Savanoriavimo Galimybės Pietų Afrikoje: Prasmės Paieškos ir Pasaulio Pažinimas
Savanorystė - tai veikla, kuri ne tik praturtina savanoriaujančiojo gyvenimą, bet ir teikia realią naudą kitiems. Tai galimybė prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo, patirti naujų įspūdžių ir pažinti skirtingas kultūras. Pietų Afrika, su savo unikalia gamta, istorija ir socialiniais iššūkiais, yra viena iš daugelio vietų, kur savanoriai gali rasti prasmingą veiklą ir prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Kodėl Savanoriauti Pietų Afrikoje?
Pietų Afrikos Respublika (PAR) - valstybė, esanti Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų, garsėja ne tik gausybe egzotinių gyvūnų rūšių, bet ir nuostabiais gamtos kampeliais, nacionaliniais parkais bei fantastiškais paplūdimiais. Tai šalis, kurioje susiduria turtinga gamta ir sudėtinga socialinė realybė, todėl savanoriams čia atsiveria galimybės prisidėti prie įvairių problemų sprendimo.
Savanoriavimas Afrikoje - tai prasmingai praleistas laikas su tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Galimybės Keiptaune
Savanoriavimas Afrikoje programos dalyviams dažnai siūlomas Keiptaune - uostamiestyje, esančiame Pietų Afrikos pietvakarinėje pakrantėje. Keiptaunas - tai miestas, kuriame atsispindi istorinės eros žavesio bei šiuolaikinio gyvybingumo samplaika. Tai miestas su stulbinamu kalnu, nuo kurio atsiveria nepaprasto grožio vaizdas į miestą, nuolat bruzgiantį uostą bei Robbeno salą. Čia galima rasti įvairių savanorystės projektų, skirtų vaikams, jaunimui ir bendruomenėms.
Savanorystės Sritys
Savanoriaujant Pietų Afrikoje, galima rinktis iš įvairių sričių:
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Vaikų priežiūra darželiuose: Pagalba vaikų priežiūros centruose, užtikrinant vaikams saugią ir stimuliuojančią aplinką.
- Vaikų mokymai ir priežiūra specialiuose centruose: Pagalba vaikams su specialiais poreikiais, teikiant jiems mokymosi ir socialinės integracijos galimybes.
- Bendruomenės vystymas: Dalyvavimas projektuose, skirtuose bendruomenės infrastruktūros gerinimui, švietimui ir sveikatos priežiūrai.
- Aplinkosauga: Prisidėjimas prie gamtosaugos projektų, skirtų saugoti unikalią Pietų Afrikos gamtą ir biologinę įvairovę.
Savanorystės Patirtis: Kelionė Į Save ir Pasaulį
Savanorystė - tai ne tik pagalba kitiems, bet ir galimybė pažinti save, įgyti naujų įgūdžių ir praplėsti savo akiratį. Tai patirtis, kuri gali pakeisti žmogaus gyvenimą ir pasaulėžiūrą.
Jūratės Patirtis Ugandoje
Lietuvė Jūratė Jucikaitė, politikos mokslų bakalauro diplomą įgijusi 23 metų mergina, nusprendė padaryti pertrauką ir pasinaudoti galimybe pamatyti pasaulį. Ji pasirinko savanorystę Ugandoje ir pasidalijo savo patirtimi, kuri atskleidė ne tik iššūkius, bet ir galimybes, atsiveriančias savanoriaujant Afrikoje.
Jūratė pasakoja, kad pradžioje artimieji bijojo jos sprendimo savanoriauti Ugandoje, tačiau ji juos ramino ir suteikė informacijos apie šalį ir savanorystės programą. Nors artimieji jaudinosi, ši kelionė nebuvo pirmoji tolima išvyka iš namų. Anksčiau ji studijavo Jungtinėje Karalystėje ir dirbo Ispanijos kurortuose.
Gyvendama vietinėje šeimoje atokiame kaime Ugandoje, Jūratė tikėjosi susipažinti su jų gyvenimo būdu, tradicijomis, pasaulėžiūra. Po savanorystės ji planavo keliauti po aplinkines valstybes ir pamatyti Rytų Afrikos laukinę gamtą bei vietines gentis.
Atvykusi į Ugandą, Jūratė suprato, kad skurdas ir žemas išsivystymo lygis yra tik išorinė Afrikos dalis. Bėgant dienoms ir savaitėms, ji pamatė kur kas daugiau - susipažino su vietinių pasaulėžiūra, kuri padėjo jai suprasti daugybę dalykų, vykstančių Afrikoje.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pavyzdžiui, maliarija, liga, nuo kurios Afrikoje miršta tūkstančiai žmonių, vietiniams nėra tokia baisi. Jie bijo medicinos ir vaistų, todėl nesigydo ir serga, kol liga tampa mirtina. Tuo tarpu nei uodų tinkleliai, nei vaistai nuo maliarijos nėra brangūs.
Jūratė klausydavosi mokytojų pasakojimų ir istorijų apie jų gyvenimus, apie jų kasdienybę ir viską rašydavosi į dienoraštį, kurio pagrindu ji šiuo metu rašo knygą.
Justino Patirtis Kenijoje
Justinas Kilpys, savanorišką veiklą Kenijoje vykdęs vaikinas, pasidalijo savo patirtimi, gyvenant ir dirbant kitame žemyne. Išvykęs pagal Europos savanorių tarnybos projektą, Afrikoje jis praleido pusę metų.
Savanorių grupė, kurioje buvo Justinas, kūrė ir vykdė projektus, orientuotus į Kenijos jaunimą. Vienas iš jų buvo programa pavadinimu "Let the girls play" ("Tegu mergaitės žaidžia"). Kiekvienas iš savanorių užsiėmė ta veikla, kurią geriausiai išmanė.
Justino iniciatyva buvo pradėtos rengti švaros dienos, per kurias buvo tvarkoma aplinka. Taip pat jis su kitu lietuviu įrengė lauko krepšinio aikšteles dviejose mokyklose.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Justinas pabrėžė, kad bet kokiai savanorystei reikia iniciatyvos ir nusiteikimo. Nuvykus kai kuriuos gali nustebinti blogos gyvenimo sąlygos arba šokiruoti kultūrų skirtumai.
Savanorystės Poveikis Savanoriui
Aušra, savanorė, išmaišiusi kraštus nuo Prancūzijos kalnų, Islandijos miestelių, karo nuniokotos Gruzijos iki egzotiškosios, tačiau pavojingosios Afrikos, teigia, kad savanorystė pakeičia žmones neatpažįstamai.
Ji pradėjo savanoriauti Prancūzijos kalnuose, tvarkydama kalnų takus. Vėliau savanoriavo Islandijoje, atnaujindama seną mokyklos pastatą, rinkdama šiukšles. Po konflikto su Rusija, ji iškeliavo į Gruziją. O vėliau jos gyvenime atsirado Afrika, o tiksliau Mozambikas.
Aušra teigia, kad savanorystė jai atvėrė akis - iš naujo pažino pasaulį, pakilo ir jos tolerancijos lygis. Ji suprato, kad pati kalta, jog atkeliavusi į svečius nemoka prancūziškai, ir kad ji turi prisitaikyti prie čionykštės kultūros.
Savanorystė Aušrą patraukė, nes jai reikėjo jausti, kad ji kažką gero daro. Savanoriaujant galima pasirinkti, ar tvarkyti aplinką, ar padėti neįgaliems, prižiūrėti ir rūpintis gyvūnais ir t. t. Po pirmos savanorystės Prancūzijoje ji įsitikino, kad nori mokytis kalbų. Ši patirtis pakeitė jos supratimą apie pasaulį ir žmones.
Savanorystės Iššūkiai ir Realijos Afrikoje
Savanoriaujant Afrikoje, svarbu būti pasiruošusiam ne tik teigiamiems įspūdžiams, bet ir tam tikriems iššūkiams bei realijoms, kurios gali skirtis nuo vakarietiško gyvenimo būdo.
Sveikatos Priežiūros Iššūkiai Mozambike
Aušra, savanoriavusi ligoninėje Mozambike, pasidalijo savo patirtimi apie sveikatos priežiūros iššūkius šioje šalyje.
Ji teigia, kad Afrikoje gali ateiti į ligoninę, pasakyti, kad nori padėti, savanoriauti, ir tave greičiausiai mielai priims. Tačiau ji buvo naivi, tikėdamasi, kad atveš vakarų mediciną ir padės žmonėms. Atkeliavusi ji pamatė, kad medikai yra kvalifikuoti ir išsilavinę.
Mozambike Aušrai labai patiko kitoks pacientų ir gydytojų požiūris vienas į kitus. Pacientai tiki medikais, klausosi, o patys gydytojai skiria tiek laiko, kiek reikės pacientui. Jeigu paskambins vidury nakties iš ligoninės, gydytojai kaip mat ateis, nes jiems rūpi, kaip jaučiasi pacientai.
Tačiau Aušra pastebėjo ir didelius skirtumus nuo vakarietiškos medicinos. Afrikoje kabinete gali būti visi! Jie tiesiog neturi galimybių, kad visi laukiantieji būtų koridoriuje. Tačiau patys pacientai dėl to nepyksta.
Pacientai Afrikoje tikrai „sunkūs“. Tik vienam pacientui, kuriam darėm ŽIV testą, jis buvo neigiamas. Dažnai ateidavo pacientai, pavyzdžiui, mama su vaiku ir sakydavo, na, štai, šiam vaikui ŽIV, dar „pasigavo“ tuberkuliozę ir maliariją. Daug visokių parazitozių, „neprivalgymų“, kada gatvėje matai išsekusius ir paliegusius vaikus.
Aušra sulaužo mitą, kad Afrikoje tik išsekę ir nepavalgę žmonės. Afrikoje daug ir nutukusių žmonių, kuriems gresia cukrinis diabetas. Jeigu turi pilvą, vadinasi, turi galią. Tai suvokiama kaip turtas.
Dažnos ligos - maliarija, AIDS. Ir, žinoma, „neprivalgymas“. Vaikų skyriuje buvo morališkai sunku dirbti. Ten yra lova, nėra kur sėdėti, žmonės patys atsineša užtiesalus.
Aušra sako, kad jei nori važiuoti į Afriką, turi nebijoti, kadangi ŽIV Afrikoje tikrai lengvai gali „pasigauti“. Visur, lauke, viešajame transporte, o ligoninėje tai ypač. Turi bendrauti su pacientais, juos liesti, jie kosėja į veidą ir pan.
Ligoninėje labai trūksta medicininių įrankių, net tų pačių pirštinių. Jeigu Lietuvoje kiekvieną kartą užsidedame porą pirštinių, apžiūrėdami pacientą, tai ten sukiesi su viena pirštine, taupymo sumetimais.
Pagrindinė operacija - apipjaustymas. Didžioji dalis vietinių - krikščionys, tačiau šitas paprotys atėjęs iš jų vietinės, genčių tradicijos. Apipjaustymas asocijuojasi tapimu vyru. Tačiau dabar tai yra valstybės kompensuojama operacija, todėl ateini į ligoninę, o koridoriuje sėdi 20 mažų berniukų „armija“, laukianti šios operacijos.
Centralizuoto vandens nėra, tad gydytojai ir seselės prisipila kibirus vandens, pasiruošia instrumentus ir rengiasi operacijai.
Aušrai teko tik stebėti šią operaciją. Ji matė, kad vyrukas pradeda spurdėti, jam skauda, jis dejuoja, kojos juda. Ir tik tuomet, kai vyras apsiverkė iš skausmo, jam dar kartą suleido nuskausminamųjų. Aušrai sukilo pyktis ir ji gydytojui pasakė, kaip jūs taip galit elgtis? Jis paaiškino, kad nėra galimybių kiekvienam skirti daugiau nuskausminamųjų, nes tiesiog nėra finansinių galimybių.
Afrikos ligoninėse yra 2 pagrindiniai skyriai - pediatrijos, t. y. vaikų ir kitas, ginekologijos, gimdymo, o suaugusiųjų skyriaus apskritai nebuvo. Jie neturi ultragarso, todėl klauso, kiek širdžių muša motinos pilve.
Ten yra šamanų ir žmonės tiki natūralia medicina. Beje, ir vyro žodis ten yra paskutinis.
AIDS Problema Afrikoje
Aušra buvo labai susidomėjusi AIDS tema Afrikoje. Vietiniai jai papasakojo, kad afrikiečiai yra „momento“ žmonės. Jie nesupranta prezervatyvo prasmės, jie nenori, kad sekso metu negalėtų patirti viso įmanomo malonumo, tad pasekmės jiems nelabai ir rūpi. Jie negalvoja apie ateitį, jie nesupranta ligos sunkumo. Todėl visai nestebina visas tuzinas vaikų vienoje šeimoje. AIDS čia tas pats, jeigu pasakyčiau, kad jums sloga ar peršalote ir jūs išeitumėte iš gydytojo kabineto. Afrikiečiai tiesiog nesupranta šios ligos žalos masto.
Aušra teigia, kad Afrikoje yra tikrai daugiau žmonių, sergančių AIDS, nei yra jų oficialiai diagnozuota.
Kaip Prisidėti Prie Teigiamų Pokyčių Afrikoje?
Savanorystė Afrikoje - tai galimybė prisidėti prie teigiamų pokyčių, tačiau svarbu tai daryti atsakingai ir efektyviai.
United Planet
United Planet siekia, jog savanoriai būdami lyderiais kitose šalyje prisidėtų prie geresnio pasaulio kūrimo. Ši organizacija pasižymi tuo, jog kurdama programas atsižvelgia ir į pačių savanorių, ir į priėmėjų poreikius.
Norint savanoriauti su United Planet, reikia užpildyti paraišką (trumpalaikės savanorystės arba ilgalaikės savanorystės) bei sumokėti užstatą, kuris įskaičiuotas į programos mokestį, tam, kad tavo vieta būtų išsaugota. Taip pat yra galimybę savanoriauti nuotoliniu būdu.
Pagalba Vietoje
Aušra teigia, kad Afrikai tikrai nereikia pinigų. Jiems reikia kvalifikuotų specialistų ir vaistų.
Svarbu suprasti, kad pagalba Afrikai turi būti orientuota į ilgalaikius pokyčius, o ne į trumpalaikę paramą. Reikia padėti žmonėms patiems spręsti savo problemas, o ne daryti tai už juos.
Atsakingas Savanorystės Pasirinkimas
Svarbu atidžiai rinktis savanorystės programą ir organizaciją, su kuria norite savanoriauti. Reikia išsiaiškinti, kokia yra organizacijos darbo metodika ir etika, iš kur ji gauna pinigus ir kaip juos išleidžia.
Andrius Slavuckis, kovojantis su Ebolos epidemija Vakarų Afrikoje, rekomenduoja aukoti ir dirbti Raudonajam Kryžiui ir International Refugee Council, WWF (World Wide Fund) ir Green Peace.
Savanorystė: Daryti Gerą Kitam - Tai Daryti Gerą Sau
Beata Nicholson teigia, kad daryti gerą kitam - tai daryti gerą sau. Ji organizuoja akcijas, kurių tikslas - pamaitinti alkstančius.
Ji sako, kad šiuolaikinėje maisto pramonėje išvaistoma labai daug maisto, kuris atsidurtų šiukšlių dėžėje, jei ne Maisto bankas.
Ji taip pat organizuoja akciją „Kviečiu į svečius“, kurios esmė labai paprasta: tu darai vakarienę arba pietus, kvieti savo draugus, rodai jiems dosnumą ir draugiškumą, o jie aukoja pinigų, kurie iš karto keliauja į Maisto banko sąskaitą.
Beata viską daro už savo pinigus ir niekada neskaičiuoja. Ji daro iš širdies.
Savanorystės Esme: Būti Prasmingam
Vaikų linijos vadovas psichologas Robertas Povilaitis teigia, kad savanorystė - tai užsiėmimas veiklomis, kurios turi prasmę ne tik tam kuris užsiima, bet ir kitam žmogui.
Savanorystė - tai galimybė būti prasmingam, prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo ir patirti naujų įspūdžių. Tai kelionė į save ir pasaulį, kuri gali pakeisti žmogaus gyvenimą ir pasaulėžiūrą.
tags: #savanoriavimas #pietų #afrikoje #galimybės