Seniausios konditerijos knygos: kelionė per kulinarinį paveldą

Šiandien, kai kulinarinės tendencijos nuolat kinta, o nauji receptai pasirodo kasdien, verta prisiminti senuosius konditerijos šaltinius. Šie leidiniai ne tik atskleidžia praeities skonius, bet ir padeda suprasti, kaip keitėsi mūsų mitybos įpročiai ir kulinarinės tradicijos.

Šimtmečio knygos: žvilgsnis į lietuvišką kulinarinį paveldą

Leidykla "FORTUS VITA" neseniai išleido du rinkinius, pavadintus "Šimtmečio knygomis". Šie rinkiniai - tai tautinių ir firminių maisto receptūrų lobynas, parengtas maisto gaminimo profesionalų, remiantis seniausiomis lietuvių maisto gaminimo tradicijomis. Šie leidiniai atskleidžia turtingą ir dažnai primirštą mūsų virtuvės receptų įvairovę.

"Lietuviškų tautinių ir firminių tortų, pyragaičių, sausainių, plokštainių, vyniotinių, keksų, pyragų, bandelių ir kitų miltinių kepinių receptūrų rinkinys"

Šis 408 puslapių rinkinys skirtas tiek profesionalams, gaminantiems konditerijos gaminius visuomenei, tiek mėgėjams, norintiems palepinti save ir savo šeimą namuose. Pirmą kartą išleistas 1984 m., rinkinys pateikia konditerijos gaminių receptus, apskaičiuotus gatavos produkcijos išeigai, su gamybos technologijos aprašymais ir gaminių kokybę atitinkančiais reikalavimais.

"Vieningas lietuviškų tautinių, firminių patiekalų ir kulinarijos gaminių receptūrų bei technologijos aprašymų rinkinys"

Šis 516 puslapių leidinys, kuriame rasite daugiau nei 795 receptus, skirtas kiekvienam, norinčiam gaminti. Knyga atskleidžia turtingą ir primirštą mūsų virtuvės receptų įvairovę, kurios pagrindą sudaro vietoje užauginti vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros, pieno ir mėsos produktai, nenaudojant cheminių priedų. Parengta pagal 1983 m. išleistą leidinį. Šios unikalios knygos ir yra kelias tradicinės subalansuotos virtuvės link.

Šie rinkiniai - tai kelias į tradicinę ir subalansuotą virtuvę, kurios pagrindą sudaro natūralūs, vietoje užauginti produktai.

Taip pat skaitykite: Seniausios sostinės istorija

Kolekcionavimo aistra: senosios kulinarinės knygos kaip istorijos liudininkės

Kolekcionieriai, aistringai besidomintys senovinėmis kulinarinėmis knygomis, atranda ne tik receptus, bet ir istoriją. Štai Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo vyr. profesijos mokytoja Gita Ingrid Stupelienė sukaupė įspūdingą senų kulinarinių knygų kolekciją. Ekspozicijoje - 50 tokio pobūdžio leidinių, bet mokytoja neslėpė: aistra kolekcionuoti neblės, o tik augs. Kai kuriuose ir šioje parodoje eksponuojamuose leidiniuose aprašomi Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Ypač populiarios dzūkiškos bandos, švilpikai, taip pat patiekalai iš gausiai randamų grybų bei uogų. Garbingą vietą šio regiono kulinarinio paveldo sąraše užima grikiai: iš jų miltų kepami išskirtiniai blynai, babkos. Mažojoje Lietuvoje vyravo paprasti patiekalai, įmantrių valgių šio krašto žmonės nežinojo, maistas būdavo labai panašus: lapienė arba rūgščios kruopos, kartais gručkos (sriuba) arba barščiai.

Šios knygos - tai ne tik receptų rinkiniai, bet ir etnografinių regionų kulinarinio paveldo liudininkės. Jose galima rasti informacijos apie tradicinius valgius, būdingus atitinkamam metų laikui ir šventėms.

Pirmieji žingsniai kulinarijoje: prisiminimai ir tradicijos

Gitos Ingridos Stupelienės pirmoji kulinarinė knyga I. Čerškienės „Miltiniai konditerijos gaminiai“, išleista 1968-aisiais, padovanojo mama. Prie puodų dažnai sukdavęsis ir jos tėvas. Laisvalaikiu žvejodavęs Nemune, o pagautą žuvį ruošdavęs kuo paprasčiau - tiesiog apvoliodavęs miltuose ir kepdavęs. Anot pašnekovės, tautos mityboje nuo seno buvo paisoma papročių. Taip atsirado tradiciniai valgiai, būdingi atitinkamam metų laikui ir šventėms.

Šeimos tradicijos ir prisiminimai dažnai įkvepia mus domėtis kulinarija ir ieškoti senųjų receptų.

Klasika, kuri išlieka: senųjų receptų aktualumas

G. I. Stupelienės nuomone, daugelyje eksponuojamų senovinių knygų galima aptikti klasikinių receptų, kurie vis dar populiarūs. Anot pašnekovės, išskirti įdomiausią - sunku, nes visos savaip įdomios ir naudingos. „Išskirčiau nebent 1971 metais patvirtintą receptūrų rinkinį „Firminių ir etnografinių patiekalų, konditerijos gaminių ir gaivinančių gėrimų receptūros”, - sakė G. I. Ji pati senoviškų kulinarinių knygų receptais naudojasi gamindama maistą ir namie, ir mokykloje su mokiniais per praktikos pamokas.

Taip pat skaitykite: Konditerijos pramonė Lietuvoje

Senieji receptai - tai klasika, kuri išlieka aktuali ir šiandien. Jie gali būti pritaikomi moderniems ingredientams ir technologijoms, tačiau išlaikant tradicinį skonį ir autentiškumą.

Konditerijos naujienos: naujos knygos ir įkvėpimas

Be senųjų leidinių, verta atkreipti dėmesį ir į naujas konditerijos knygas, kurios įkvepia naujiems eksperimentams ir kūrybai. Desertų kūrėja Liucina Rimgailė pristatė dvi naujas knygas - „Sausainis“ ir „Tiramisu“. Taip pat Saugirdas Vaitulionis išleido savo pirmąją kulinarinę knygą.

Šie leidiniai - tai puikus būdas atrasti naujus skonius ir patobulinti savo konditerijos įgūdžius.

Hygge konditerijoje: jaukumo ir šilumos paieškos

Danijoje populiarus "hygge" terminas apibūdina jaukumą, komfortą ir gerovę. Šis konceptas gali būti pritaikytas ir konditerijai. "La Glace" yra seniausia konditerijos parduotuvė Danijoje, labai populiari ir menanti tradicijas, įkurta 1870 metais. Atmosfera jauki ir tikrai hygge standartus atitinkanti. Jei tik lankysitės Kopenhagoje - verta užeiti. "Kagemand“ tai pyraginis žmogelis - toks pyragas yra neatsiejamas vaikų gimtadienių elementas. Įdomu, kad tradicinės daniškos bandelės daniškai yra vadinamos “Vienos duona” `(Wienerbrød), nes jų receptus sukūrė XIX a. iš Vienos atkeliavę kepėjai. Net 86% danų hygge sieja pirmiausiai su karštais gėrimais. Tai gali būti arbata, kakava, karštas vynas ar sidras, bet danai labiausiai mėgsta kavą. Danai vartoja “kaffehygge” išsireiškimą, siūlydami eiti išgerti kavos. Tai, ar maistą galima vadinti hyggelig, priklauso ir nuo paruošimo. Kuo ilgiau maistas gaminamas, kuo labiau yra “lėtas maistas“, tuo jis labiau hyggelig. Svarbu procesas, o ne galutinis rezultatas.

Kuriant "hygge" atmosferą konditerijoje, svarbu ne tik skanus rezultatas, bet ir pats gaminimo procesas, bendravimas su artimaisiais ir jauki aplinka.

Taip pat skaitykite: Lietuvos konditerija

tags: #seniausios #konditerijos #knygos

Populiarūs įrašai: