Salos valstybė Ramiajame vandenyne netoli Pietų Korėjos krantų: sąrašas ir apžvalga

Ramusis vandenynas - didžiausias ir giliausias pasaulio vandenynas, užimantis beveik trečdalį Žemės paviršiaus. Jame slypi daugybė salų, kurių kiekviena pasižymi unikalia gamta, istorija ir kultūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių salų valstybių, esančią Ramiajame vandenyne netoli Pietų Korėjos krantų, - Maršalo Salas, atskleisdami jos ypatumus ir istoriją.

Maršalo Salos: Rojaus kampelis su skurdo šešėliu

Žvelgiant pro lėktuvo iliuminatorių, Madžūras, Maršalo Salų sostinė, atrodo kaip rojaus kampelis - siaurutė, 60 kilometrų ilgio pasaga, iškylanti iš Ramiojo Vandenyno žydrynės. Tačiau nusileidus, vaizdas pasikeičia: skurdas ir netvarka kontrastuoja su gamtos grožiu. Tarp žalutėlių palmių mėtosi išmesti jūriniai konteineriai, surūdiję automobilių kėbulai ir sulaukėjusių šunų gaujos.

Dauguma madžūriečių gyvena miestelyje salos rytuose, kur galima apsistoti vakariečių valdomame viešbutyje. Stambesnis verslas Maršalo salose - užsieniečių rankose: viešbučiai priklauso baltaodžiams, restoranai ir turgaus tipo parduotuvėlės - kinams. Madžūre nėra jokių rodyklių, kelio ženklų ar šviesoforų, o vienintelį salos kelią kartkartėmis aptaško bangos - kaip ir oro uosto pakilimo taką.

Istorijos vingiai: nuo Ispanijos iki JAV įtakos

Maršalo salų istorija - tai kolonizacijos ir strateginės svarbos istorija.

  • 1526 m. - pirmieji europiečiai pasiekia salas.
  • 1788 m. - Ispanija pareiškia pretenzijas į salas.
  • 1859 m. - Vokietija pradeda domėtis salomis.
  • 1885 m. - Ispanija už pinigus galutinai atsisako teisių į salas Vokietijos naudai.
  • 1886 m. - Vokietija paskelbia protektoratą.
  • 1914 m. - Per Pirmąjį pasaulinį karą iš vokiečių perima Japonija.
  • 1944 m. - Per Antrąjį pasaulinį karą iš japonų nukariauja JAV.
  • 1947 m. - JAV administruoja salas kaip Jungtinių Tautų globojamą teritoriją.
  • 1986 m. - Maršalo Salos tampa nepriklausoma kaip laisvai su JAV asocijuota valstybė.

Šiandien Maršalo Salos yra nepriklausoma valstybė, tačiau glaudūs ryšiai su JAV išlieka. Iš Amerikos salos gauna paramą, naudoja JAV dolerį kaip valiutą, o maršaliečiai gali laisvai dirbti JAV. Salos savo krašto apsaugą patikėjusios JAV kariuomenei.

Taip pat skaitykite: Lipimas į Ponta do Pico

Madžūro įžymybės: muziejus, kopros gamykla ir Lauros paplūdimys

Per porą dienų Madžūre galima aplankyti kelias įžymybes, retai reginčias turistus. Alele muziejus, įrengtas viename aptrūnijusio pastato kambaryje (kitame yra nacionalinė biblioteka), atspindi salos istoriją ir kultūrą. Labai autentiška kopros gamykla leidžia susipažinti su vietine pramone.

Likusiu laiku galima keliauti po salą, mirkti Lauros paplūdimyje vakariniame jos gale. Išstovėti ant jūros dugno ten - be galo sunku, mat galinga srovė nuolat neša į šiaurę. Vakarais galima stebėti lagūną nuo suoliukų prie viešbučio, mėgaujantis užburiančiu saulėlydžio vaizdu.

Laura, tarpukariu buvusi Madžūro centru, dabar yra palmėmis apaugęs kaimas. Čia, kaip ir kitame atolo gale, atolas išplatėja: vietoje vieno kelio driekiasi dvi lygiagrečios gatvės. Virš vandenyno, iš trijų pusių apsupusio šią vietą, rymo pasvirusios palmės. Ties horizontu žiba baltos didžiųjų bangų keteros, mat jos dar ten, tolumoje, sudūžta į koralų rifus, antruoju žiedu supančius atolą.

Kultūriniai ypatumai ir iššūkiai

Atvykus į Madžūrą iš JAV, kontrastas gali būti šokiruojantis. Vietoje daugybės tarptautinių autonuomos agentūrų - vienas langelis, kurio tarnautoja praneša, jog jų automobilis sugedo, ir uždaro punktą. Vietoje ekologiško gyvenimo mados, seni automobiliai išmesti čia pat, greta vienintelio salos plento.

Tačiau verta prisiminti, kad Maršalo salos nėra tokios tolimos JAV kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Iki 1986 metų tai buvo JAV kolonija. Užuot tapę visai nepriklausomais, maršaliečiai pasirinko laisvai asocijuotos valstybės statusą.

Taip pat skaitykite: Padažas mėsainiui

Maršalo salose nėra televizijos, o verslai dažniausiai kinų rankose. Darbštieji imigrantai iš Azijos laiko ir daugumą kavinių, ir vietinius "Viskas po vieną eurą" atitikmenis. Į vakariečius besiorientuojantys viešbučiai čia valdomi baltaodžių.

Gamta ir aplinka: grožis ir pažeidžiamumas

Nors Madžūre yra skurdo ir šiukšlių, medžių žalumas, jūros žydrynė ir dangaus vaiskumas nustelbia visus trūkumus. Prie Madžūro reikia priprasti, ypač vykstant iš Amerikos - bet tai vis tiek labai gražus kraštas.

Šalikelėse kur nekur boluoja antkapiai: kiekviena giminė čia turi savas kapinaites. Tokie mirusiųjų miesteliai, kur visut visutėliai paminklai - balti - statomi šeimos sklypuose, kurie jai neišmirus niekada neatiteks kitiems. Mat žemės sklypų šituose kraštuose negalima nei pirkti, nei parduoti, nei dovanoti ir beveik visi jie - privatūs, paveldimi pagal sudėtingus teisinius papročius.

Kelionės į Maršalo Salas: "Salų šoklys" ir kitos galimybės

Iš Honolulu oro uosto lėktuvai tolimiesiems reisams visuomet pakyla popiet. Rytais aviakompanijos savuosius aliuminio paukščius atgena priešinga kryptimi - iš bazių Amerikoje ar Azijoje į šį rojaus salyną. Bet yra vienas reisas, vienas skrydis kuris Havajų sostinę palieka ketvirtą nakties. "Continental" avialinijų (dabar - "United" avialinių) 957-asis stoja piestu ne tik prieš didžiausio Havajų oro uosto tvarką, bet ir prieš šiuolaikinę aviacijos verslo sistemą. Mat šie lėktuvai neskrenda iš taško A tiesiai į tašką B. Pakeliui jie leidžiasi neįtikėtinus penkis kartus ir tik po 14 valandų 25 minučių (iš kurių pusketvirtos valandos stovi nusileidęs ant žemės) pasiekia septintąjį savo oro uostą, galutinį tikslą - Guamo salą netoli Azijos krantų. Šis reisas, pravardžiuojamas "Salų šokliu" ("Island hopper"), yra unikalus būdas pasiekti Maršalo Salas ir kitas atokias Ramiojo vandenyno salas.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

tags: #salos #valstybė #Ramiajame #vandenyne #netoli #Pietų

Populiarūs įrašai: