Senovinis Muilo Gamybos Receptas: Natūralumas ir Tradicijos
Muilas - nepakeičiama priemonė, be kurios neįsivaizduojame kasdienybės. Švara ir grožis yra svarbus higienos klausimas, o kartu ir kultūros, rūpesčio bei svetingumo ženklas. Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo būdų, kaip efektyviai valyti kūną ir daiktus. Šiame straipsnyje panagrinėsime senovinius muilo gamybos receptus, atskleisdami natūralumo ir tradicijų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.
Muilo istorijos pradžia
Dar ankstyvosiose civilizacijose, kai muilas dar nebuvo išrastas, žmonės prausėsi ir skalbė naudodami vaistinius putoklius. Pasak romėnų legendos, natūralus muilas buvo atrastas prie Sapo kalno, kur dievams aukodavo gyvulius. Lietus sumaišydavo gyvulių taukus su medžių pelenais ir nunešdavo juos į Tiberio upę, kur moterys skalbdavo skalbinius.
Pirmasis rašytinis šaltinis apie muilo gamybą siekia 2800 m. pr. Kr. Babiloną. Tuomet žmonės atrado, kad riebalus verdant su pelenais ir vandeniu, gaunama valymo priemonė. Babiloniečiai muilą daugiausia naudojo tekstilės pramonėje. Eberso papiruse, parašytame Egipte 1550 m. pr. Kr., aprašoma, kaip riebalai maišomi su šarminėmis druskomis, siekiant gauti į muilą panašią medžiagą, kuri buvo naudojama nuo skausmo, odos ligų profilaktikai ir prausimuisi.
Senovės graikai mokėjo praustis ir be muilo - naudodavo vandenį, molio gabalėlius, pemzą, smėlį, pelenus, o po to kūnus ištepdavo aliejumi. Vis dėlto, žymus II a. gydytojas Klaudijus Galenas rekomendavo naudoti muilą kaip patikimą priemonę nuo odos ligų. Senovės romėnai kūnus prausdavosi trindami abrazyvinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, smėliu ar pemza, o vėliau nešvarumus nubraukdavo specialiomis lazdelėmis. Muilas greitai išpopuliarėjo visoje Romos imperijoje, o Pompėjos miesto, kuris 79 m. buvo užlietas lavos po Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo, liekanose buvo rasta visa muilo gamykla.
Arabų chemikai pirmieji muilo gamybai pradėjo naudoti augalinės kilmės riebalus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, aromatinius aliejus (čiobrelių) ir šarmą. Nuo VII a. pradžios toks muilas buvo gaminamas Nabluse, Kufoje ir Basroje. Muilas buvo kvepiantis ir spalvotas, siūlomas kietas arba skystas, specialus muilas skutimuisi.
Taip pat skaitykite: Sapnininkas apie Kiaušinius ir Lemūriją
VIII a. Italijoje ir Ispanijoje buvo plačiai gaminamas muilas iš ožkų taukų ir bukų medžių pelenų, o prancūzai pirmieji pradėjo naudoti alyvuogių aliejų. Nuo XVI a. Europoje buvo pereita prie muilo gamybos iš augalinių aliejų, o ne gyvulių taukų. Visuomenę reikėjo šviesti ir aiškinti, kad nuo higienos ir švaros priklauso sveikatos būklė, raginant žmones dažniau praustis ir naudoti muilą.
Senovinis muilo gamybos receptas
Štai kaip pasigaminti tikrą naminį natūralų muilą iš pelenų šarmo ir riebalų. Pirmas klausimas, kuris kyla pradedantiesiems - kiek reikia pelenų šarmo ir kiek taukų?
Pelenų šarmo gamyba
Norėdami sužinoti tikslesnes proporcijas, atlikime nedidelį eksperimentą. Tarkime, turime lygiai vieną kilogramą medžio pelenų. Juos supilkite į platų emaliuotą puodą. Tinka ne tik medžio, bet ir žolių, pavyzdžiui, šiaudų pelenai. Tačiau žinovai pataria vengti spygliuočių pelenų, nes juose lieka per daug dervų. Užpylus vandeniu, pelenai susitraukia.
Kad pelenų šarmas geriau tirptų vandenyje, puodą pastatykite ant krosnelės ir kaitinkite kelias valandas, vis maišydami. Kuo daugiau vandens nugaruos, tuo didesnė bus šarmo koncentracija.
Po kurio laiko viršuje nusistoja šarmo tirpalas, o į puodo dugną nusėda pelenai. Dabar galima atsargiai nusemti tirpalą. Tai galima padaryti naudojant aukštyn kojomis apverstą bambalį su išpjauta skyle dugne arba pasidaryti patogesnį nusodintuvą iš plastikinio kibiro su įtaisytu vandentiekio ventiliu.
Taip pat skaitykite: "Negriukas": receptas ir variacijos
Šarmo stiprumo nustatymas
Turime litrą gana stipraus pelenų šarmo. Tačiau kokio jis stiprumo? Kiek čia gryno šarmo ir kiek vandens? Norėdami tai sužinoti, šarmo tirpalą pilkite į nerūdijančio metalo puodą ir palikite ant ugnies. Per kelias valandas visas vanduo išgaruos, o dugne liks šarmo kristalai. Pasverkite juos.
Jeigu tirpalo pH yra 14, gryno šarmo teoriškai turėtų būti 56,7 gramo. Praktinis rezultatas turėtų apytiksliai atitikti teorinį. Kaitinant ant ugnies vandenį su pelenais, gaunamas labai stiprus šarmo tirpalas. Saugokitės: grynas šarmas degina odą, todėl su juo reikia elgtis atsargiai. Naudokite gumines pirštines.
Muilo gamyba
Vienas gramas kalio šarmo gali apdoroti 5 gramus riebalų ir paversti juos muilu. Vadinasi, su 60 gramų gryno šarmo galima paversti muilu 300 gramų kiaulės taukų. Šarmą vėl užpilkite vandeniu, pakaitinkite, sudėkite 300 gramų taukų ir pavirkite. Aukštesnėje temperatūroje cheminės reakcijos vyksta greičiau. Tačiau jeigu muilą darysite ne iš gyvulinių taukų, bet iš aliejaus, jo nevirkite, nes augaliniai riebalai virdami susigadina. Paprasčiausiai supilkite aliejų į karštą šarmo tirpalą ir maišykite, kol jis pavirs muilu.
Kadangi pelenuose yra kalio šarmas, muilas bus skystas. Nesistenkite pelenų šarmu pasidaryti kieto muilo gabaliukų - nieko neišeis. Kietam muilui reikalingas natrio šarmas.
Norėdami muilą gaminti tiksliai pagal receptą, pirmiausia iš pelenų šarmo tirpalo nugarinkite vandenį, tada pasverkite likusį gryną šarmą ir jam apskaičiuokite riebalų kiekį.
Taip pat skaitykite: Agurkai žiemai: senas receptas
Turint pH matuoklį, kelias būtų trumpesnis. Pasidarę litrą pelenų šarmo tirpalo, pagal jo pH galite apskaičiuoti, kiek jame gryno šarmo. Jeigu pH yra 14, gryno šarmo jame yra 56,7 g, jeigu pH yra 13 - gryno šarmo tik 5,67 g. Atminkite: gryno šarmo reikia 5 kartus mažiau nei riebalų.
O ar negalima muilo pasidaryti paprasčiau - nei sveriant, nei skaičiuojant tų pH logaritmų? Taip, galima, ir liaudis tai darė nuo senų senovės.
Aš kiaulės taukus paprasčiausiai viriau šarme. Dabar jau žinome, kad litru pelenų šarmo galima apdoroti 250-300 gramų taukų. Tačiau šarmas nelygus šarmui. Kartais jis išeina stipresnis, o kartais - silpnesnis. Verdi, maišai ir žiūri. Taukai dar nesijungia su vandeniu ir plaukioja atskirai - šarmo mažai. Pili dar. Taukai tirpsta vandenyje - muilas. Bent 200 gramų taukų vienu litru šarmo pavykdavo apdoroti. Vėliau įsigudrinau bent pusę vandens nugarinti ir tik tada dėti taukus. Vanduo be riebalų garuoja greičiau.
Pasidarykite paprasčiausią muilą iš vandens, riebalų ir šarmo. Tai muilo bazė, kuri kainuoja daug pigiau už pirktinę. Kadangi muilo šarmingumas nemažas, galite į jį pilti visokių kvapnių aliejų, žolelių nuovirų ir kitų priedų.
Muilo pagerinimas
Naminį muilą galima bet kada pagerinti. Tai tiršta košė, bet pašildžius ji suskystėja. Prausimuisi skieskite vandeniu ir pilkite į tuščius šampūno buteliukus. Skalbimui ir indų plovimui muilą dar pastiprinkite, skiedžiant nestipriu šarmo tirpalu - tuo, kuris lieka nuskalautuose pelenuose. Išeina toks naminis „feiris“. Tą muiliną šarmą pilkite į skalbimo mašiną - geriausi „skalbimo milteliai“.
Kalbant apie naminio muilo savybes, reikia žinoti, kad jame yra glicerino. Tai odą drėkinanti gana brangi medžiaga, kurią fabrikai iš muilo paprastai išskiria ir parduoda kaip atskirą gaminį. Taigi naminis muilas ir be medaus, druskų, žolelių bei kitų priedų pats savaime jau turi vieną natūralų labai sveiką priedą - gliceriną.
Kadangi namus šildote kūrendami ugnį, muilui virti nereikia papildomų kuro sąnaudų. Muilo kainą sudaro tik kiaulės taukai. Taigi 100 gramų muilo kainuoja labai nedaug. Pavasarį prisirinksite visokių odai naudingų žolelių bei pumpurų ir jų nuoviru pagerinsite savo muilą. O dabar kūrendami ugnį vis nusemkite pelenus, užpilkite vandeniu ir statykite ant ugnies. Be didelių pastangų kaupiasi sauso šarmo atsargos vasarai. Vasarą vien dėl muilo krosnelės juk nekūrensite. Muilo prireiks - labai greit pasidarysite naujo. Kokio reikės, tokio turėsite - ir paprasto skalbiamo, ir su visokiais natūraliais priedais.
Atlikus dar keletą bandymų su pelenų kilogramu, gerai pakaitinus juos vandenyje, nusėmus vieną litrą šarmo tirpalo ir nugarinus vandenį, buvo rasta bent 50 gramų gryno šarmo. Tuos pačius pelenus dar kartą užpylus vandeniu ir pakaitinus, tirpalo litre jau buvo perpus mažiau gryno šarmo. Vadinasi, pirmojo šarmo vienu litru galima apdoroti bent 250 gramų riebalų, antrojo šarmo litru - 100-150 gramų. Tai nėra absoliutūs, bet apytiksliai skaičiai, nes malkos nevienodos, todėl nevienodi būna ir pelenai.
Muilo rūšys ir jų savybės
Šiandien parduotuvėse galime rasti įvairių rūšių muilų, kurie skiriasi savo sudėtimi ir savybėmis.
- Higieninis muilas: pats paprasčiausias, be papildomų priedų. Tinka nuplauti prakaitui ir paruošti odą kitoms higieninėms procedūroms.
- Vaikiškas muilas: tinka ypač jautriai odai. Į jo sudėtį įeina lengviausi antiseptiniai augaliniai ekstraktai (ramunėlių, ąžuolo žievės, medetkų ir kt.).
- Valomasis muilas: turi valomųjų dalelių, kaip ir šveičiamasis kremas. Tokių muilų sudėtyje yra augalinės kilmės fermentų - natūralių antibakterinių medžiagų.
- Parfumerinis muilas: turi psichologinį efektą dėl kvapo, tačiau aromatas ilgai nelaiko.
- Kosmetinis muilas: yra įvairių medžiagų, kurios minkština ir drėkina odą (glicerino, kremo).
- Skystas muilas: natūralus ir higieniškas, turi daug kosmetinių savybių.
Natūralaus muilo renesansas
Šiandien natūralūs muilai išgyvena renesansą. Jie gaminami pagal senovinius receptus, o aktyvus cheminis šarmas pakeičiamas švelniais komponentais, gautais iš gyvulinių riebalų ir augalinės žaliavos. Dažnai šios priemonės vadinamos "muilu be muilo". Natūralūs muilai yra papildyti augalų, vaisių ir medaus aromatais bei ekstraktais.
Natūralus muilas turi mažai ką bendro su gamykloje gaminamu muilu. Tai produktas, kurio sudėtyje yra daug ingredientų, gautų iš gamtos. Jis nesukelia dirginimo, nesausina odos ir dėl to nesukelia seborėjos. Natūralus muilas taip pat pasižymi dideliu kiekiu glicerino, kuris yra vienas iš muilinimo reakcijos produktų. Dėl to oda yra gerai drėkinama, nes būtent glicerinas yra atsakingas už drėgmės sulaikymą. Kitaip yra gamyklinių muilų atveju, iš kurių glicerinas pašalinamas perpardavimui kaip atskiras vertingas produktas, kuris greitai matomas ant odos.
Brandintas muilas
Brandintas muilas skiriasi nuo masinės gamybos muilo tuo, kad jame yra daug aliejų, ekstraktų, puoselėjančių odą. Gamybos procesas yra užburiantis: sumaišius grynuosius aliejus su natrio šarmo tirpalu, pamatomas nenuspėjamas, meniškas ir intriguojantis muilo spalvų, raštų formavimosi procesas. Naudojami tik augaliniai riebalai.
Pagrindinės sudedamosios dalys:
- Sviestmedžio aliejus: pamaitina, sudrėkina ir nuramina odą.
- Kokosų aliejus: gerina plovimo savybes, skatina putojimą.
- Saldžiųjų migdolų aliejus: turi didelį polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį.
- Alyvuogių aliejus: vitaminų E, D, A šaltinis.
- Ricinų aliejus: drėkina, suteikia stabilų „kreminį“ putojimą be jokių papildomų cheminių putoklių.
Spalvai paryškinti naudojamas mineralinis pigmentas, molis, įvairūs nuovirai, ekstraktai. Kvapams - dažniausiai eteriniai aliejai. Priedų įvairovė begalinė: yra muilų ir su šilku, ir gintaro rūgštimi ar spirulina.
Brandinti muilai tinka visiems, ypač tiems, kurie vertina natūralumą, ekologiškumą ir tvarumą.
Alternatyvūs muilai: Alepo ir Afrikos juodasis muilas
Alepo muilas
Šis muilas buvo gaminamas jau antikiniais laikais Alepo mieste (dabartinėje Sirijoje). Iki šių dienų muilas tebėra gaminamas tradiciniu būdu, Alepo muilo gamintojų šeimose perduodamu iš kartos į kartą. Tikrąjį Alepo muilą tesudaro lauramedžių uogų ir alyvuogių aliejus, vanduo, šarmas. Kiekvienais metais, kai spaudžiamas alyvuogių aliejus, Alepe tradiciškai verdamas muilas: aliejus su vandeniu ir šarmu yra lėtai keletą dienų kaitinamas dideliuose akmeniniuose puoduose. Kai susidaro vientisa masė, ji praturtinama lauramedžių uogų aliejumi. Atšalusi masė išlyginama ir supjaustoma, tuomet muilas džiovinamas saulėje ir vėjyje ne mažiau kaip 9 mėnesius. Muilo išorė paruduoja, o vidus lieka būdingos žalios spalvos.
Afrikos juodasis muilas
Jis gaminamas rankomis vakarinėje Afrikos žemyno dalyje esančios Ganos moterų kooperatyvo. Juodasis muilas Afrikoje naudojamas nuo neatmenamų laikų, o ypatingas jo gamybos receptas saugomas ir perduodamas iš kartos į kartą. Juodojo muilo gamybai naudojami vietinio derliaus augalų pelenai, kakavos pupelių lukštai, palmių lapai, taukmedžių ar bananų žievės. Pirmiausia lapai ir žievės yra džiovinami saulėje, vėliau didžiuliame puode ant laužo liepsnos arba tiesiog ant viryklės skrudinami tam tikroje temperatūroje. Vėliau pilama vandens ir įvairių rūšių aliejaus - taukmedžių, kokosų ar palmių. Viskas verdama ir kruopščiai maišoma mažiausiai parą. Po to ši muilo masė paliekama kelioms savaitėms bręsti. Tamsi muilo spalva nėra dirbtinai išgaunama dažomosiomis medžiagomis ar anglimi.
Abiejų muilų nauda odai
Dėl natūralios kilmės sudedamųjų dalių tiek juodasis, tiek Alepo muilai laikomi labai sveikais, todėl tinka visų tipų odai, net mažylių jautriai odelei prižiūrėti. Jie puikiai drėkina ir minkština kūno odą, gerina išbertos, egzemos pažeistos odos būklę.
Skalbimo muilas
Skalbimo muilas yra nepakeičiamas pagalbininkas buityje. Jame yra daug šarmų, kurie greitai ir efektyviai ištirpdo nešvarumus, taip pat pasižymi antimikrobiniu poveikiu.
Skalbimo muilo nauda odai ir plaukams
Plaunant plaukus skalbimo muilu, galite juos padaryti storus ir sveikus (dingsta ir pleiskanos, ir plaukų lūžinėjimas). Rekomenduojama veidą plauti skalbimo muilu bent du kartus per savaitę, kad oda visada atrodytų jauna. Po plovimo odą reikia patepti įprastu kūdikių kremu. Skalbimo muilas taip pat sėkmingai susidoroja su grybelinių pėdų ligų gydymu. Po depiliacijos, norėdami išvengti odos paraudimo jautriose vietose, žmonės taip pat naudoja skalbinių muilą. Skalbimo muilas sėkmingai gydo pienligę ir šiluminę erkę.
Skalbimo muilas kasdieniame gyvenime
Grindis galima valyti antibakteriniu muilo tirpalu. Sutarkuokite muilą ir ištirpinkite jį vandenyje. Kad ant sienų, langų ir veidrodžių nesusidarytų kondensatas, galite juos įtrinti muilo tirpalu. Vietoj skalbimo miltelių galite naudoti tarkuotą skalbimo muilą.
tags: #senovinis #muilo #gamybos #receptas