Neverbalinė kalba: kūno signalai, išduodantys emocijas ir mintis
Galime kalbėti gražiausiais žodžiais, tačiau mūsų poza, gestai, mimika, žvilgsnis pokalbio metu neretai išduoda tai, ką norime nuslėpti. Tai vadinama neverbaline, kitaip nežodine arba kūno kalba, kuri yra viena seniausių bendravimo formų. Neverbalinė kalba padeda tada, kai žodžiai nedaro pakankamo poveikio, dažnai ji naudojama ir kaip papildoma komunikavimo priemonė. Gestas gali būti iš sielos gelmių sklindantis signalas, kurio perduoti žodžiais kartais net neįmanoma. Neverbalinė kalba ypač domina mokslininkus, kurie jau seniai tiria jos poveikį ir reikšmes. Pasak tyrėjų, ši kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė nei žodinė. Gali nemokėdamas jokios užsienio kalbos, bet naudodamas įvairius daugeliui suprantamus gestus susikalbėti su bet kokios tautybės žmogumi. Pavyzdžiui, paaiškinti, kad esi alkanas, kad kažką skauda ar net paklausti kelio.
Neverbalinės kalbos svarba komunikacijoje
Tyrimai atskleidė, kad 55 proc. informacijos apie asmenį suteikia matomos ypatybės: veido išraiška, gestai, žvilgsniai, laikysena, išvaizda, eisena ar stovėsena. Dikcija, akcentas, balso tonas, kalbėjimo maniera, tarimas, garsas - sudaro 38 proc. informacijos. O tai, ką kalbame, mūsų žodžių turinys, kaip kalbame, ar naudojame žargoną, ar pasakojame sklandžiai, vaizdžiai, - tik 7 proc. informacijos. Neverbalinė kalba yra sunkiau paslepiama, todėl ji greičiau išduoda mūsų jausmus, emocijas, neišsakytas mintis. Tai, ką kartais norime nuslėpti, fiziologinės reakcijos iškelia į dienos šviesą. Turbūt pastebėjote, kad bendraudami greitai pajuntate, ar pašnekovas patenkintas, ar ne, abejingas ar susidomėjęs. Maži vaikai dar nemokėdami kalbėti perteikia emocijas ir norus būtent kūno kalba. Ja sąmoningai ar ne naudoja ir suaugusieji. Jeigu žmogus sėdi užkėlęs kojas ant stalo, galime spręsti, kad jis jaučiasi neužtikrintas.
Pirmas įspūdis ir neverbalinė komunikacija
Pasak specialistų, kūno kalbą būtina išmanyti kiekvienam žmogui, nes ji labiausiai lemia pirmąjį įspūdį. Per dalykinį susitikimą jūsų elgesys pašnekovui gali kelti pasitikėjimą arba, priešingai, abejonių. Neverbalinė kalba gali būti atvira ir paslėpta. Atviri veiksmai lengvai pastebimi - tai gestai, mimika, judesiai. Tiksliausiai informaciją perduoda rankų judesiai. Jeigu norite sudaryti gerą įspūdį arba perprasti pašnekovą, reikia išmanyti kūno kalbos subtilybes. Svarbu atsižvelgti į visą kontekstą, o ne tik gilintis į vieną gestą ar mimiką. Tiesi, taisyklinga laikysena yra labai svarbi ne tik norint išlaikyti gerą sveikatą, bet ir susikurti puikų įvaizdį. Laikysena turi įtakos pirmajam įspūdžiui apie žmogų, parodo, ką jis galvoja, kaip reaguoja į tam tikras situacijas. Tarkim, susikūprinęs ar susigūžęs žmogus atrodo pervargęs, nepatikimas, uždaras, nekeliantis pasitikėjimo, kažko bijantis. Dalykinių pokalbių ir derybų metu stenkitės pasirinkti patogią pozą ir padėtį erdvėje. Ji turėtų būti maksimaliai atvira.
Rankų gestai ir jų reikšmės
Rankų judesiai gali rodyti asmens atvirumą, uždarumą, dominavimą. Jie turėtų būti tolygūs ir sutampantys su kalbos ritmika.
- Atviri delnai, plaštakų rodymas - atvirumo, nuoširdumo, pasitikėjimo ženklas.
- Sunerti rankų pirštai - nusivylimas ir noras nuslėpti savo neigiamą požiūrį. Negatyvus jausmas tuo stipresnis, kuo sunertos rankos yra arčiau veido.
- Tariamų dulkių nubraukimas nuo drabužių, numaunamas ir užmaunamas žiedas - emocinis diskomfortas.
- Rankos už nugaros, sukabinti pirštai - ryžtingumo, pranašumo ir valdingumo demonstravimas.
- Rankos už nugaros, viena ranka yra apėmusi kitą - susierzinimas, mėginimas tarsi suimti save į rankas.
- Stogeliu sudėtų rankų smaigalys nukreiptas į apačią - asmuo įdėmiai klausosi ir kartu analizuoja tai, ką girdi.
- Rankų sukryžiavimas.
- Burnos pridengimas ranka - vienas iš melą reiškiančių gestų. Tą patį gali reikšti ir tik vieno arba kelių pirštų priartėjimas prie burnos. Kartais asmuo, norėdamas užmaskuoti šį gestą, bando apsimestinai kosčioti.
- Nosies palietimas - nejaučiama simpatijos, kyla abejonių kalbėtojo žodžių nuoširdumu.
- Delnų trynimas - pasitenkinimas, mėgavimasis. Dažniausiai reiškia teigiamus lūkesčius, tačiau svarbu įvertinti gesto greitį.
- Rankos sunertos, nykščiai laikomi vertikaliai - negatyvus pranašumas, pašaipa.
- Akies voko trynimas pirštu - sakoma netiesa, todėl vengiama akių kontakto. Ypač jei žmogus tuo metu žvilgsnį nusuka į šalį.
- Apykaklės patempimas - apgaulė.
- Ausies kasymas ir trynimas - noras išsakyti savo nuomonę, kuri dar nėra suformuluota.
- Smakro glostymas - sprendimo priėmimo ženklas.
Išvados
Neverbalinė kalba yra galingas komunikacijos įrankis, kuris gali padėti geriau suprasti kitus žmones ir tinkamai reaguoti į situacijas. Išmanant kūno kalbos subtilybes, galima ne tik susikurti gerą įspūdį, bet ir atpažinti melą, suprasti tikrąsias pašnekovo emocijas bei motyvus. Todėl svarbu nuolat stebėti savo ir kitų žmonių neverbalinius signalus, kad taptume efektyvesniais komunikatoriais.
Taip pat skaitykite: Receptai be grilio
Kulinarijos puslapis: Rocamadour sūris ir prancūziškas desertas Clafoutis
Tęsiu pasakojimą apie kelionę po kulinarinę Prancūzijos provinciją. Dordonės slėnio žemėse gimsta ypatingo skonio sūris Rocamadour. Kaip žinia, sūrius geriausia ragauti pačiose sūrinėse, kur produktas gimsta ir bręsta. Rocamadour sūris - neišpasakyto skanumo ir tirštumo. Pagamintas iš riebaus ožkų pieno ir trumpai (9-15 dienų) pabrandintas, jis parduodamas suformuotas į mažus tiksliai vienodo dydžio ritinėlius. Sūrį galima brandinti ir ilgiau, tuomet jis įgauna tvirtesnę “žievę”, kurioje tarsi užsikoncervuoja skysta sūrio masė. Šalia fermos veikiančioje parduotuvėlėje galima įsigyti ne tik šio sūrio, bet ir kitų gardėsių, gaminamų tame pačiame ūkyje, bei produkcijos iš kaimyninių gamintojų bei vyndarių. Čia pat tau supakuoja pikniko krepšį, įdeda stiklines vynui, atidarytuvą, popierines lėkšteles bei įrankius, ir gali sau mėgautis fermnos gyvenimu (ir kvapais:)) prisėdęs prie medinio stalo vienišų medelių pavėsyje. Dordonės slėnis su apžėlusiais kalnų šlaitais bei vingiuojančia upe, su pakelėj išbarstytais ir tarsi giliai snaudžiančiais viduramžių kaimais - tai vaizdai, kuriais neatsigroži, kad ir kiek kilometrų per dieną susuktum… Tačiau kas žaviausia pakelės kaimeliuose - tai ūkininkų turgūs. Skirtingai nei Lietuvoje, Prancūzijoje ne žmonės važiuoja į turgų, bet turgus atvažiuoja pas žmones. Dažniausiai prie įvažiavimo į miestelį ir pačiame jo centre prisegami ranka rašyti “plakatai” kurią dieną atvažiuos turgus, o tą dieną gyvenimas tiesiog užkunkuliuoja: nuo pat ryto rikiuojasi stalai ir ant jų kraunami vaisiai ir daržovės, išauginti aplinkiniuose ūkiuose, atrieda tviskantys treileriai, atidarius kurių kraštą jie virsta ištaigingomis parduotuvėmis su stiklinėmis vitrinomis, sūriais ir mėsos gaminiais nukrautomis lenynomis, pjaustymo stalais, kasos aparatais su kortelių skaitytyvais (!) ir visa stilingai parduotuvei būdinga atributika, tokia kaip specialiai jai pagamintas pakavimo popierius, prekinį ženkilą komunikuojančios skoningos iškabos, išlygintos pardavėjų prijuostės, o visų svarbiausia - neįtikėtinas produkcijos asortimentas! Turgaus dieną į miestelį suvažiuoja pirkėjai iš aplinkinių kaimų, tomis valandomis patruliuoja ir miestelio žandarai. Turguose man patiko pirkti ir pagamintą maistą, kurį belikdavo tik pasišildyti, ir tai būdavo visas rūpestis ruošiant vakarienę:) Kepsniai ir terinai, sūrio suflė ir stambiai tarkuotų bulvių blynai, mėsos troškiniai vyno padaže ir bulvių košė, kepti viščiukai ir bulvių kroketai ar makaronų užkepėlė…. Sudėtingiausia visuomet būna išsirinkti, nes akys nori visko! Nenuvylė nei vienas pasirinkimas, kažin ar būčiau gardžiau pagaminusi nei šiame versle besispecializuojantys ūkių šeimininkai (ar šeimininkės)! O tokio jau padaryto maisto pirkimas, įsitikinau, populiarus ir prancūzų tarpe: apsilankę turguje jie mažų mažiausiai pusę savaitės gali laiką skirti sau, o ne virtuvei, nes gardaus naminio maisto išsirenka į valias. Antroje savo kelionės dalyje apsistojame mažučiame, vos 7-8 namų kaimelyje, nutolusiame 8km nuo Argentat. Ant didžiulio kalno esanti gyvenvietė priklauso „ekologišos kaimynystės” programai (toks ženklas kabo prie įvažiavimo), nes visame kaime nėra naudojamos jokios trąšos augalams.
Clafoutis receptas
Tuo tarpu pabaigai - bene lengviausiai ir greičiausiai pagaminamas labai tradicinis prancūziškas desertas - clafoutis. Tai tarsi purus ir lengvas pudingas, kuris kepamas kartu su vaisiais. Tradiciškai prancūzai clafoutis kepa su vyšniomis, ir sako, kad nevalia išimti tų vyšnių kauliukų, kad neprarasti ypatingo jų suteikiamo skonio (tačiau man būtų baisu, kad kas nors neišsilaužytų dantų…), tačiau tinka iri visi kiti vaisiai. Aš kepiau su sezono hit’u - slyvomis. Dubenyje suplakite kiaušinius su cukrumi ir miltais. Supilkite grietinėlę, pieną, įpilkite šiek tiek vanilės ekstrakto, konjaką (jei vartojate), ir viską gerai išmaišykite. Šią masę supilkite ant paruoštų slyvų ir pašaukite į orkaitę.
Kaip apsaugoti pomidorus nuo maro?
Iki vidurvasario pomidorų maru vadinama fitoftorozė nepasireiškia, pomidorai puikiai auga, džiugina akis ir širdį. Vis dėlto atsipalaiduoti tikrai nevertėtų - retai kada šios ligos pavyksta išvengti nesiimant atitinkamų priemonių. Vos tik orai tampa drėgnesni, o temperatūra kiek nukrenta, šis klastingas grybelis pradeda plisti žaibišku greičiu - pažeidžia lapus, stiebus, o galiausiai ir vaisius. Kasmet patogeninių grybų sporų pajėgos pražudo dalį derliaus. Tiesa, ligai aktyviai puolant šiuos augalus daugėja ir kovos būdų.
Efektyvūs būdai kovoti su pomidorų maru
- Česnakas sunaikina grybų sporas. Į 10 l vandens dėkite 1-1,5 stiklinės susmulkintų česnakų galvučių ir ūglių. Apdorojant augalus šiuo tirpalu ant lapų suformuojama apsauginė plėvelė, kuri neleis infekcijai patekti į augalo vidų per žioteles.
- Ši priemonė taip pat profilaktinė. Pirmą kartą augalus purkšti rekomenduojama ne vėliau kaip praėjus 10-14 dienų po augalų išsodinimo į dirvą. Į 10 l vandens pilti 1 l kefyro, kuris prieš tai turi būti paliktas pastovėti šiltoje patalpoje.
- Šis metodas iš tiesų ganėtinai veiksmingas. Jodo priešmikrobinės savybės daugeliui puikiai žinomos dar nuo vaikystės.
- Į 10 l vandens reikia berti pusę kibiro pelenų. Išmaišyti, palikti pastovėti tris dienas, periodiškai maišant. Į paruoštą priemonę papildomai reikia įpilti tiek vandens, kad bendras tirpalo kiekis siektų 30 l. Tokie purškimai gali padėti ganėtinai ilgam laikui pamiršti apie fitoftorozę. Purkšti augalus rekomenduojama kas 10 dienų, tai daryti patartina nevėjuotais rytais.
- Patartina augalus purkšti tuo metu, kai mezgasi vaisai. Į 1 l vandens dėti 100 g grybų. Šiek tiek padžiovintus grybus sumalti mėsmale arba susmulkinti peiliu.
- Vokiečių mokslininkai užpatentavo labai pasiteisinusį metodą: prieš sodinant į gruntą sodinukų šaknis reikia apvynioti varine viela. Mūsų kraštuose sodininkai varinę vielą naudoja kitaip: ja praduria pomidoro stiebą. Vario mikrodozės stabilizuoja chlorofilą, stimuliuoja augalų kvėpavimą ir sustiprina oksidacijos procesus. Dėmesio! Receptas: Ploną varinę vielą reikia įkaitinti (galima nušveisti švitriniu popieriumi), sukarpyti 3-4 cm gabaliukais. 10 cm atstumu nuo dirvos paviršiaus perdurkite stiebelį, įkiškite gabaliuką vielos ir užlenkite vielos kraštus žemyn.
Štai ir susipažinome su įvairiais kovos su pomidorų maru metodais.
Gurmaniškas patiekalas: austrės, keptos Big Green Egg kepsninėje
Yra proga švęsti? Šventinį stalą papuoš Big Green Egg kepsninėje gamintos austrės. Užkurkite Big Green Egg kepsninę ir įdėję convEGGtor laikiklį bei groteles įkaitinkite iki 150 °C. Salierą ir grybus supjaustykite nedideliais kubeliais. Atidarykite austrių kiautus, austres išimkite. Kiautų neišmeskite. Kiekvieną austrę apvyniokite dviem vytintos šoninės bryzeliais ir vėl įdėkite į kiautą. Smulkintu salieru, grybu ir čiobreliais pabarstykite austres. Kiautus vėl uždarykite ir suriškite viela (pvz., floristine). Austres nukelkite nuo grotelių.
Taip pat skaitykite: Kalėdiniai imbieriniai sausainiai: geriausi receptai
Aldonos Martinkienės kūryba žemaitiškai: „Truobalė ont laukū“
Tekstas L. „Maluoni paimtė, nasunki neštė ėr iduomi skaitītė“, - tēp Klaipiedas rajuona literātės Alduonas Martinkienės kningēlė „Truobalė ont laukū“ Gargždūs J. Lonkoti viešuojuo bibliuotekuo pristātė Diana Ciparienė, šiou metu laikėna ēnonti bibliuotekas vaduovės pareigas ėr Klaipiedos rajuona žemaitiu draugėjės pėrmėninkė. Žuodēli gimtojė dūnėninku tarme tārė ė pati kningas autuorė. Jau na vėinė mēta po bibliuotekas stuogu Gargždūs telp ėr literātu klubs „Puotekstė“, ėr prijautontis žemaitem. Čia veik Klaipiedas rajuona žemaitiu draugėjė. O anuos pėrmėninkė D. Ciparienė kuožna pruoga pasėtaikius kosuo dėdžioutėis žemaitiu kalba, itraukta ī Pasauli kalbu sāvada: „Dėdėle tink, kad tarmie grīžt ī vāku ėr jaunu žmuoniu šėrdis ėr lūpas. Kėik internete jutubus īr gražiu dainēliu idainiouta, eiliu iskaitīta. Dabar tas maduo, tad je nuorat būtė madingė - puoseliekėt, je namuokat - muokīkėtėis.“ Vo pradietė nikumet na par viela, je tik nuora nier trūktėna. Žemaitiu draugėjės Klaipiedas skīriaus pėrmėninke iš vėsa šėrdėi pritarė ėr „Truobalės ont laukū“ autuorė A. Martinkienė. Ana prisėmėnė, kāp priš daug mētu paskombėna „Banguos“ radaktuore ėr pasėdīvėjė, kad laikraštie nie ni kompieli žemaitiu kalba. „Būkem žemaite, jok vėskon, kas sēna, brongėnam. Bronginkem sāva kalba, jok ka nalėks ni vėina ana kalbonti, patiuos kalbuos nalėks“, - pasākiosi tumet A. Martinkienė, o „Banga“ išspausdėna anuos žemaitėška eilierašti po rubrėka „Būkem žemaite“. Alduona naatsėdžiaug, kad jau daug mētu „Vakarū Lietovuo“ vėsus pōslapis skėrts žemaitems. Rāša ana na tik tarmėška, bet ėr literatūrėška, sene isėtraukosi ī rajuona literātu kluba „Puotekstė“, dalīvau literātu konkursus, vėsuokius soejėmus. Dėdėlė garbė laika II vėita Plungie konkursė, o šī rōdėni sāva „Truobalė ont laukū“ pristatė VIII Klaipiedas kningu mogie. „Tuos kningēlės gėmėms bōva grēts, tik išnešiuojėms ėlgs. Pri anuos pasėdarbāva na vėins žmuogus. Alduona ronkraštius patėkiejė mums, bibliuotekėninkams, vo ka nabūtum klaidu, mums toravuojė dvė strainės muotrėškas: Zuopėjė Bagvėlienė ėr Dālė Zabitienė. Anėdvė dėdėle gražē soredagāva tekstus“, - kad kninga išlēstė - na vėina žmuogaus darbs, paaiškėna D. Ciparienė. Ana papasakuojė ėr apie pažinti so A. Martinkienė, katra pėrma karta išgėrdosi, kap Diana scenuo skaita anuos eilieraštius, garse nusėdīvėjė: „Vo ar čia aš parašiau tēp graže.“ Tēp, tēp, nuors kretingėškiams artėmiausė tarmė šnekonte D. Cipariene ėr nalėngva dūnėninku tarmė skaitītė, alė kuoks maluonoms anuos klausītė. Vo ka soprāstomėt, diel kuo Alduona vīkosi eilierašti parašiosi jautas kāp ī bažnīčės buokšta ilėposi, treta eilieraštiu ėr jūs toriesat laimė parskaitītė. Gers vakars bōva: nuors kokli kningelės autuorė maž apie savi šnekiejė, tik eilas skaitė, bet sosėrinkės būris klausītuoju bovose bibliuotekėninke, muokituoje, hidrogeoluoge iš Šiūratiu, sāva kaimīne, drauge, mama, muočiute tėik geru žuodiu prisākė, kad iš anu da vėina kninga išētom. Laima ŠVEISTRYTĖ.
Ištrauka iš eilėraščio „Aple Šiorāčios“
Biega māta, pavasarēs siejuom grūdus dėrvose kaima laukū, o ėš trako Šiorāčio skambiejė meliuodings gegotės ko-kū. Saulie vasaras pīvas žīdiejė, ėr nu viejė lingava javā. Sausas pradalgės šina kvepiejė, ėr i daržėnės vežė arklē. Vo rodū brondomo vānėkava darba paprasta kaima žmuogaus. Šiorātėškē, par vasara dėrbėn, sava derlio i klietė sokraus. Ka nomūs šėlomuos napritrūkto, siūstu Dievas palaima nomams, ka atējus žīma nabauginto, būt kuo iestė sau ėr gīvoliams. Ėr ratūtė, ėr piestė par snīga žīma vīra keliaus i trakas a i paupius rūpintis malkuom - juk atās ėr kėta dā žīma. Tāp ėr sokas ėr dīnas, ėr matā, napabėngamė kaima darbā. Ka veselės, krikštīnas dainiūjam, ka numėršt kas, gediejam bėndrā. Omžėnībėn jau daug kas išējė - daug nablėka sanū pavardžiū. Ale vistīk dā lėka mūs kaimas, pavadints Šiorāčio vardo. Bova skausma ėr ašaro bova, bova puokarė sunki lākā. Naužmėrškėt istuorėjės kaima Šiorātiškio užaugėn vākā.
Taip pat skaitykite: Kaip numesti svorio sveikai