Rauginti natūralūs augalai: receptai ir patarimai

Natūralus rauginimas - tai senovinis maisto konservavimo būdas, kuris iš naujo atranda savo vietą šiuolaikinėje virtuvėje. Šis metodas ne tik leidžia išsaugoti vasaros derlių žiemai, bet ir praturtina maistą naudingomis medžiagomis bei probiotikais. Straipsnyje aptarsime, kaip rauginti įvairius natūralius augalus, įskaitant laukinius augalus, kopūstus ir pomidorus, taip pat pateiksime receptų ir patarimų, kaip tai daryti namuose.

Laukinių valgomų augalų rauginimas

Apie tai, kokių valgomų augalų galima rasti net mieste ir kaip juos panaudoti, elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ teiraujasi Ievos Šidlaitės, knygų „Natūralus rauginimas“ ir „Ką kanda šalna. Medžių žievės miltai, šaknų kava, ir kiti laukiniai šaltmečio patiekalai“ autorės.

Ieva Šidlaitė atkreipia dėmesį, kad net miesto parkuose galima rasti įvairių valgomų augalų. Vilniuje, pavyzdžiui, parkuose auga tie patys augalai, kaip ir įprastuose Lietuvos pušynuose ar mišriuose spygliuočių ir lapuočių miškuose. Palei Nerį ar Vilnelę galima rasti laukinių užkampių, kuriuose galima rinkti augalus, o Bernardinų sode pavasarį dygsta vertinami grybai briedžiukai.

Nors gali atrodyti, kad miestiečiai mažai žino apie laukinius valgomus augalus, I. Šidlaitė teigia, kad žinios dažnai būna geresnės nei manoma. Daugelis žmonių žino dilgėlę, kraujažolę, gyslotį, rūgštynę, pušį, liepą, čiobrelį, laukines žemuoges ir mėlynes, šermukšnius, baravykus. Be to, daugelis žino, kad peršalus reikia gerti liepų ar čiobrelių arbatą.

Kodėl verta įtraukti laukinius augalus į mitybą?

I. Šidlaitės teigimu, gamta pasirūpina viskuo, ko mums reikia, tereikia apsidairyti ir pasidomėti. Šiuo metu galima paragauti dilgėlių sėklų - daugiakampių, žalios spalvos aliejingų riešutėlių. Dilgėlių sėklos traškios, gardžios, puikiai tinka apibarstyti duonos riekę su sviestu, o ir ant salotų gražiai atrodo.

Taip pat skaitykite: Raugintos beržų sulos receptai

Verta nusiskinti dar žydintį, bet apačioje pradedantį ruduoti dobilą. Dobilai yra lietuviškas gamtinis vanilės pakaitalas. Galite virti žiedų arbatą, o jei mėgstate gaminti kremus, ledus, plaktą grietinėlę, pabandykite dobilais pagardinti, įkvėpinti pieno produktus. Tiesiog užpilkite dobilų žiedus karštu ar šaltu pienu ir palaikykite vėsiai kelias valandas.

Mėgstantiems ryškius skonius, I. Šidlaitė pataria paragauti žydinčios kraujažolės žiedų ar lapų. Kraujažolę anglai vadina „vargšų žmonių pipiru“, ji tikrai naudojama kaip pipirų pakaitalas. Pabandykite susmulkinta kraujažole apibarstyti kiaušinienę, omletą ar trintą sriubą - ir skanu, ir sveika ir gražu.

Kaip naudoti laukinius augalus virtuvėje?

Laukinius augalus virtuvėje galima naudoti nedelsiant, dar žalius, arba apdoroti. Laukiniai augalai yra laukinės „daržovės“, todėl gali būti valgomi žali, virti, kepti, troškinti, džiovinti ar rauginti. Jei kažkas dedama į salotas, tai ir laukinė „salota“ ten tiks - įprastas salotas galima pagardinti laukiniais jaunais liepų, klevų lapeliais, balandomis, dobilų žolynais. O jei gaminate blynelius su špinatų įdaru, tai ten gali keliauti ir laukiniai „špinatai“ - garšvos, žliūgės, jaunos dilgėlės ar kiaulpienės. Pavasarį prie pirktinių šparagų, keptų ant sviesto ar grilio, gali būti ir siauralapių gauromečių, laukinių apynių, usnių ūgliai. Nors kai kurie augalai yra kartūs ir prieš valgant juos geriau apvirti, viskas sužinoma ragaujant, gaminant ir, svarbiausia, nebijant eksperimentuoti.

Greitas raugintų kopūstų receptas

Tiesiog neįmanoma dar greičiau paruošti raugintų kopūstų, todėl siūlome išbandyti šį labai paprastą receptą. Laimei, kopūstų rauginimo procesas gali būti gerokai paprastesnis. Ragauti šiuos nuostabaus skonio kopūstus galėsite vos po trijų dienų. Jei norite ženkliai pagreitinti visą procesą, tiesiog šiek tiek pakeiskite techniką. Tradiciniai rauginti kopūstai paruošiami per maždaug dvi savaites, tačiau šį procesą tikrai galima paspartinti. Užuot sūdę ir minkę susmulkintus kopūstus, tiesiog užpilkite juos marinatu. Rezultatas bus tikrai puikus.

Ingredientai:

  • 1 kopūstas
  • 1 morka
  • Lauro lapai
  • Druska
  • Vanduo

Gaminimo eiga:

  1. Supilkite vandenį į puodą. Įberkite druskos ir užvirinkite vandenį. Nuimkite marinatą nuo ugnies ir leiskite atvėsti.
  2. Kopūstą supjaustykite mažais gabalėliais. Nuskuskite morkas. Sutarkuokite stambia trintuve.
  3. Į stiklinio ar molinio indo dugną įdėkite lauro lapą. Dėkite morkų ir kopūstų sluoksnį. Kai indas prisipildys, medinio šaukšto rankena stipriai suspauskite visus ingredientus. Ant viršaus uždėkite lauro lapą.
  4. Užpilkite marinatu ir išmaišykite mediniu šaukštu.
  5. Padėkite į tamsią vietą ir dvi dienas laikykite kambario temperatūroje. Po dviejų dienų įdėkite į šaldytuvą.

Kopūstas - universali daržovė, kuria galima praturtinti sriubas, troškinius, salotas, gaminti tradicinius balandėlius. Taip pat visame pasaulyje populiaru kopūstus rauginti. Ir tai visiškai nesudėtinga atlikti namie. Kopūstai rauginami buvo jau senų senovėje. Pirmieji kopūstus užraugė darbininkai, statę Didžiąją kinų sieną. Jie susmulkintus kopūstus užraugė vyne tam, kad ne sezono metu turėtų maisto atsargų. Raugintuose kopūstuose randama gausybė maistinių skaidulų, juose taip pat yra ir daug vitamino C ir K, kalio, kalcio ir fosforo.

Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

Tradicinis raugintų kopūstų receptas

  1. Nuimkite kopūstų viršutinius lapus, išpjaukite šerdį. Kopūstus plonai supjaustykite, o morkas sutarkuokite tarka.
  2. Kopūstus šiek tiek patraiškykite, suspauskite ir leiskite pastovėti, kad iš jų išsiskirtų sultys.
  3. Šitaip paruoštus kopūstus kelias dienas reikėtų palaikyti kambario temperatūroje, kad šie pradėtų fermentuotis.

Raugintų kopūstų receptai su įvairiais ingredientais

1 receptas:

  • 1 vnt. kopūsto
  • 1 vnt. morkos
  1. Pašalinkite kopūstų šerdis ir išorinius lapus. Kopūstą smulkiai supjaustykite ir sumaišykite su druska.
  2. Kopūstus sutraiškykite ir suspauskite, kol dubens dugne ims kauptis sultys.
  3. Sudėkite likusius ingredientus. Supjaustykite moliūgą, sutarkuokite imbiero ir ciberžolės šaknis, įberkite spanguolių ir prieskonių.
  4. Kopūstus į stiklainius dėkite neskubėdami. Sudėję ¼ kopūstų, juos suspauskite šaukštu, kad neliktų oro tarpų. Tada pakartokite, kol kopūstais užpildysite visą stiklainį.

2 receptas:

  • 2 vnt. kopūsto
  • 1 vnt. žaliosios citrinos
  1. Pašalinkite kopūstų šerdis. Kopūstą smulkiai supjaustykite.
  2. Kopūstus pabarstykite druska ir juos suspauskite, kad pradėtų išsiskirti sultys.
  3. Įtarkuokite žaliųjų citrinų žievelę ir išspauskite jo sultis. Imbierą supjaustykite nedideliais kubeliais ir sumaišykite su kitais ingredientais.
  4. Gautą masę sudėkite į švarius stiklainius. Tada pakartokite, kol kopūstais užpildysite visą stiklainį. Ant viršaus uždėkite nedidelį svarelį, kad kopūstai liktų po sūrymu.

3 receptas:

  • 1 vnt. kopūsto
  • 1 vnt. imbiero šaknies
  • 1 vnt. ciberžolės šaknies
  1. Pašalinkite kopūstų šerdis. Kopūstus supjaustykite ir suberkite į didelį dubenį su druska.
  2. Masę suspauskite, kad išsiskirtų sultys.
  3. Nulupkite ir sutarkuokite imbierą. Sudėkite į kopūstus. Sutarkuokite ciberžolę ir viską gerai išmaišykite.
  4. Gautą masę sudėkite į švarius stiklainius. Tada pakartokite, kol kopūstais užpildysite visą stiklainį. Ant viršaus uždėkite nedidelį svarelį, kad kopūstai liktų po sūrymu.

Rauginti agurkai: skirtumai nuo marinuotų

Rauginti ir marinuoti agurkai yra populiarūs konservuoti produktai, tačiau jų gamybos procesai, skonio savybės ir maistinė vertė skiriasi. Šie skirtumai atsiranda dėl skirtingų konservavimo būdų ir naudojamų ingredientų.

  • Rauginti agurkai: gaminami natūralios fermentacijos būdu, naudojant pieno rūgšties bakterijas. Jie turi rūgštų ir sūrų skonį, yra natūralus probiotikų šaltinis ir dažniausiai išlaiko traškumą.
  • Marinuoti agurkai: konservuojami naudojant actą, kuris suteikia rūgštumą, o pridėtas cukrus - saldumo. Jie neturi probiotikų ir gali turėti minkštesnę tekstūrą.

Raugintų agurkų receptai

  1. Šalto rauginimo agurkai:

    • Agurkai (kiek telpa į stiklainį)
    • 1 v.š. druskos
    • Žalumynai
    • Česnako skiltelės
    • Šaltas vanduo

    Žalumynus ir agurkus gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu. Nuo agurkų nupjaukite galus. Į stiklainį dėkite žalumynus, česnako skilteles ir įberkite druskos. Tuomet sudėkite agurkus ir užpilkite šaltu vandeniu. Būtinai reikia šalto vandens, nes kuo šaltesnis vanduo - tuo traškesni gaunasi agurkai. Jei yra galimybė, naudokite šulinio ar gręžinio vandenį, jei jis nešaltas - palaikykite vandenį šaldytuve.

  2. Greitas rauginimo būdas:

    • Agurkai
    • Druska
    • Krapai
    • Česnakai
    • Vanduo

    Agurkus gerai nulaukite ir nupjaukite jų galus. Paruoštus agurkus sudėkite į gilų indą ir ant agurkų suberkite druską bei sudėkite likusius ingredientus, supilkite vandenį ir ranka maišykite, kol tarp pirštų nebesijaus druskos. Agurkus uždenkite lėkšte ir uždėkite svorį. Taip paruoštus agurkus laikykite šiltoje vietoje 3 dienas.

    Taip pat skaitykite: Traškūs rauginti agurkai

  3. Pikantiško skonio rauginti agurkai:

    • Agurkai
    • Česnakai
    • Krapai
    • Salierų lapai
    • Čili pipirai
    • Lauro lapai
    • Druska
    • Vanduo

    Agurkus nuplaukite ir pamirkykite šaltame vandenyje apie 10 min. Nuo agurkų nupjaukite galus ir pamirkykite sūdytame vandenyje apie 1 min. Į švarius iškaitintus stiklainius agurkus sluoksniuokite su česnakais, krapais, salierų lapais, čili pipirais ir lauro lapais. Užvirinkite 0,5 litro vandens ir ištirpinkite druską.

