Savaitės žurnalas: Atraskite naujus cepelinų receptus ir tradicijas

Nepamirškite pasimėgauti cepelinais pirmąjį vasario sekmadienį, vasario 5-ąją, kai tradiciškai švenčiama Pasaulio cepelinų diena. Nors naminių cepelinų gamyba iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, turint omenyje kelias gudrybes, šį patiekalą paruošite be didelio vargo. Be to, namie pagaminti cepelinai kainuos kur kas mažiau nei valgant juos kavinėje. Pavyzdžiui, porcija cepelinų mieste gali kainuoti apie 8 eurus ar net daugiau, o namuose ją pasigaminsite vos už 1,4 euro.

Bulvės - lietuvių stalo karalienės

Tai, kad lietuviai mėgsta namuose patys ruošti bulvinius patiekalus, patvirtina ir Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. „Bulvės - neatsiejamos tiek nuo kasdienio, tiek nuo šventinio lietuvių patiekalų stalo. Tai atspindi ir pardavimų duomenys. Bulvės jau daugelį metų puikuojasi perkamiausių daržovių sąrašo viršuje ir, panašu, kad greitu metu šios pozicijos užleisti nežada. Per metus jų parduotuvėse parduodame apie 11,5 mln. kilogramų. Visgi, pastebime, kad pirkėjų skonis po truputį keičiasi, o įvairovės ieškantys lietuviai vis dažniau atranda ir saldžiąsias bulves, kurios populiarios tiek Vakarų Europoje, tiek Amerikoje“, - sako V. Budrienė.

Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, teigia, kad dalis žmonių nedrįsta patys gaminti cepelinų, nes mano, kad tai sudėtingas procesas. Tačiau, ruošiant cepelinus su šeima, galima smagiai praleisti laiką ir sutaupyti. Cepelinai gaminami iš paprastų ir pigių ingredientų.

Cepelinų gamybos paslaptys

„Cepelinai nuo seno gaminami keliais būdais - iš virtų, žalių arba maišytų bulvių tešlos. Cepelinai iš virtų bulvių pasižymi kiek švelnesne tekstūra, tuo tarpu tarkuotų bulvių cepelinų luobelė - kiek tvirtesnė. Visgi, patarčiau cepelinų tešlą maišyti iš abiem būdais ruoštų bulvių, jų santykis turėtų būti: 1 dalis virtų bulvių ir 3 dalys bulvių tarkių“, - pataria V. Juodkazienė.

Ingredientai ir proporcijos. Cepelinams pasigaminti reikės apie 10-12 žalių ir 3-4 su lupena virtų bulvių, druskos ir kelių šaukštų krakmolo.

Taip pat skaitykite: Žaislų apžvalga

Nuo ko pradėti? Pirmiausia reikia išsivirti bulves. Kol jos atvės, pasiruoškite įdarą - aliejuje apkepkite susmulkintą svogūną ir sumaišykite jį su druska bei pipirais paskanintu kiaulienos faršu.

Gaminame tarkį. Virtas bulves nulupkite ir sumalkite per mėsmalę arba bulvių spaudyklę. Žalias bulves nuskuskite ir sutarkuokite specialia tarka ar trintuvu. Gautą tarkį gerai nusunkite į atskirą dubenį. Svarbiausia, kad bulvės būtų atskirtos nuo jų skysčio. Tiesa, per sausai bulvių nenugręžkite - kitaip tešla gali tapti kieta. Nusunktą skystį atidėkite į šalį. Po 10-15 min. indo su skysčiu dugne turėtų nusistovėti krakmolas. Atsargiai nupilkite skystį, o krakmolą sudėkite į tarkių masę. Į masę sudėkite ir virtas bulves, pabarstykite druska, jeigu matote, kad trūksta - įberkite dar kelis šaukštus pirktinio krakmolo.

Beliko išvirti. Gautus cepelinus reikėtų virti dideliame puode su daug vandens. Prieš verdant, nepamirškite vandens pasūdyti ir į jį įberti kelis šaukštus krakmolo. Cepelinai išvirti turėtų per 20 min. Kai matysite, kad jie pradėjo kilti į viršų - kaitrą šiek tiek sumažinkite. Patiekite su grietine ar spirgučių padažu.

Cepelinai - ne tik lietuvių pasididžiavimas

Cepelinai - lietuvių pasididžiavimas, tad sekmadienį, minint Pasaulio cepelinų dieną, nemažai jais gardžiuosis galbūt net ne vieną kartą. Dažnas viena ausimi girdėjo, kad panašius patiekalus gamina ir kitos tautos. Dalis išties labai primena mūsiškius mėsa įdarytus didžkukulius, visgi kai kurios variacijos kaip reikiant stebina.

Cepelinai su mėsa ir… kitų šalių interpretacijos

Bulvės ir mėsa - vienas dažniausių derinių įvairiuose kraštuose, tad nenuostabu, kad ne viena tauta sugalvojusi virtas bulves derinti su žaliomis ir tokį mišinį įdaryti. „Lenkijoje galima rasti net tris pavadinimus, apibūdinančius tokį patiekalą: cepeliny, kartacze ir pyzy. Pirmieji du pavadinimai iš esmės apibūdina tą patį, tik patys lenkai mėgsta pabrėžti, kad cepeliny yra lietuviškas, o kartacze - lenkiškas patiekalas, o ir lietuviškieji savo forma labiau primena dirižablius. Tuo tarpu pyzy, nors gaminami iš tų pačių ingredientų, skiriasi savo forma - jie yra nedidučiai, maždaug 5 cm skersmens rutuliukai. Natūraliai juose būna mažiau mėsos, yra skirtumų ir dėl krakmolo naudojimo“, - pasakoja G.

Taip pat skaitykite: Raudonėlio aromatas picai

Į lietuviškus cepelinus ypač panašūs vokiški Kartoffelklöße, su kuriais paprastai ir siejama mūsų didžkukulių kilmė. Švedai savo virtų bulvių kukulius kroppkaka taip pat įdaro mėsa su svogūnais, tačiau tešloje naudoja ir kvietinius miltus, ruošia apvalesnius, mažesnius.

„Įdomybės prasideda pasižvalgius, su kuo skirtingos tautos juos valgo. Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje juos įprasta gardinti spirgučiais, sviesto padažu ar grietine. Tuo tarpu švedai juos, kaip ir mėsos kukulius, patiekia su bruknių uogiene. Norvegams jų kukulaičiai dažnai būna tik garnyras prie kiaulienos ar ėrienos patiekalų“, - didžkukulių įvairovę apžvelgia G. Lietuviams neįprasčiausi tikriausiai būtų akadų pasirinkimai: jie savo mėsa įdarytus virtų ir žalių bulvių didžkukulius poutine râpée derina su cukrumi, klevų sirupu ar konservuotais vaisiais.

Modernios tendencijos ir alternatyvūs receptai

„Parduoti kiekiai kasmet skaičiuojami milijonais kilogramų, - sako Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. - Jos perkamos ištisus metus, tačiau juntamas ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, bulvių paklausa išauga prieš žiemos šventes, kai daugelis gamina baltąją mišrainę. Populiarumas neslūgsta visą šaltąjį sezoną, kurio metu ruošiami sotesni tradiciniai bulviniai patiekalai. Pagreitėjęs žmonių gyvenimo būdas diktuoja ir naujas madas.

V. Budrienė pastebi: „Savaime suprantama, kad bulvinius patiekalus namuose gamintis yra pigiau nei valgyti kavinėje, kadangi bulvių kilogramas kainuoja vos keliasdešimt centų. Kita vertus, ne visi nori, turi įgūdžių ar laiko viską virtuvėje ruošti nuo nulio, tad ieško, kaip šį procesą patrumpinti“. Nemažai jau yra atradę, kad apsimoka įsigyti jau paruoštų bulvių tarkių, kurie pardavinėjami kibirėliuose. Jie gerokai sutrumpina ir palengvina kugelio, blynų ar vėdarų gaminimą.

Lengvesni ir įvairesni cepelinų variantai

Nors tradiciniai cepelinai su mėsa ir spirgučiais yra sotus ir kaloringas patiekalas, šiandien vis daugiau žmonių ieško skrandžiui lengvesnių alternatyvų. Štai keletas idėjų:

Taip pat skaitykite: Kiek pieno reikia kūdikiui?

  • Cepelinai su vištienos arba grybų įdaru: vietoje kiaulienos faršo naudokite maltą vištieną arba smulkintus grybus.
  • Vegetariški cepelinai su daržovėmis: įdarui galite naudoti morkas, šviežius ar raugintus kopūstus, žuvį, ruošti juos su varške, netgi sojų mėsa ar kitu augalinės kilmės faršu.
  • Cepelinai su varške: Jei dar nesate ragavę cepelinų su varške, neturėtumėte ilgam atidėlioti to malonumo. Taip patiks, kad tikrai suvalgysite ne vieną.

Receptas: Cepelinai su varškės įdaru

Reikės:

  • 10 vnt. žalių bulvių
  • 3 vnt. virtų bulvių
  • 1 kiaušinis
  • Varškės
  • Sviesto
  • Grietinės
  • Druskos, pipirų, mėtų

Bulves nulupkite, sutarkuokite ir nusunkite. Neišpilkite nusunkto skysčio - šiek tiek palaukite kol nusės krakmolas, skystį nupilkite, o krakmolą įmaišykite į tarkius. Virtas bulves sutrinkite ir įmaišykite į bendrą masę, pasūdykite ir gerai išminkykite. Jei pasitaikys jaunesnės ar mažiau krakmolingos bulvės - įdėkite krakmolo daugiau. Varškę sutrinkite, dėkite kiaušinį, sviestą, grietinę, druską ir pipirus bei smulkiai sukapotus mėtos lapelius. Suformuokite cepelinus, virkite apie 20-25 minutes. Patiekite su liesu jogurtu arba imbieriniu spirgučių padažu.

Iš nuspausto bulvių tarkio formuokite paplotėlius ir į vidų dėkite varškės įdarą. Bulvių krakmolą išmaišykite stiklinėje vandens ir supilkite į puodą, kuriame virsite cepelinus.

Norintiems lengvesnės šio patiekalo versijos, vietoje grietinės ar kitų riebių padažų patiekite su natūraliu jogurtu, daržovių ar grybų padažu.

Alternatyvūs receptai

  • Bulvinukai: Mažesnė cepelinų versija. Bulves supjaustykite į kelias dalis, išvirkite pasūdytame vandenyje, nulupkite ir sutrinkite šakute. Atvėsusią bulvių masę sumaišykite su miltais, pagardinkite druska, pipirais ar kitais mėgstamais prieskoniais. Viską gerai išmaišykite. Ant švaraus stalviršio ar lentelės pabarstykite miltų. Delnais iš bulvių masės formuokite mažus bulvinukus, juos apvoliokite miltuose. Puode užvirkite vandenį, įdėkite druskos ir po vieną dėkite bulvių kukulius. Stenkitės, kad vienas su kitu nesuliptų (rinkitės kuo didesnį puodą arba virkite pakaitomis). Kai bulvinukai iškyla - galite juos išimti. Išvirtus bulvinukus galite gardinti sviestu, grietine ar patinkančiu padažu.
  • Tinginių cepelinai:Puikus pasirinkimas, kai norisi greito ir sotaus patiekalo.
    • Galimos ingredientų alternatyvos:
      • Vietoje kalakutienos faršo lengvai galite naudoti ir kitą savo mėgstamą faršą cepelinams - tinka kiaulienos, jautienos, vištienos faršas arba jų mišinys. Vegetarams rekomenduojama įdarą ruošti iš grybų, varškės arba daržovių mišinio su prieskoniais.
      • Jei namuose neturite manų kruopų, galite pabandyti naudoti smulkias kukurūzų kruopas (polentą), tačiau tuomet gali tekti koreguoti vandens kiekį.
      • Vietoje įprasto bulvių krakmolo galima naudoti kukurūzų krakmolą, kuris taip pat puikiai suriš masę.
      • Svogūnus galima pakeisti šalotiniais svogūnais, porais arba svogūnų laiškais, jeigu norite švelnesnio skonio.

Cepelinų istorija ir kilmė

Šiandieninėje skubančioje visuomenėje, kur greitas maistas ir egzotiški patiekalai karaliauja mūsų lėkštėse, vis dažniau pamirštame savo šaknis, savo kulinarinį paveldą. O juk lietuviška virtuvė - tai ne tik cepelinai ir šaltibarščiai! Kadaise mūsų protėvių stalus puošė gausybė įdomių, sočių ir nepelnytai užmirštų valgių.

Cepelinų kilmė ir paplitimas

Cepelinai arba tiksliau, didžkukuliai yra tarkuotų arba grūstų virtų bulvių kukuliai. Dažniausiai jie gaminami su mėsa, tačiau yra itin populiarūs ir su varškės arba džiovintų miško grybų įdaru. Gana panašūs virtiniai gaminami ir Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, taip pat, Skandinavijos šalyse.

Cepelinai Lietuvoje atsirado ir išpopuliarėjo maždaug XIX- XX a. sandūroje, Žemaitijoje. Čia, tikėtina, jie atvyko iš Mažosios Lietuvos, kuri garsėjo savo vokiška virtuve. Na, o patiekalo pavadinimas „cepelinai“ Lietuvoje, manoma, prigijo nuo dirižablių gamintojo pavadinimo iš vokiečių kalbos „Zeppelin“.

Bulvės kelias į Lietuvą

Bulvė yra tikrai gana plačiai auginama kultūra, sukultūrinta prieš keletą tūkstančių metų Pietų Amerikoje ir išplitusi po visą pasaulį. Bulvės į Europą atvyko XVI a., o XVII a. kaip patiekalą jas jau pateikdavo Prancūzijoje. Greitai bulvės išpopuliarėjo, o Prūsijoje valstiečiai net buvo verčiami jas auginti. Tad tikėtina, jog lietuvių žemėse bulvės atsirado XVIII a.

Cepelinų diena

Savaisiais cepelinais mes didžiuojamės taip, kad kasmet, nuo 2014-ųjų, pirmąjį vasario sekmadienį minime cepelinų dieną. Tokios iniciatyvos pradininku tapo JAV gyvenantis lietuvių išeivis Jonas Vaičiūnas, pirmasis paraginęs lietuvių šeimas susirinkti kartu ir pasigaminti cepelinų. Ši idėja J. Vaičiūnui kilo po apsilankymo Lietuvoje, kai jis pastebėjo, kad cepelinai yra vienas populiariausių patiekalų.

Šiuolaikinės interpretacijos ir kulinariniai eksperimentai

Šiandien cepelinai išlieka populiarūs ir mėgstami, tačiau kulinarai nuolat ieško naujų būdų, kaip patobulinti šį tradicinį patiekalą. Eksperimentuojama su įdarais, padažais ir net pačia bulvių tešla. Vietoj tradicinių bulvių kartais naudojamos saldžiosios bulvės, o įdarai praturtinami įvairiais prieskoniais ir daržovėmis.

Alfas Ivanauskas apie bulves

Net jeigu ta šventė šiandien neretai švenčiama paslapčia, neprisipažįstant - juk šiais laikais bulvė pastatyta į didžiausių blogiukų kampą, kuriame stovi ir pienas, ir miltai, ir kiti „nurašyti“ produktai.Ar tikrai bulvė bevertė, o ją valgantieji nusibaudžia ateityje juos ištiksiančiomis ligomis? O gal tai tėra įvairaus plauko mitybos konsultantų, šių laikų burtininkų, niekuo nepagrįstos teorijos? Šiuos ir kitus klausimus apie kontroversiškąją bulvę Alfas Ivanauskas laidoje ALFAS LIVE užduos biomedicinos mokslų daktarei Sandrijai Čapkauskienei.Kepti ar virti? Sutrinti ar tik supjaustyti? O gal valgyti žalią? Nuskusti ar tik nuplauti? Kodėl vėsi geresnė už karštą? Kaip vertės pridėti, o ne pamažinti ruošiant patiekalus bulvių, sužinosite šeštadienio ALFAS LIVE laidoje 10.00 val. tik per DELFI TV.

tags: #savaitės #žurnalas #cepelinų #receptai

Populiarūs įrašai: