Kodėl iš burnos kvėpuojant susidaro baltas garas?

Šiame straipsnyje nagrinėsime priežastis, kodėl iš burnos kvėpuojant šaltu oru susidaro baltas garas. Aptarsime įvairius faktorius, tokius kaip apnašos, dantų akmenys, nemalonus kvapas, aftinio stomatito opos, demineralizacija, gingivitas ir dantų jautrumas. Taip pat paliesime onkologinių ligų gydymo šalutinius poveikius, kurie gali turėti įtakos burnos sveikatai ir kvėpavimui.

Apnašos

Apnašos yra bespalvė, lipni bakterijų plėvelė, kuri nuolat formuojasi burnoje. Jos susidarymą lemia seilių ir maisto dalelių sąlytis. Apnašoms sąveikaujant su cukrumi, susiformuoja rūgštis, kuri pavojinga dantims ir gali sukelti dantų gedimą, dantenų ligas, dantų akmenis ir kitų problemų. Su apnašomis susiduria kiekvienas, tačiau jos ypač aktualios nešiojantiems kabes, kurios apsunkina dantų valymą. Apnašos pradeda formuotis praėjus 4-12 valandų nuo dantų valymo, todėl svarbu bent du kartus per dieną valyti dantis šepetėliu ir kasdien naudoti tarpdančių siūlą.

Dantų akmenys

Dantų akmenis sudaro ant dantų paviršiaus likusios ir sukietėjusios apnašos. Akmenų danga gali sukelti dėmes arba lemti danties spalvos pakitimus. Akmenys pradeda formuotis vos po 24 valandų, o jiems susidarius naujas apnašas pašalinti tampa žymiai sunkiau. Akmenys gali susidaryti ties dantenų linija, po pat dantenomis arba aplink kabes ar kitus ortodontinius prietaisus. Norint išvengti akmenų, būtina reguliariai valyti dantis ir naudoti tarpdančių siūlą. Susiformavusius akmenis pašalinti gali tik odontologas arba burnos higienos specialistas.

Nemalonus kvapas

Nemalonų burnos kvapą, dar vadinamą halitoze, sukelia netinkama burnos higiena, sveikatos problemos, rūkymas arba tam tikri maisto produktai. Jeigu nemalonus kvapas atsiranda tik pradėjus nešioti kabes, veikiausiai jį sukelia prasta burnos higiena. Bakterijos minta burnoje esančiais maisto likučiais ir skleidžia kvapą. Vadinasi, net menkiausi kabėse arba tarpdančiuose įstrigę maisto likučiai gali sukelti nemalonų kvapą. Kabėse yra labai daug nedidelių tarpelių, kuriuose gali įstrigti maistas, todėl ankstesnių dantų valymo įpročių gali nebepakakti. Svarbu dantis išsivalyti vos pavalgius ar užkandus - ar bent jau praskalauti burną vandeniu arba skalavimo skysčiu, jeigu išties neturite sąlygų išsivalyti dantų. Nemalonus kvapas ir bakterijos gali atsirasti ir dėl išimamų ortodontinių plokštelių (žiedų arba skaidrių lankų), todėl prieš valgydami juos būtinai išsiimkite - net jei ketinate tik užkąsti.

Aftinio stomatito opos

Aftinio (opinio) stomatito opos yra atviros ir skausmingos burnos ertmės opos. Tai labiausiai paplitusi burnos opų rūšis. Kai kuriems žmonėms opos susiformuoja vidinėje lūpų arba skruostų pusėje. Opos paprastai yra baltos arba gelsvos, jas supa raudoni, uždegimo apimti minkštieji audiniai. Aftinio stomatito opos gali būti paprastos arba komplikuotos. Paprastos opos atsiranda tris arba keturis kartus per metus. Tai dažniausia opų rūšis, pasireiškanti 10-20 m. vaikams ir jaunuoliams. Komplikuotos opos yra retesnės, jos išsivysto pakartotinai. Rekomenduojama naudoti priemones, kurios savo sudėtyje turi alijošiaus ekstrakto bei hialurono rūgšties, būtinos mūsų audinių ląstelių „statybai“ (pvz.Anaftin).

Taip pat skaitykite: Receptai šaltam tortui

Demineralizacija

Demineralizacija. Skamba gana grėsmingai - taip išties ir yra. Demineralizacijos procesas prasideda, kai ant susikaupę maisto likučiai susiliečia su bakterijomis ir susidaro rūgštis. Ši rūgštis naikina dantyse esantį kalcį ir fosfatus, sukelia dekalcinaciją („baltų randelių“ formavimąsi). Balti randeliai atrodo kaip nedideli, balti, kalkiniai kvadratėliai, žymintys vietas, kur anksčiau buvo kabės. Šios baltos vietos gali būti labai jautrios. Svarbu žinoti, kad pačios kabės dėmių nesukelia - jų gali atsirasti kiekvienam, kuris nepakankamai rūpinasi savo dantimis. Vis dėlto dekalcinaciją dažniau patiria kabes nešiojantys žmonės, nes ortodontinės priemonės sulaiko maisto likučius. Deja, demineralizacijos dėmės paprastai neišnyksta ir gali lemti kiaurymių susidarymą. Demineralizacijos išvengsite, jeigu po kiekvieno valgymo išsivalysite dantis, kasdien naudosite tarpdančių siūlą ir atsisakysite gaiviųjų gėrimų.

Gingivitas

Gingivitas - aplink dantis esančių audinių uždegimas, pirminė dantenų liga. Gingivito pažeistos dantenos gali kraujuoti, būti jautresnės, parausti ar patinti. Gingivitą galima išgydyti - jokiu būdu jo neapleiskite! Jeigu gingivitu suserga kabes nešiojantis vaikas, dantų tiesinimas gali trukti ilgiau. Gingivitu gali susirgti kiekvienas, tačiau nešiojant kabes dantenų liniją valyti ypač sudėtinga, todėl reikia ypatingo atidumo. Ligos išvengti padės dantų valymas kaskart pavalgius ir tarpdančių siūlo naudojimas bent kartą per dieną.

Jautrumas

Jautrumas gali atsirasti tada, kai dėl dantenų recesijos apnuoginama pridengta danties dalis. Dantų šaknyse, kurių nedengia kietas apsauginis emalis, yra tūkstančiai mažyčių kanalų, vedančių į danties nervų centrą, vadinamą pulpa. Kai kanalai lieka atviri, danties nervą gali veikti skausmą sukeliantys dirgikliai (pvz., karštas arba šaltas maistas). Padidėjus jautrumui, skausmas juntamas geriant karštus, šaltus arba saldžius gėrimus ar vartojant maistą, netgi kvėpuojant šaltu oru. Normalu, kad dantys tampa jautresni po taisymo procedūrų. Odontologas gali nustatyti, ar Jūsų dantims būdingas nuolatinis jautrumas. Dantų jautrumas gali varginti kiekvieną, bet ši problema ypač aktuali nešiojantiems kabes.

Padidėjęs jautrumas šalčiui

Padidėjęs jautrumas šalčiui, dar vadinamas šalčio netoleravimu, yra būklė, kai žmogus jaučia neįprastą diskomfortą ar skausmą esant žemai temperatūrai. Tai gali reikštis kaip šalčio pojūtis visame kūne arba tik tam tikrose kūno dalyse, pvz., rankose, kojose ar ausyse. Ši būklė gali būti laikina arba ilgalaikė ir dažnai yra susijusi su kitomis sveikatos problemomis ar organizmo būklėmis.

Galimos priežastys

Padidėjusį jautrumą šalčiui gali sukelti įvairūs veiksniai:

Taip pat skaitykite: Užkandžių receptai su nuotraukomis

  • Anemija - dėl mažo hemoglobino lygio kraujyje organizmui trūksta deguonies, o tai gali sukelti nuolatinį šalčio pojūtį.
  • Hipotireozė (skydliaukės nepakankamumas) - esant sumažėjusiai skydliaukės hormonų gamybai, organizmo medžiagų apykaita sulėtėja, todėl žmogus gali jausti šaltį.
  • Per mažas kūno svoris - žmonės, kurių kūno svoris labai mažas arba kurie turi mažą riebalinį sluoksnį, gali jausti šaltį intensyviau, nes jų kūnas turi mažiau šilumos izoliacijos.
  • Kraujotakos sutrikimai - sutrikusi kraujotaka, pvz., dėl Raynaudo sindromo, gali sukelti šaltų rankų ir kojų pojūtį.
  • Cukrinis diabetas - dėl diabeto nervai ir kraujagyslės gali būti pažeisti, todėl rankos ir kojos tampa jautresnės šalčiui.
  • Menopauzė - hormoniniai pokyčiai menopauzės metu gali paveikti kūno temperatūros reguliavimą.
  • Maistinių medžiagų trūkumas - trūkstant tam tikrų vitaminų ir mineralų, pvz., geležies, vitamino B12 ar vitamino D, gali sumažėti kūno atsparumas šalčiui.
  • Lėtinis nuovargio sindromas - žmonės, kenčiantys nuo šio sindromo, gali jausti nuolatinį šalčio pojūtį ir būti jautresni temperatūros pokyčiams.

Simptomai, lydintys padidėjusį jautrumą šalčiui

Padidėjusį jautrumą šalčiui dažnai lydi ir kiti simptomai, priklausomai nuo pagrindinės priežasties:

  • Nuolatinis nuovargis - būdingas hipotireozei, anemijai ar lėtiniam nuovargio sindromui.
  • Silpnumas ir blyškumas - gali būti anemijos arba kraujotakos sutrikimų požymiai.
  • Šaltos rankos ir kojos - šios kūno dalys dažnai tampa šaltesnės ir jautresnės dėl kraujotakos problemų.
  • Galvos svaigimas - kai kuriais atvejais dėl kraujo apytakos ar hemoglobino sumažėjimo gali atsirasti galvos svaigimas.
  • Odos pakitimai - oda gali tapti blyški arba melsva, ypač esant Raynaudo sindromui.

Kaip elgtis, jei padidėjęs jautrumas šalčiui?

Jei pastebite, kad jaučiate padidėjusį jautrumą šalčiui, galite imtis šių veiksmų:

  • Dėvėkite šiltus drabužius - venkite plonų drabužių, kurie praleidžia šaltį, ir rinkitės daugiasluoksnį aprangą.
  • Stenkitės išlaikyti šiltą aplinką - namuose palaikykite komfortišką temperatūrą ir venkite ilgalaikio buvimo šaltyje.
  • Vartokite šiltus gėrimus ir maistą - šilti gėrimai ir maistas padeda pakelti kūno temperatūrą ir sušildyti organizmą.
  • Maitinkitės subalansuotai - užtikrinkite, kad gautumėte pakankamai geležies, vitamino B12, vitamino D ir kitų svarbių maistinių medžiagų.
  • Reguliariai mankštinkitės - fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir padeda organizmui palaikyti šilumą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

  • Šalčio netoleravimas tęsiasi ilgą laiką ir trukdo kasdienei veiklai.
  • Pastebite kitų simptomų, pvz., nuolatinį nuovargį, galvos svaigimą ar odos blyškumą.
  • Esate labai jautrūs šalčiui rankose ir kojose, net esant vidutinei temperatūrai.
  • Šalčio pojūtis atsirado staiga ir yra susijęs su kitais sveikatos pokyčiais.

Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, skydliaukės funkcijos tyrimus ir kitus tyrimus, kad nustatytų šalčio netoleravimo priežastį.

Onkologinių ligų gydymo šalutiniai poveikiai

Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją. Gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais, nepageidaujamais simptomais. Jums gali pasireikšti vienas ar daugiau šiame ar kitose temos skilčių išvardytų pašalinių poveikių. Dažniausiai vienam asmeniui nepasireiškia daugiau nei keletas simptomų. Kai kuriuos jų gali sukelti vėžio gydymas, dalį simptomų iššaukia tik tam tikri vėžio atvejai. Apie Jus varginančius simptomus ar anksčiau nebūdingas organizmo reakcijas papasakokite Jus gydančiam gydytojui ar prižiūrinčiam slaugytojui.

Taip pat skaitykite: Klasikiniai šalti patiekalai

Radioterapija

Radioterapija, taip pat vadinama spinduline terapija, yra vienas iš onkologinių ligų gydymo metodų. Nėra tokių navikų gydymo metodų, kurie veiktų tik vėžio ląsteles. Gydymo metu pažeidžiami sveiki audiniai ir sveikos ląstelės, todėl nepageidautinas šalutinis poveikis neišvengiamas. Kokie šalutiniai poveikiai pasireikš, labai priklauso ir nuo to, kokia kūno vieta švitinama, taip pat nuo individualaus organizmo jautrumo. Radioterapija paveiks tik tą odos plotą, į kurį bus nukreipti spinduliai. Dauguma režimų nesukelia aiškiai matomų odos pažeidimų, o naujausios technologijos reikšmingai sumažino radioterapijos dozes, tenkančias odai. Šalutinis radioterapijos poveikis gali pasireikšti gydymo metu (ūmūs) ir po jo (lėtiniai, galintys išlikti visą gyvenimą).

Ūminės odos reakcijos

Ji tampa raudona, ją niežti, gali išdžiūti. Tačiau jei pažaida yra sunki, oda gali sutrūkinėti ir susiformuoti paviršinės šlapiuojančios opos. Tokiu atveju gali išsivystyti antrinė grybelinė arba bakterinė infekcija, jei reakcija yra stipri arba paraudimas plinta už gydymo ploto ribų, ją reikia gydyti. Daugeliu atvejų oda užgyja visiškai ir atrodo įprastai, gali sumažėti plaukuotumas ir prakaitavimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti ilgalaikių pažeidimų, oda tapti plona, kartais - išryškėti kraujagyslių piešinys.

Kaip sau padėti radioterapijos metu?

Radioterapijos metu drėkinantys preparatai gali pagerinti odos būklę. Ypač svarbu, kad netrintumėte ar nesikasytumėte tos vietos, net jei labai niežės. Jei niežėjimas yra labai intensyvus, turėtumėte pranešti savo gydytojui, jis galėtų paskirti silpną steroidų tepalą. Jei odos būklė blogėja iki radioterapijos pabaigos, dozę arba techniką galima keisti. Priešingu atveju gali būti paskirtas grybelį slopinantis kremas, o jei yra bakterinės infekcijos požymių - antibiotikai. Rūkymas radioterapijos metu gerokai didina ūminės odos reakcijos galimybę. Jei pacientai negali visiškai atsisakyti, būtų gerai nerūkyti bent keturias valandas iki ir po radioterapijos seanso. Odos drėkinimas padeda spindulinės terapijos metu ir suteikia pacientams palengvėjimo, ypač jei kremai laikomi šaldytuve, jie dar ir vėsina. Todėl daugelis radioterapijos centrų propaguoja vandeninius kremus, kurie yra bekvapiai.

  • Žolelių kremai: Apskritai atsargiai naudokite kremus, kurių sudėtyje daug priedų, kad jie nepažeistų odos. Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose alavijo turintys kremai buvo lyginami su vandeniniais kremais, daugelis atskleidė nedidelį skirtumą tarp abiejų, o viename net paaiškėjo, kad kremai su alaviju iš tikrųjų blogina odos būklę. Dėl to kremai ir geliai su alaviju (nepaisant uždegimą slopinančio poveikio, kuris naudingas sergant kitomis odos ligomis) nerekomenduojami po radioterapijos. Palyginti su įprastu drėkinamuoju, dažniausiai naudojamas kremas su medetkomis.
  • Minkštinantys kremai (emolientai): Moksliniai tyrimai įrodė, kad maitinantys kremai švelnina deginimą ir niežulį, kurie pasireiškia dėl radiacinio dermatito. Ilgainiui tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali gerinti odos ir audinių būklę, taip pat mažinti antrinės odos vėžio riziką. Alyvuogių aliejus, naudojamas tiesiai ant odos, tinka po radioterapijos. Jis turi stiprų antioksidacinį ir apsauginį poveikį, taip pat gali mažinti riziką susirgti odos vėžiu, susiraukšlėti ir senti. Patartina įsigyti aukštos kokybės natūralaus aliejaus pagrindu pagamintą drėkinamąjį kremą ir patiems jį papildyti nedideliu kiekiu aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus. Sveika mityba, kurioje gausu vitaminų ir polifenolių, yra svarbi apsaugant odą nuo didesnės žalos ir išaugusios odos vėžio rizikos. Rūkymas ypač didina gydymo paveiktų vietų odos storį (fibrozę) ir prisideda prie nuolatinio skausmo bei limfedemos. Fizinis aktyvumas gerina organizmo savijautą, taip pat ir odos būklę.

Nepasitarus su gydančiu gydytoju netepti švitinimo sričių jokiais kremais, spiritu, kvepalais, dezodorantu arba kitomis kosmetikos priemonėmis. Šios taisyklės galioja dar ilgą laiką po gydymo. Atsiradusias žaizdas, odos šlapiavimą ir įtrūkimą būtina parodyti gydytojui ir laikytis jo rekomendacijų. Visos odos reakcijos praeina po 2-3 savaičių baigus gydymą. Meskite rūkyti arba nerūkykite bent 4 val.

Chemoterapija

Chemoterapija dažniausiai veikia atakuodama sparčiai besidauginančias ląsteles, tikintis, kad jos bus jautresnės nei lėčiau augančios normalios ląstelės. Greičiau augančias sveikas ląsteles, pvz., kaulų čiulpų, žarnyno gleivinės, ragenos, nagų, plaukų ir gleivinės, chemoterapija gali pažeisti labiau. Ji gali paveikti odą įvairiai: oda tampa sausa ir dėmėta, gana dažnai atsiranda raudonų bėrimų. Kai kurie chemoterapijos ir biologiniai preparatai (pvz., kapecitabinas, sunitinibas ir sorafenibas) ypač veikia delnų ir kojų padus (Palmerio ir Planterio sindromas). Šį keistą šalutinį poveikį - rankų ir kojų padų paraudimą - greičiausiai sukelia pažeistos smulkios galūnių kraujagyslės, dėl to chemoterapijos preparatai nuteka į audinius. Gana dažnai švelniai oda įtrūksta aplink rankų pirštų galus, o ant kojų gali atsirasti daug gilesnių įtrūkimų ir antrinės infekcijos židinių, dėl trinties vaikščiojimo metu oda yra linkusi nusilupti, toje vietoje atsiveria skausmingos pūslės. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui skirti žarnyno vėžiui gydyti, gali sukelti aknę (spuoguotumą). Tokiu atveju gali būti skiriami ją gydantys kremai arba antibiotikai.

Kaip sau padėti chemoterapijos metu?

Odos sausumui mažinti ir švelnumui atkurti taikomi keturi pagrindiniai principai: nustoti rūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir drėkinti odą. Dažniausiai sveiki žmonės ir atrodo sveikai. Pavyzdžiui, dėl rūkymo oda prasčiau aprūpinama deguonimi ir sustiprėja senėjimo požymiai. Padaugėja hemoglobino, kuris perneša anglies monoksidą, o ne deguonį, ir dėl to atsiranda pilkų, rudų dėmių, ypač ant veido, aplink akis. Reikėtų protingai būti saulėje.

Nemalonūs ir skausmingi nagų pažeidimai gali pasireikšti iki 44 proc. chemoterapija gydytų pacientų (ypač gydant taksanais krūties, plaučių ir prostatos vėžio atvejais). Jie atrodo negražiai ir chemoterapijos metu prisideda prie sugadintos išvaizdos. Pažaida dažniausiai prasideda po antro ar trečio chemoterapijos ciklo ir pablogėja, kai ji tęsiama. Iš pradžių jaučiamas deginantis pojūtis po nago plokštele (pacientai tai dažniausiai apibūdina „nagas dega“), yra nemalonu ar padidėjęs jautrumas. Daugeliu atvejų pirmieji matomi žalos požymiai yra nagų linijos, atitinkančios chemoterapijos epizodų laiką. Nagai gali būti trapūs, sluoksniuotis, bet, laimei, pasibaigus chemoterapijai jie nuauga ir atrodo įprastai. Kai kuriais atvejais gali pasikeisti spalva, atsirasti skausmingas kraujavimas po nagu ir iškrypimas. Jei pažeidimas yra gilus, nagai gali atsiskirti nuo guolio, sukeldami didelių skausmų, antrinių bakterinių ir grybelinių infekcijų. Jei prasideda antrinė infekcija, oda aplink ir po nagu tampa raudona, uždegiminė, ima matytis pūliai. Tai ypač aktualu neutropeniniams pacientams, nes nagai gali tapti sisteminės infekcijos šaltiniu. Dėl chemoterapijos atsiradusį nagų pažeidimą sukelia neorganizuotas sparčiai besidalijančių ląstelių slopinimas nago guolyje. Manoma, kad papildomą žalą kraujagyslėms ir nervams sukelia taksanai, kurie skatina vietinę uždegiminę reakciją.

Suskilinėjusioms lūpoms būdingas sausumas, įtrūkimai, skausmingumas. Dėl to gali pradėti kraujuoti ir atsirasti antrinė infekcija. Gali būti daug priežasčių, dėl kurių skilinėja lūpos: dehidratacijos ar sauso ligoninės oro, tačiau labiausiai tikėtina, kad chemoterapija pažeidžia sparčiai besidalijančias ląsteles giliuosiuose odos sluoksniuose. Tai reiškia, kad lūpų oda nepakankamai greitai auga, kad pakeistų viršutinį sluoksnį, kuris nuolat kontaktuoja su aplinka, pavyzdžiui, valgant, kalbant ir kvėpuojant. Dėl to lūpos tampa plonos ir pažeidžiamos. Be to, tarp chemoterapijos ciklų odą gaminančios ląstelės atsinaujina, bet vėliau gali pereiti į pernelyg sparčią jų gamybą, dėl pertekliaus atsiranda pleiskanojimas, trūkinėjimas ir antrinė infekcija. Svarbu, kad suskirdus lūpoms, 2,5 karto išauga pūslelinės rizika, o palaikant lūpas drėgnas, tikimybė pasireikšti pūslelinei mažėja. Pacientai, kuriems chemoterapijos metu atsirado pūslelinė, teigė, kad ji yra skausmingesnė nei įprastai.

Kaip sau padėti, jei suskirdo lūpos?

Toliau išvardintos pagrindinės prevencinės priemonės gali būti pradėtos prieš chemoterapiją, kad neatsirastų skausmingų įtrūkimų, nes jau suskeldėjusias lūpas gydyti sunkiau. Tyrimai rodo, kad natūralaus aliejaus pagrindu pagamintas lūpų balzamas gali padėti, tačiau įsitikinkite, kad jis gaminamas iš natūralių medžiagų (alyvuogių aliejaus ir taukmedžio sviesto, turinčių uždegimą slopinančių eterinių aliejų), o ne naftos produktų su pridėtiniais kvapais ir dažikliais. Taip pat svarbu, kad žolelių būtų labai mažai, nes daugelyje natūralių balzamų jų yra per daug, todėl gali dirginti.

Niežulys

Niežulys - viso ar dalies kūno nemalonus jutimas, sukeliantis nesuvaldomą norą kasytis. Maudytis drungname vandenyje. Jei ligonis jaučia niežėjimą nedideliame plote, padeda šalti, drėgni pavilgai (pvz. Niežulį malšina ir vėsumo pojūtį sukelia 0,25-0,5 proc. mentolio tepalas arba 1-3 proc. Drabužiai turėtų būti medvilniniai. Negalima vilkėti sintetinių ir vilnonių drabužių. Drabužius reikia skalbti ūkiniu muilu arba skalbimo priemonėmis, kurios nesukelia alergijos. Pragulų atsiradimą skatina daugelis veiksnių: ilgalaikis spaudimas į minkštuosius organizmo audinius, drėgna lovos patalynė, prakaitavimas, šlapimo arba išmatų nelaikymas.

Kodėl svarbi odos mikrobiota?

Oda yra didžiausias mūsų organas. Jos kontaktas su mikroorganizmais ir mūsų genetika lemia, kad odos flora nuolat kinta. Kol kas žmogaus odoje atrasta per 1000 bakterijų rūšių, daugelis jų įsikūrusios paviršiniuose epidermio sluoksniuose ir viršutinėse plauko folikulo dalyse. Pasekmės - pernelyg didelės patogeninių bakterijų ir grybelių kolonijos gali sukelti aknę, celiulitą, abscesus, šunvotes ir prastą žaizdų gijimą. Jei odoje yra fizinių pažeidimų ir, jei imunitetas nusilpęs, pavyzdžiui, po chemoterapijos, tai netgi gali būti pavojinga gyvybei.

Plaukų slinkimas (alopecija)

Chemoterapija gali sukelti plaukų slinkimą, kitaip dar vadinamą alopecija. Chemoterapijos metu naikinamos ne tik vėžio ląstelės, bet ir sveikos greitai augančios ląstelės - plaukų folikulai, todėl plaukai pradeda slinkti. Plaukų slinkimo nereikėtų baimintis, nes, baigus chemoterapiją, plaukai atauga, nors gali atrodyti kitaip nei įprastai: kitokios spalvos (dažnai pilkesnės) ir tekstūros (plonesni, labiau garbanoti). Taikant spindulinę terapiją plaukai iškrenta tik tose vietose, kurios spinduliuojamos, tai yra laikini pokyčiai. Ne visi chemoterapijos preparatai sukelia plaukų slinkimą, kai kurie tiesiog juos išplonina, bet yra ir sukeliančių visų plaukų, net antakių išslinkimą. Taip pat skirtingi žmonės nevienodai toleruoja vaistus. Plaukų slinkimas gali prasidėti bet kuriuo metu po chemoterapijos.

Šaldantys šalmai

Dauguma onkologijos centrų gali iš dalies užkirsti kelią plaukų slinkimui, aušindami galvos odą chemoterapijos metu. Šaldančių kepurių tipai gali skirtis įvairiose gydymo įstaigose. Ji uždedama prieš chemoterapiją ir laikoma iki 1-2 valandų po procedūros. Ne visi gali toleruoti šaldančią kepurę ir ne visiems ji veikia gydymo rezultatus. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, sergant leukemija) gydytojai jos nerekomenduoja.

Perukai ir galvos apdangalai

Yra didelė perukų ir galvos apdangalų pasiūla. Perukai gali būti pagaminti ių sintetinių, natūralių plaukų arba abiejų kombinacijos. Natūralių plaukų perukams reikia specialios priežiūros, šampūnų ir džiovinimo, o sintetinius galima plauti namuose ir palikti natūraliai išdžiūti. Jei plaukai neatauga po chemoterapijos, galima prašyti siuntimo pas dermatologą, kad patikrintų gretutines ligas. Dažniausiai paveldimas ankstyvas plaukų slinkimas, kuris pasireiškia tik po chemoterapijos. Moterims hormonų disbalansas, pavyzdžiui, testosterono perteklius, skydliaukės sutrikimai ir anomali mineralinių riebiųjų rūgščių koncentracija, gali užkirsti kelią regeneracijai. Jei kiti būdai neveiksmingi, galima kreiptis į plaukų transplantacijos kliniką. Venkite stiprių cheminių medžiagų ir šampūnų, jie didina diskomfortą. Kad per naktį iškritusius plaukus būtų lengviau nuvalyti, rinkitės flanelinį pagalvės užvalkalą arba ant pagalvės pasitieskite kilpinį rankšluostį. Rytą plaukų šepečiu rankšluostį iššukuokite. Turėtumėte keisti peruką, kai prarandama daugiau plaukų. Paprašykite siuntimo pas dermatologą.

#

tags: #saltu #oru #kvepuojant #iš #burnos #virsta

Populiarūs įrašai: