„Riešutų duona“: tarp kino klasikos ir teatro interpretacijų
Sauliaus Šaltenio apysaka „Riešutų duona“ - moderniosios lietuvių literatūros klasika, palikusi ryškų pėdsaką ne tik literatūroje, bet ir teatre bei kine. Šis kūrinys, pasakojantis apie jauną žmogų, jo brendimą ir pirmąją meilę, skirtingais laikotarpiais įkvėpė įvairius menininkus, o jo interpretacijos kaskart atskleidžia naujus prasmių sluoksnius.
Kino filmas: klasika, tapusi legenda
1978 metais režisieriaus Arūno Žebriūno sukurtas filmas „Riešutų duona“ tapo neatsiejama Lietuvos kino istorijos dalimi. Filme pasakojama tragikomiška istorija apie dvi šeimas - Šatus ir Kaminskus - ir jų vaikų Andriaus ir Liukos meilę. Aktoriai Algirdas Latėnas, Elvyra Piškinaitė, Saulius Sipaitis, Doloresa Kazragytė, Kristina Kazlauskaitė, Antanas Šurna, Vladas Bagdonas įkūnijo ryškius ir įsimintinus personažus, o filmas pelnė didelį žiūrovų pripažinimą.
E. Piškinaitė prisimena, kad jai labiausiai patikdavo, kai nereikėdavo filmuotis, bet galėdavo nuvažiuoti į aikštelę ir pažiūrėti, kaip dirba kiti. Aktorius A. Latėnas neslepia, kad atnaujinto filmo premjeroje nedalyvaus, tačiau neseniai peržiūrėjo dar 1978 m. sukurtą variantą. Anot aktorės E. Piškinaitės, dabar viskas vyksta greičiau, o tada repetuodavome labai daug, nes neužtekdavo juostos, buvo numatytas tam tikras limitas. Reikėjo puikiai surepetuoti, kad nebūtų tiek daug dublių.
Neseniai kino teatre „Pasaka“ pristatytas atnaujintas režisieriaus Arūno Žebriūno filmas „Riešutų duona“.
Teatro interpretacijos: nuo klasikos iki šiuolaikiškumo
„Riešutų duona“ ne kartą buvo perkelta į teatro sceną. Spektakliai pagal šį kūrinį pasižymi įvairiomis interpretacijomis, atspindinčiomis skirtingų režisierių vizijas ir laikmečio aktualijas.
Taip pat skaitykite: Kulinarija ir literatūra: "Riešutų duona"
„Keistuolių teatro“ versija: šiuolaikiškumas ir jaunatviškumas
Viena iš naujausių „Riešutų duonos“ interpretacijų - režisieriaus Aido Giniočio spektaklis „Keistuolių teatre“. Ši versija išsivaduoja iš nostalgiškos romantizuoto kaimo estetikos ir atsigręžia į rafinuotesnį miestietišką septintojo dešimtmečio Lietuvos vaizdą. Spektaklyje skamba „The Beatles“ muzika, kuri įprasmina Andriaus Šato paauglystės laiko dvasią.
Pasak A. Giniočio, filmo scenarijus nemažai skyrėsi nuo originalios apysakos, o jam rūpėjo savo adaptacijoje kuo autentiškiau pateikti S. Šaltenio tekstą. Režisierius siekė atsiriboti nuo romantizuoto kaimo įvaizdžio, tapusio atpažįstamuoju kultinio filmo ženklu, ir praeito amžiaus Lietuvos miestelyje atrado vakarietiškomis laisvės idėjomis alsuojančius šiuolaikiškai mąstančius žmones.
Spektaklyje vaidina skirtingų kartų „Keistuolių teatro“ aktoriai, o pagrindinius Andriaus ir Liukos vaidmenis kuria net keturi aktoriai - Aurimas Bačinskas, Lukas Auksoraitis, Jovita Jankelaitytė ir Aistė Šeštokaitė.
Ankstesnės teatro versijos: Dalios Tamulevičiūtės ir Algirdo Latėno indėlis
S. Šaltenio pjesė ne kartą statyta ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos teatrų scenose. 1976 m. jis pats ją inscenizavo režisierės bei pedagogės Dalios Tamulevičiūtės ir jos aktorių dešimtuko spektakliui „Škac, mirtie, visados škac“. Dešimtuko spektakliuose ryškėjo tuomet visai naujas režisierės požiūris į jaunimo problemas, vengta didaktikos ir moralų, o pagrindiniais kūrybos principais tapo teatrinė žaismė, improvizacija ir muzikalumas.
2004 m. Algirdas Latėnas, kadaise pats suvaidinęs Andrių Šatą legendiniame spektaklyje ir filme, pakvietė į spektaklio „Škac, mirtie, visados škac…“ premjerą „Keistuolių teatre“.
Taip pat skaitykite: Riešutų duona: patarimai ir gudrybės
„Riešutų duona“: aktualumas ir šiandien
„Riešutų duona“ - kūrinys, kuris aktualus ir šiandien. Jame nagrinėjamos jaunimo problemos, meilės, šeimos santykių, kartų konfliktų temos. Kiekvienas bręstantis žmogus išgyvena vidinę dramą, kuri „Riešutų duonoje“ nuspalvinta šviesaus liūdesio ir subtilios ironijos potėpiais.
Anot A. Giniočio, „Riešutų duonoje“ kalbama apie tai, kad nereikia bijoti būti sąmoningu, drąsiu, kritiškai reikštis ir teigti savo tiesą, kuria tiki. Jam antrina ir E. Piškinaitė: „Žinoma, dabar viskas vyksta greičiau, o tada repetuodavome labai daug, nes neužtekdavo juostos, buvo numatytas tam tikras limitas. Reikėjo puikiai surepetuoti, kad nebūtų tiek daug dublių.
Taip pat skaitykite: Šaltenio "Riešutų duona"
tags: #riesutu #duona #spektaklio #recenzija