Šakočių kepimas Alytuje ir Dzūkijoje: tradicijos ir unikalūs skoniai
Šakotis, vadinamas „lietuvišku tortu“, yra neatsiejama švenčių ir ypatingų progų dalis Lietuvoje. Šis burnoje tirpstantis skanėstas žavi visus, o jo kepimo tradicijos Alytaus regione ir visoje Dzūkijoje turi gilias šaknis. Straipsnyje apžvelgsime šakočių kepimo ypatumus Alytuje, tradicijas, įdomius faktus ir žmones, kurie puoselėja šį kulinarinį paveldą.
Šakočių muziejus ir rekordai Alytuje
Norint sužinoti, kaip ir iš ko gaminamas šakotis, verta apsilankyti restorane-kepyklėlėje „Romnesa“, kur įrengtas pirmasis ir vienintelis pasaulyje Šakočių muziejus. Čia sukaupti senoviniai ir šiuolaikiški šakočio kepimo įrankiai bei kiti eksponatai, susiję su šio skanėsto gamyba. Muziejuje galima išvysti analogų neturintį Gineso rekordininką - net 3,72 metrų aukščio ir 86 kg svorio šakotį.
Artūro Čiurlionio pomėgis: nuo istorijos mokytojo iki šakočių meistro
Alytaus Vidzgirio progimnazijos direktorius Artūras Čiurlionis, istorikas pagal specialybę, šakočių kepimu susidomėjo perskaitęs, kad iškepti šakotį gali ne kiekviena šeimininkė. Tai įkvėpė jį imtis šio iššūkio, kuris galiausiai tapo jo pomėgiu. Dabar kiekvienai svarbiai progai ar šventei jis ruošiasi rišdamasis prijuostę ir kibdamas į kelias valandas trunkantį darbą.
A. Čiurlionis teigia, kad iškepti šakotį tikrai sunku, o sunkiausia - padaryti ragelius. Šakočio kepimas jam - tarsi maždaug penkias valandas trunkantis ritualas, kuris atpalaiduoja, nuramina ir sudėlioja mintis. Jo šakočiai yra unikalūs, o recepto ištakos siekia 1934-uosius. A. Čiurlionis receptą gavo iš meistro pirkdamas pirmąjį šakočių kepimo aparatą. Tai buvo meistro močiutės užrašytas receptas.
A. Čiurlionis prisimena, kad vaikystėje namų palangės būdavo nukrautos keptais grybukais ir kaštonais, o jo mama buvo paklausi kaimo gaspadinė, be kurios neapsieidavo nei vestuvės, nei laidotuvės. Galbūt šie prisiminimai pastūmėjo jį į konditeriją.
Taip pat skaitykite: Šakočio edukacinės programos Ignalinos regione: ką verta žinoti?
A. Čiurlionis mano, kad šakotis yra šventinis kepinys, dažniausiai siejamas su linksmomis progomis. Jam tai leidžia pasikrauti teigiamos energijos ir yra tarsi kurortas po darbų mokykloje. Vyras juokiasi nė nežinantis, kaip jį susiranda žmonės, mat niekur nesireklamuoja, bet geriausia reklama - kai žodis keliauja iš lūpų į lūpas.
Be šakočių, A. Čiurlionis garsėja ir pirties pramogomis savo sodyboje. Jo pirtis - tradicinė, tačiau su įvairiais ritualais - aromaterapijomis, masažais, plakimu vantomis, kūno šveitimais. A. Čiurlionio pirties malonumais mėgaujasi draugai, pažįstami, giminaičiai ir šeimos nariai.
A. Čiurlionio šakočio receptas
Šakočiui (4 kg) pagal A. Čiurlionį išsikepti reikia:
- 70 kiaušinių
- 1,5 kg sviesto
- 1,5 kg miltų
- 1,5 kg cukraus
- 1,5 kg grietinės
- Citrinų ir pagal skonį medaus
A. Čiurlionis naudoja tik natūralius kaimiškus produktus, o kaimynai jau žino, jog neduos jam ramybės dėl kiaušinių. Daugiausia jis naudoja Pietų Lietuvoje, Sūsninkuose veikiančios žemės ūkio bendrovės žaliavas - sviestą ir grietinę.
A. Čiurlionis pasakoja, kad iškepti šakotį išties nepigu - 2019-aisiais 10 naminių kiaušinių pirkdavo po 80 centų, o dabar už tokį patį kiekį moka 2,5 euro. Reikia ir ne vieno kilogramo sviesto, tad išlaidų susideda daug. „Tai brangus malonumas, bet neatsiginu norinčių (juokiasi). Ir visada norisi, kad atrodytų estetiškai, gražiai, padėtas ant stalo papuoštų šventę, nes tai yra gabalėlis džiaugsmo, nuostaba vaikams ir tikra lietuviška tradicija“, - sako A. Čiurlionis.
Taip pat skaitykite: BAS 100: profesionalus šakočių kepimas
Ilonos Zapolskienės tradicijos Daugų krašte
Ilona Zapolskienė iš Daugų taip pat puoselėja šakočių kepimo tradicijas. Ji teigia, kad Daugai Dzūkijos regione nuo seno garsėja šakočių kepimu. Ilona būdama ketverių jau matė, kaip šiuo amatu užsiima jos mama Genovaitė Zapolskienė. Kadangi šakočius kepti vienam yra sudėtinga, pritrūksta daugiau rankų, nes ir varvinti tešlą, ir sukti volą rankomis reikia, tad paaugus Ilona jau padėdavo mamai. Ilonai teko ypatinga pareiga perimti šakočio kepimo tradicijas iš mamos ir naudoti gaminimo receptą, kurį paveldėjo iš ankstesnių kartų jos mama Genovaitė. Kaip sako Ilona: „Klaidų būti negali, šakočio receptūra nekito daugiau nei visą šimtmetį, toks palikimas, kitaip ir nemokėčiau“. Ilona, padedant šeimos nariams, labai dažnai šiuo gardėsiu vaišina draugus ne tik Lietuvoje, bet jo ragavo gyvenantys ir Anglijoje, Norvegijoje, Gruzijoje.
Ilonai Zapolskienei 2017 m. buvo dėkinga Charkivo nacionalinio operos ir baleto teatro trupė su šeimomis, gyvenanti VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje, už įdomią edukacinę programą, parodančią, kaip kepamas šakotis, kuris laikomas tautiniu paveldu. Dalyviai buvo supažindinti žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo kepti mūsų šalyje, papasakota apie skirtingų pasaulio šalių šakočių analogus, jų gaminimo ypatumus, panašumus ir skirtumus su tradiciniu lietuvišku šakočiu. Sužinota, kodėl šakotis Lietuvoje tapo pagrindine vaišių stalo puošmena. Parodomasis šakočio kepimas nepaliko abejingų, nes vyko ne tik saldi pramoga, bet ir galimybė įgyti naujų žinių apie Lietuvos kulinarinį paveldą. Šakočio kepimo edukacinė programa patiko visiems jos dalyviams, be to, gerokai praplėtė žinias apie lietuvių tautinį kulinarinį paveldą. Labai smagu buvo patiems pabandyti kepti šį skanėstą!
Žyginto Senūtos šakočiai Butrimonyse
Žinia apie skanius šakočius išplito be reklaminių akcijų - žmonės, paragavę Senūtų keptų šakočių, skanią žinią perduodavo vieni kitiems, tad dabar į „Žygindrą“ užsuka ir pravažiuojantys pro Butrimonis, ir specialiai šiuo tikslu atvykstantys pirkėjai. „Kiek iškepame, parduodame iš namų, nereikia nei į muges važiuoti, nei turguje stovėti. Šakočių „Žygindroje“ galima nusipirkti kasdien, jei atsitinka taip, kad šeimininkų nebūna namuose, į pagalbą atskuba netoliese gyvenantys sutuoktinių tėvai. Abu sutuoktiniai gimė ir užaugo Butrimonyse, čia ir nusprendė susikurti šeimos židinį. Kad šakočius kepti pradėjo profesionalus virėjas Žygintas, pokyliams maistą savarankiškai ruošdavęs nuo 17 metų, o pastaruoju metu, be šeimos verslo, dar dirbantis ir virėju bei vadovaujantis pamainai restorane „Dzūkijos dvaras“, lyg ir nieko keisto.
Iš pradžių Žygintas kepė šakočius, o Indrė stebėjo jo darbą, tačiau atėjo laikas, kai reikėjo pradėti kepti ir jai, nes vyras, grįžęs po darbo, jau neturėdavo jėgų kepimui, ypač prieššventiniu laikotarpiu. „Viena pagrindinių paskatų kepti šakočius buvo tai, kad žmonai nereikėtų eiti į darbą. Kitas stimulas, pastūmėjęs šakočių link, buvo noras susipažinti su jų kepimo technologija ir perprasti kepimo paslaptis. Anot Žyginto, jam pavyko ne tik todėl, kad atsakingai žiūri į užsibrėžtą tikslą, bet ir todėl, kad būna įsitikinęs, jog negali nepavykti.
Vienas šakotis su tešlos paruošimu kepamas maždaug tris valandas. Pirmiausia dviem užpylimais iškepamas kelmas, o trečiuoju pradedami formuoti spygliai. Užpylimų būna tiek, kad susiformuotų gražūs spygliai, kurių ilgis labai priklauso nuo sukimo greičio. Paskui dar 6-8 valandas turi pabūti ant volo, kad atauštų ir sutvirtėtų. „Dvi valandas negali pasitraukti nuo šakočio, nes kartais, kad sėkmingas kepimas virstų nesėkmingu, užtenka ir pusės minutės. Didžiausias Senūtų iškeptas šakotis svėrė 4,5 kg ir buvo 60 cm aukščio. „Mėgstame bendrauti, todėl neskubančiam pirkėjui pasiūlome mūsų kieme išgerti kavos ar arbatos, pasikalbėti ir nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės rutinos. Ši verslo dalis, bendravimas su pirkėjais, mums pati maloniausia. Ateityje Senūtai planuoja rengti ir edukacijas, tik kiek kitokias nei įprasta.
Taip pat skaitykite: Tradicinė šakočių kepimo įranga
Šakotis - ne tik desertas, bet ir istorija
Šakotis - tai ne tik skanus desertas, bet ir turtingos istorijos bei tradicijų simbolis. A. Čiurlionis, būdamas istorijos mokytoju, teigia, kad šakotis jam susijęs ir su legendomis. Jis pasakoja legendą, kad Barbora Radvilaitė, kai paprašė Juozuko iškepti neįprastą kepinį, jis iškepė jai šakotį, tad ji jį apdovanojo. Vieni mano, kad žemėmis ir geresnėmis sąlygomis, kiti sako, kad jis norėjo vesti merginą ir paprašė Barboros papuošalų - ji juos padovanojo ir dalyvavo vestuvėse.
A. Čiurlionis taip pat mini lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, kurioje Eglė, suradusi rėtį, iškepė pyragą. Jis mano, kad tai galėjo būti šakotis, nes tešla pilama per kiaurasamtį.
„Tradicija“ Pakruojyje: šakočiai ir kiti skanumynai
Lankantis Pakruojyje, galima aplankyti šeimos verslą „Tradicija“, kuris prasidėjo nuo promočiutės šakočio recepto. Tradicija gyvuoja jau kone 3 metus, per tą laiką šeimininkai jau papildė savo asortimentą. Smaližiai gali gardžiuotis šakočiais, senoviškais sviestiniais sausainiais, tinginiu iš šakočio gabaliukų su įvairiais priedais, tokiais kaip pistacijos ir zefyrai. Asortimente ne tik tradiciniai lietuviški desertai, o taip pat ir burnoje tirpstančios prancūziškos kanelės. „Tradicija“ taip pat siūlo dalyvauti šakočio kepimo edukacinėje programoje, kurios metu turėsite galimybę įsitraukti ir prisidėti prie šakočio kepimo proceso. Po kepimo keliausite į skonių kelionę, degustuosite Tradicijos asortimentą, mėgaudamiesi kvapnios arbatos ar kavos puodeliu. Pasibaigus programai šeimininkai išlydės svečius įteikdami po saldžią dovanėlę.
Šakotis šiandien: tradicijos tęstinumas ir naujovės
Šiandien šakotis išlieka svarbia švenčių ir ypatingų progų dalimi. Nors vestuvių tradicijos keičiasi, šakotis ant stalo visada parodo, kad šeimininkas yra prie pinigo.
Lietuvos paštas išleido naujausią pašto ženklą, skirtą lietuviškam desertui šakočiui. Tai - antrasis Lietuvos pašto ženklas kulinarinio paveldo tema, ankstesniame buvo įamžinti šaltibarščiai.
Nors apie šakočio kepimą Europos šalyse žinoma nuo XV amžiaus, kai bankuchenus (vokiškai baumkuchen reiškia medį-pyragą) kepdavo vienuoliai, šio skanumyno gamybos receptus laikę paslaptyje. Skaičiuojama, kad paslaptyje vienuolių per amžius laikytas receptas dabar pasaulyje iš viso turi apie 60 skirtingų versijų.
Kitos konditerijos įmonės Alytuje
Alytuje taip pat galima rasti ir kitų konditerijos įmonių, siūlančių įvairius desertus:
- Vytauto Didžiojo g. El. Konditerijos cechas: proginiai tortai, sausainiai, bandelės, pyragai. Gamyba, prekyba, užsakymų priėmimas.
- UAB Kogus - šaldytų pusgaminių (koldūnų, virtinių, lietinių, cepelinų, balandėlių ir kt.) gamintoja Lietuvoje.
- PYRAGINĖ savo veiklą pradėjo 1999 m.
Slapukų naudojimas internetinėse svetainėse
Daugelis įmonių naudoja slapukus savo internetinėse svetainėse, kad pagerintų jų funkcionalumą ir prisitaikytų prie vartotojų poreikių. Slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, taip pat leidžia išvengti iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Slapukai taip pat naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, sužinoti, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.
tags: #sakociu #kepimas #alytus