perkamos apklausos būdu
Savivaldybės atsakyme teigiama, kad užsienio svečių, tarptautinių organizacijų atstovų, kviestinių svečių maitinimo paslauga kasmet perkama organizuojant mažos vertės pirkimą apklausos būdu. Rašte nurodoma, kad 2015 metais savivaldybė maitinimo paslaugų nupirko už 2 189 eurus (visa metų pirkimo vertė buvo 2 200 eurų), o 2016 metų sausio-birželio mėnesiais svečių maitinimui kavinėje „Arkos“ išleista 949 eurai.
Savivaldybės teigimu, 2016 metais paslaugų pirkta daugiau, nes nebeveikia kavinė savivaldybėje. Paaiškinta, kad reprezentacines ir svečių maitinimui skirtas lėšas administruoja Viešųjų ryšių skyrius. J. Rauduvienės teigimu, atskiro limito (kiek kas gali išleisti pinigų maitinimuisi už biudžeto lėšas) kiekvienam savivaldybės vadovui nėra.
Protokolas ir mero sutuoktinės dalyvavimas
Klausimas, kada mero sutuoktinė turėtų lydėti merą, taip pat kelia diskusijų. Savivaldybės atstovai teigia, kad pagal protokolą į oficialius vizitus aukšto rango svečiai vyksta su sutuoktiniais. Atvykus į Šiaulius tokiems svečiams meras su jais taip pat turi pietauti kartu su žmona. Tačiau, kai mero buvo paprašyta pakomentuoti konkrečius atvejus, kada į Šiaulius buvo atvykę aukšto rango svečiai su sutuoktiniais, kad ir miesto merui teko pietų kviestis savo sutuoktinę, atsakymo negauta.
Mero atstovė tvirtino, kad už biudžeto pinigus meras A. Visockas pietauja tik su oficialiais asmenimis. „Dabar, palyginti, labai retai būna savivaldybės svečių maitinimas. Kažkada tikrai pas mus ir prezidentai pietų valgydavo, bet dabar tai jau tikrai ne“, - sakė atstovė.
Taip pat skaitykite: Kulinarinė kelionė po Šiaulių kraštą
Konkrečios išlaidos: balandžio ir birželio mėnesių pavyzdžiai
Miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vitalio Lebedžio teigimu, balandžio mėnesį savivaldybės sąskaita pietauta tris kartus. Proga - Seimo narės Rimos Baškienės vizitas (pietavo 4 asmenys), „Jaunųjų mokslininkų sąjungos projekto pristatymas“ (dalyvavo apskrities merai ir įvairūs vadovai). Birželį „Arkoje“ vaišinta Jelgavos miesto delegacija (12 žmonių), Japonijos ambasados delegacija drauge su Šiaulių universiteto vadovais (8 asmenys).
Buvusio mero nuomonė: taupumas ir etika
Justinas Sartauskas, 2011-2015 metų kadencijos miesto meras, savivaldybėje dirbęs nuo 1991 metų, teigia, kad svečių, su kuriais reikėdavo pavalgyti, turėdavo retai. „Per penkis mėnesius pravalgyti tūkstantį eurų - įspūdingai atrodo! J. Sartauskas teigė, jog nė karto oficialiose delegacijose nedalyvavo ir nepietavo jo sutuoktinė. „Tai yra dalykiniai pietūs. Ką ten veikti sutuoktinei? Būtų net ir neetiška apmokėti už jos pietus iš biudžeto“, - mano J. Sartauskas.
Jis taip pat pridūrė: „Kava, saldainių dėžutė 237 kabinete ir viskas. O jeigu dabar meras kviečia pietų atsidėkoti už kokius nors žmogaus nuopelnus, tada turėtų apmokėti pietus iš savo kišenės. Niekur nenumatyta, kad meras gali steigti prizą „Pietūs su meru“.
Gyventojų nuogąstavimai ir klausimai
Buvusi Šiaulių merė Vida Skačkauskaitė teigė: „Aš ir pati mačiau, kad jis (A. Visockas) suka ir suka į „Arkas“. Tai kelia žmonėms klausimų - susimoka, nesusimoka?.. Kam to reikia? Tai taip smulkmeniška… Juk visi žino, jeigu kokią moterėlę pakvietei pietų, ji už tai bus dėkinga visą likusį iki rinkimų laiką. Bet kodėl miesto gyventojai už tai turi mokėti?“
Šiaulių mero pietūs su gyventojais kelia klausimus ne tik apie išlaidų pagrįstumą, bet ir apie etikos normas bei skaidrumą. Ar tokios išlaidos yra būtinos miesto reprezentacijai, ar tai galėtų būti efektyviau panaudotos lėšos, skirtos miesto gyventojų gerovei?
Taip pat skaitykite: Šiauliai: istorinė apžvalga
Šiauliai: miestas, ieškantis atgimimo kelio
Šiauliai - atsikuriantis Lietuvos miestas, kuriame gyvena ir dirba 108 tūkst. žmonių, veikia ne viena stipri įmonė, vyksta pakankamai intensyvus viešasis kultūrinis gyvenimas. Sovietmečiu Šiauliai buvo vystomi kaip pramoninis miestas, tačiau nemaža dalis įmonių neatlaikė laisvosios rinkos išbandymų. Miestas išgyveno ekonominį nuosmukį ir deindustrializaciją, o gyventojai ėmė ieškoti geresnio gyvenimo kituose miestuose ar šalyse.
Tačiau Šiauliai pamažu atsigauna. Viena didžiausių paskatų kurtis naujoms įmonėms tapo Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atsigavimas 2015-2016 m. Užsienio ir Lietuvos kapitalo bendrovės jau yra investavusios virš 100 mln. eurų ir įdarbinusios daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių.
Ekonominis atsigavimas ir darbo užmokestis
Šiuo metu Šiauliuose dirbančių žmonių skaičius svyruoja apie 60 tūkst., šis skaičius jau kelerius metus nemažėja. Tačiau darbo užmokestis į rankas retai viršija šalies vidutinį darbo užmokestį. Pasak V. Lembučio, Šiauliuose dirbantis žmogus, norėdamas oriai gyventi, turėtų gauti 1 500 eurų pajamas į rankas. Tačiau minėtas darbo pajamas gauna tik nedidelė dalis Šiaulių įmonėse dirbančių žmonių.
Vis dėlto, Šiauliai investuoja į čia atvykstančius profesionalus. Aukštos kvalifikacijos specialistams, kurie nusprendžia įsidarbinti miesto įmonėse, skiriama iki 6 tūkst. eurų. Trūkstamiems medikams prisikviesti savivaldybė siūlo papildomą 25 tūkst. eurų.
Investicijos į švietimą, sportą ir laisvalaikį
Šiauliams svarbu išsaugoti esamą švietimo tinklą ir užtikrinti neformalųjį vaikų ugdymą. Be investicijų į švietimo ir sveikatos paslaugas, miesto savivalda investuoja ir į sporto objektus. Taip pat daug investuojama į miesto parkus ir laisvalaikio renginius.
Taip pat skaitykite: Naujienos iš Šiaulių
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Iš gūdaus ekonominio ir socialinio sąstingio išjudėjusių Šiaulių dar laukia nelengvi iššūkiai. Šiaulių apskrityje vienam gyventojui sukuriama 70 proc. BVP ES vidurkio. Maisto produktų kainų infliacija vienoda visoje Lietuvoje, o nekilnojamojo turto kainos vis dar aukštos.
Šiauliuose pastebimas intensyvus gyventojų senėjimas. Tačiau svarbu paminėti, kad gyventojų senėjimas - ne tik Šiaulių problema, tai bendra Lietuvos tendencija. Šiuo metu Šiaulių gyventojų skaičiaus rodiklius ir darbo rinką gelbsti darbuotojai iš trečiųjų šalių ir karo pabėgėliai iš Ukrainos.
tags: #Šiaulių #mero #pietūs #su #gyventojais