Šiaulių Mėsos Pramonė: Istorija, Raida ir Dabartis
Įvadas
Šiaulių mėsos pramonės istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos mėsos pramonės raidos. Šiame straipsnyje apžvelgiama Šiaulių mėsos pramonės istorija nuo jos ištakų iki šių dienų, aptariami svarbiausi etapai, įmonės ir jų indėlis į regiono ir visos šalies ekonomiką. Straipsnis skirtas tiek mėsos pramonės profesionalams, tiek plačiajai visuomenei, besidominčiai Lietuvos pramonės istorija ir dabartimi.
Mėsos pramonės ištakos Lietuvoje
Lietuvos mėsos pramonės pradžia siejama su XIX amžiuje miestuose atsiradusiomis mažomis skerdyklomis, dešrinėmis ir mėsos gaminių rūkyklomis. Šios įmonės buvo nedidelės, orientuotos į vietinę rinką ir naudojo tradicinius mėsos apdorojimo metodus. Pirmasis mėsos pramonės fabrikas pradėjo veikti XIX a. pabaigoje Klaipėdoje.
Tarpukario Lietuva: Pramonės augimas ir "Maistas"
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918 m., prasidėjo sugriautų ir išgrobstytų pramonės įmonių atkūrimas. Pirmiausia pradėjo veikti nedidelės, vietines žaliavas naudojančios ir vietinei rinkai gaminančios įmonės. Šiek tiek vėliau - medienos ir metalo apdirbimo, odos, tekstilės ir mažesnės maisto pramonės įmonės. Steigėsi ir naujos nedidelės įmonės.
Lietuvos pramonė jau 1924-1925 m. pasiekė ikikarinį 1912 m. lygį, bet plėtrą nutraukė 1929-1933 m. Didžioji depresija. Labai sumažėjo gamyba, produkcijos kainos, padidėjo įmonių įsiskolinimas. 1930-1931 m. bankrutavo 97 pramonės įmonės. Po krizės greičiau pradėjo atsigauti tik žemės ūkio produktus perdirbančios ir vietines žaliavas naudojančios maisto ir lengvosios pramonės šakos.
Sparčiau pramonė pradėjo plėtotis po 1937 m. Pramonė buvo išsidėsčiusi netolygiai, daugiausia sutelkta Kaune, mažiausiai - Šiaurės rytų Lietuvoje. Klaipėdos krašte reikšmingiausia buvo medienos apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės, lengvoji ir maisto pramonė.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie kulinarijos studijas Šiauliuose
Šiauliuose vyravo odos ir maisto pramonė. Čia veikė mėsos, saldainių ir šokolado fabrikai ("Rūta", "Birutė", "Aušra" ir "Fortūna"), alaus darykla "Gubernija", 3 malūnai ir elevatorius, linų apdirbimo fabrikai "Semlin", "Litlin" ir kiti.
Svarbus etapas Lietuvos mėsos pramonės istorijoje - akcinės bendrovės "Maistas" įkūrimas. Po Pirmojo pasaulinio karo bendrovė "Maistas" įkūrė keletą modernių mėsos fabrikų su šaldytuvais, konservų ir dešrų cechais: Kaune (1923), Panevėžyje (1931), Tauragėje (1932), Šiauliuose (1933). Buvo rekonstruotas ir išplėstas Klaipėdos mėsos fabrikas. Kiekviena šių įmonių per parą galėjo apdoroti vidutiniškai po 400-500 bekonų.
Bendrovė oficialiai pradėjo veikti 1923 m. balandžio 18 d. AB „Maistas“ į užsienį eksportuodavo bekonus, šviežią kiaulieną, gyvas kiaules, įvairius mėsos konservus. Pirmaisiais įmonės gyvavimo metais pagrindinė eksporto produkcija buvo kiaušiniai. Didėjant Lietuvoje užauginamų kiaulių kiekiui, atsirado būtinybė nukreipti įmonės veiklą į bekonų eksportą. Pirmieji įmonės filialai įkurti Kaune. Didelius užauginamų kiaulių kiekius buvo būtina eksportuoti į kitas Vakarų Europos šalis. 1927 m. Klaipėdoje, Smeltės pramoniniame rajone, įrengta skerdykla su šaldytuvais. Prekybos registre akcinė bendrovė įregistruota kaip AB ,,Lietuvos Eksportas“. Įmonė turėjo bekonų gamybos, dešrų ir destrukcijos skyrius. Mėsos ir sviesto apdirbimo įrenginiai buvo modernūs. Fabriko produkcija išsiskyrė iš kitų AB „Maistas“ filialų.
1935 m. viduryje Lietuvoje veikė 20 mėsos ir mėsos produktų gamybos įmonių, turinčių penkis ir daugiau darbuotojų, jose iš viso dirbo apie 1020 darbininkų. Mėsos fabrikų produkcija daugiausia buvo eksportuojama. Eksporto pagrindinės šalys XX a. 4 dešimtmetyje: Didžioji Britanija (bekonas), Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Belgija, Švedija.
Šiaulių mėsos kombinatas: Nuo įkūrimo iki sovietmečio
Šiaulių mėsos kombinatas, įkurtas 1933 m. bendrovės "Maistas", tapo svarbiu regiono pramonės centru. Kombinatas specializavosi mėsos perdirbimo ir eksporto srityse.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Fabriką brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma iš Kauno pradėjo statyti 1930 m. liepos mėnesį. Tai buvo viena garsiausių statybos firmų Lietuvoje. Fabriko pastatą projektavo geodezijos inžinierius Medardas Ratautas ir inžinierius Pranas Markūnas.
Fabrikas veiklą pradėjo 1931 m. balandžio mėnesį. Iš pradžių, kaip rašė tuometinė spauda, ūkininkai skundėsi, kad bekonai superkami per pigiai. Dalis kiaulių iš pradžių fabrikas net nepirkdavo. Iki 1931 m. vasaros atliekos buvo leidžiamos iš fabriko tiesiog į Nevėžį. Nuo jų paraudęs vanduo piktino gyventojus. Po truputį padėtis gerėjo. 1931 m. fabrikas įsigijo lengvąjį automobilį. Fabrike dirbo apie 90 darbininkų. Dalis buvo kitataučiai, bet jie neblogai sutardavo su lietuviais.
Produkciją gabendavo į užsienį per Klaipėdos uostą. Galvas, širdis, kepenis ir kt. parduodavo vidaus rinkoje. 1932 m. lapkričio 22 d. „Maiste“ moterims mokėdavo nuo 30 iki 45 centų už valandą, vyrams - nuo 60 centų iki 1,20 lito už valandą. Nuo 1932 m. liepos vidurio fabrike vyko remontas. Fabriko istorijoje buvo visko. 1934 m. atleisti 36 darbininkai ir tarnautojai.
1933 m. mieste jau buvo 6 parduotuvės: Respublikos g. 28 ir 32, Ramygalos g. 9, Piniavos g. 45, Stoties g. 19 ir Smėlynės g. 8. Vėliau Lietuvoje iš viso veikė 11 šio fabriko parduotuvių, 6 iš jų Panevėžyje. Parduotuvės veikė Utenoje, Radviliškyje, Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje. 1935 m. fabrike dirbo 257 darbininkai ir 81 kontoros darbuotojas. 1936 m. fabrike pradėti skersti raguočiai.
1931 m. atidarius fabriką prie jo įsikūrė restoranas ,,Regina“. Jame laiką po darbo leisdavo tarnautojai ir darbininkai. Kai kurie palikdavo čia savo atlyginimą. Visus pasitikdavo auksinių raidžių iškaba ,,Regina“. Restoranas buvo populiarus, nes čia buvo galima pigiau pavalgyti. Pietūs kainavo tik 40 centų. Tai buvo gerokai pigiau negu kituose miesto restoranuose.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
1932 m. liepos 14 d. darbininkų susirinkime įsteigta sporto sekcija. Vėliau Panevėžį garsino šios įmonės sportininkai. Fabrike aktyviai veikė šauliai. 1939 m. spalio 21 d. fabriko šaulių būrio nariai surengė labdaros vakarą ir gautą pelną, 257 litus, skyrė atgauto Vilniaus lietuviams šelpti.
SSRS okupavus Lietuvą, 902 įmonės (apie 90 % visų pramonės įmonių) buvo nacionalizuotos.
Po Antrojo pasaulinio karo atstatytos per karą apgriautos mėsos pramonės įmonės, pastatyta naujų. SSRS okupacijos metais veikė 8 mėsos kombinatai: Alytuje (pastatytas 1972), Kaune, Klaipėdoje (1966), Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Utenoje (1976), Vilniuje (1958). Lietuvos gyventojams buvo parduodama tik dalis mėsos pramonės produkcijos.
Pokario laikotarpis ir dabartis
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę neliko privalomo mėsos tiekimo Rusijai, buvo ieškoma naujų rinkų lietuviškai mėsos produkcijai, padidėjo importuojamos mėsos pasiūla. Dėl šių ir kitų priežasčių mėsos pramoninė gamyba 1995, palyginti su 1990, sumažėjo 4,6 karto: galvijienos - 3,8, kiaulienos - 6,3, paukštienos - 2,8 karto. Steigėsi naujos mėsos pramonės bendrovės, kai kurios įsikūrė senųjų kombinatų bazėje (pavyzdžiui, Utenos).
Šiaulių mėsos kombinatas, kaip ir daugelis kitų sovietinių įmonių, patyrė transformaciją. Kombinatas buvo privatizuotas, reorganizuotas ir prisitaikė prie naujų rinkos sąlygų. Šiuo metu Šiauliuose veikia kelios mėsos perdirbimo įmonės, kurios tęsia mėsos pramonės tradicijas regione.
Viena didžiausių mėsos pramonės įmonių - Nematekas gamina daugiau kaip 250 pavadinimų kiaulienos, jautienos ir paukštienos gaminių, produkciją eksportuoja į Europos Sąjungą. Bendrovė Krekenavos agrofirma yra sukūrusi uždarą kiaulienos produktų gamybos ciklą: grūdų auginimas, kombinuotųjų pašarų gamyba, kiaulių auginimas, mėsos produktų gamyba.
Bendrovės Biovela (Dūkštos, Vilniaus rajono savivaldybė) produkcija: galvijų ir kiaulių skerdiena, paukštiena, rūkyti mėsos gaminiai; bendrovė kartu su Utenos mėsa ir dar trimis ne mėsos gamybos įmonėmis sudaro įmonių grupę Biovela group.
Bendrovė Mažeikių mėsinė, gaminanti apie 120 pavadinimų jautienos ir kiaulienos gaminių, pirmoji Lietuvoje pradėjo eksportuoti mėsos produktus į Europos Sąjungą.
Daugiausia mėsos eksportuoja ir daugiausia jautienos Lietuvos vartotojams tiekia bendrovė Agrovet (Kretingalė). Naminių gyvūnų ėdalą gamina bendrovė Masterfoods (Gargždai).
Vilniaus paukštynas - didžiausias vištienos gamintojas Lietuvoje, siūlantis platų produktų pasirinkimą. Mūsų veikla apima gamybos grandinę nuo lauko iki stalo, kurioje griežtai prižiūrime kiekvieną žingsnį, kad ant Jūsų stalo patektų tik aukščiausios kokybės produktai. Atsakingai auginame paukščius ir gaminame sveikus ir skanius vištienos produktus, atitinkančius šiandieninius ir rytojaus vartotojų poreikius. Turime unikalią gamybos grandinę nuo lauko iki stalo. Kontroliuojame kiekvieną gamybos procesą, pradedant nuo apsirūpinimo pašaru auginamiems mėsiniams viščiukams iki paruošto produkto pristatymo pirkėjams. Mūsų kasdienė užduotis - užtikrinti, kad pirkėjus pasiektų tik aukščiausios kokybės Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų produktai. Platus asortimentas, skonių įvairovė, lengvas ir patogus paruošimas - mūsų prekės ženklų vizitinė kortelė. 50 proc. „Vilniaus paukštynas“ tęsia investicijas į aplinkosaugą: jau įgyvendinta darbų už daugiau kaip 2,6 mln.
2023 m. eksportuota mėsos ir subproduktų už 311,23 mln. eurų.
Mėsos pramonė pasaulyje: Tendencijos ir perspektyvos
2021 metais pasaulyje pagaminta daugiau kaip 357 mln. tonų mėsos. Daugiausia pagamino Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Brazilija, Rusija, Indija, Meksika, Ispanija, Vokietija, Argentina.
2019 m. kiaulienos daugiausia eksportavo Kinija, Airija, Nyderlandai, Vokietija, Danija, JAV, Belgija, Prancūzija. Jautienos daugiausia eksportavo Indija, Australija, JAV ir Brazilija - jų bendras eksportas sudarė 66 % pasaulio jautienos eksporto. Šviežios vištienos daugiausia eksportavo Nyderlandai, Lenkija, Belgija, JAV, Vokietija, Kinija, Prancūzija, Baltarusija - jų bendras eksportas sudarė 75,5 % pasaulio šviežios vištienos eksporto. Šaldytos vištienos pasaulyje eksportuota apie 2,5 karto daugiau.
Jautienos ir avienos pramoninė gamyba pasaulyje 1990-2004 m. kasmet didėjo vidutiniškai po 1 %, kiaulienos - po 3 %, paukštienos - po 4 %. Jungtinių Tautų duomenimis, 2004 m. pasaulyje buvo pagaminta daugiau kaip 39,5 mln. tonų šviežios jautienos ir veršienos, apie 4,6 mln. tonų šviežios avienos, apie 36,9 mln. tonų šviežios kiaulienos, daugiau kaip 46,3 mln. tonų šviežios paukštienos, daugiau kaip 3,5 mln. tonų bekono, kumpio ir kitos džiovintos, sūdytos ar rūkytos kiaulienos.
tags: #Šiaulių #mėsa #produktai #istorija