Rauginti pomidorai: senovinis skonis ir nauda

Ar kada nors ragavote tikrų, namuose raugintų pomidorų? To sodraus, šiek tiek aštraus, maloniai rūgštaus skonio, kuris taip puikiai dera prie bulvinių patiekalų ar tiesiog valgomas vienas kaip gardus užkandis? Jei ne, pats laikas atrasti šį lietuviškos virtuvės perlą! Rauginti pomidorai - tai ne tik skanus būdas išsaugoti vasaros derlių žiemai, bet ir tikras sveikatos eliksyras, kupinas probiotikų ir vitaminų.

Rauginimas, arba fermentacija, yra vienas seniausių maisto konservavimo būdų, žinomas žmonijai tūkstančius metų. Lietuvoje rauginti produktai - kopūstai, agurkai, burokėliai, o taip pat ir pomidorai - nuo seno užėmė garbingą vietą ant stalo. Tai buvo ne tik būdas išsaugoti daržoves per ilgą ir šaltą žiemą, bet ir praturtinti racioną vitaminais bei naudingomis medžiagomis, kai šviežių produktų pasirinkimas buvo menkas. Mūsų protėviai intuityviai suprato fermentacijos naudą, perduodami receptus ir metodus iš kartos į kartą. Medinės statinės, moliniai puodai, vėsūs rūsiai - visa tai buvo neatsiejama rauginimo proceso dalis.

Kodėl rauginti pomidorai tokie naudingi?

Kas gi vyksta su pomidorais rauginimo metu? Atsakymas slypi žodyje „fermentacija“. Tai natūralus procesas, kurio metu gerosios bakterijos (dažniausiai pieno rūgšties bakterijos, tokios kaip Lactobacillus) skaido cukrus, esančius daržovėse, paversdamos juos pieno rūgštimi.

  1. Probiotikai: Rauginti pomidorai yra puikus probiotikų šaltinis. Probiotikai - tai gyvosios bakterijos, kurios teigiamai veikia mūsų žarnyno mikroflorą. Subalansuota žarnyno flora yra be galo svarbi gerai virškinimo sistemos veiklai, stipriam imunitetui ir netgi geresnei nuotaikai.
  2. Vitaminai: Be probiotikų, raugintuose pomidoruose išlieka nemažai vitaminų, ypač vitamino C (nors jo kiekis šiek tiek sumažėja lyginant su šviežiais pomidorais) ir B grupės vitaminų.
  3. Biologinis prieinamumas: Fermentacijos metu taip pat gali padidėti kai kurių maistinių medžiagų biologinis prieinamumas.
  4. Lengvesnis virškinimas: Rauginti pomidorai yra lengviau virškinami nei švieži, ypač žmonėms, turintiems jautresnę virškinimo sistemą.

Kaip pasirinkti pomidorus rauginimui?

Nors teoriškai rauginti galima bet kokius pomidorus, praktika rodo, kad kai kurios veislės ir tam tikras prinokimo laipsnis duoda geriausius rezultatus.

  1. Veislė: Dažniausiai renkamasi mėsingesnes, mažiau sultingas veisles. Puikiai tinka slyviniai pomidorai (pvz., ‘Roma’, ‘San Marzano’ tipo), nes jie turi mažiau sėklų ir tvirtesnę struktūrą, kuri geriau išsilaiko rauginimo metu. Taip pat tinka vidutinio dydžio, apvalūs pomidorai su tvirta odele.
  2. Prinokimo laipsnis: Idealūs pomidorai rauginimui yra tie, kurie ką tik sunoko arba yra šiek tiek neprinokę (šviesiai raudoni ar net oranžiniai). Tokie pomidorai yra tvirtesni ir išlaikys savo formą. Galima rauginti ir žalius pomidorus - jie bus ypač traškūs ir turės savitą, aštresnį skonį.
  3. Dydis: Patogiausia rauginti nedidelius ar vidutinio dydžio pomidorus, nes juos lengviau sudėti į stiklainius ir jie tolygiau įrūgsta.
  4. Kokybė: Rinkitės sveikus, nepažeistus pomidorus be įtrūkimų, dėmių ar puvinio žymių.

Pagrindiniai ingredientai ir priemonės

  1. Vanduo: Vandens kokybė yra labai svarbi. Geriausia naudoti filtruotą, šaltinio arba virintą ir atvėsintą vandenį.
  2. Druska: Naudokite tik nejuoduotą akmens druską arba jūros druską be jokių priedų (ypač jodo ar antipuolimo agentų). Jodas gali slopinti gerųjų bakterijų augimą. Druskos kiekis paprastai svyruoja nuo 2% iki 5% bendro vandens svorio (pvz., 20-50 gramų druskos litrui vandens).
  3. Krapai: Būtinas ingredientas! Naudojami krapų stiebai, žiedynai (skėčiai) ar net sėklos.
  4. Česnakas: Kelios skiltelės česnako suteiks malonaus aštrumo ir gylio.
  5. Lapeliai traškumui: Vyšnių, juodųjų serbentų, ąžuolo ar krienų lapai. Juose esantys taninai padeda išlaikyti daržovių tvirtumą ir traškumą.
  6. Papildomi variantai: Čili pipirai (jei mėgstate aštriau), garstyčių sėklos, kalendros sėklos.
  7. Indai rauginimui: Tradiciškai naudojami moliniai puodai ar medinės statinaitės, tačiau namų sąlygomis puikiai tinka stikliniai stiklainiai su plačiu kaklu. Svarbiausia, kad indai būtų idealiai švarūs - išplauti karštu vandeniu su soda ir gerai išskalauti.
  8. Dangteliai: Jei naudojate stiklainius, reikės dangtelių.
  9. Svoris (paspaudėjas): Labai svarbu, kad visi pomidorai ir prieskoniai būtų visiškai panirę sūryme.

Raugintų pomidorų receptas

  1. Kruopščiai nuplaukite pomidorus. Galite juos subadyti mediniu iešmeliu keliose vietose (ypač ties kotelio prisegimo vieta), kad sūrymas lengviau prasiskverbtų į vidų.
  2. Nuplaukite visus prieskoninius augalus (krapus, lapus).
  3. Paruoškite sūrymą: šaltame (arba atvėsintame virintame) vandenyje ištirpinkite druską.
  4. Tuomet atsargiai sluoksniuokite pomidorus, stengdamiesi jų per daug nesuspausti, bet ir nepalikti didelių oro tarpų.
  5. Įdėkite krapų, česnakų ir kitų pasirinktų prieskonių.
  6. Lėtai užpilkite pomidorus paruoštu sūrymu taip, kad jis visiškai apsemtų visus ingredientus.
  7. Ant viršaus uždėkite svorį, kad pomidorai ir prieskoniai liktų panirę sūryme.
  8. Uždenkite stiklainį. Jei naudojate paprastą dangtelį, neužsukite jo sandariai pirmąsias kelias dienas - palikite nedidelį tarpelį dujoms išeiti, arba periodiškai atidarykite, kad išleistumėte susikaupusias dujas.
  9. Pastatykite stiklainius kambario temperatūroje (idealiausia 18-22°C), tamsesnėje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių.

Fermentacijos procesas ir priežiūra

  1. Pirmąsias kelias dienas prasidės aktyvioji fermentacija: sūrymas taps drumstas, atsiras burbuliukų, gali jaustis švelniai rūgštus kvapas. Tai normalūs reiškiniai.
  2. Kasdien patikrinkite pomidorus. Jei ant paviršiaus atsiranda baltų apnašų (mielių plėvelė, vadinama „kahm yeast”), atsargiai jas nuimkite švariu šaukštu. Tai nėra pavojinga, bet gali paveikti skonį.
  3. Paragaukite sūrymo po kelių dienų.

Galimos problemos ir sprendimai

  1. Pelėsis: Dažniausiai atsiranda, jei daržovės ar prieskoniai iškyla virš sūrymo lygio ir turi sąlytį su oru. Prevencija: visada naudokite svorį ir įsitikinkite, kad viskas apsemta.
  2. Drumstas sūrymas: Tai visiškai normalu fermentacijos metu! Drumstumas rodo, kad pieno rūgšties bakterijos aktyviai dirba.
  3. Gleivėta tekstūra: Kartais pomidorai ar sūrymas gali tapti gleivėti. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių: per aukšta fermentacijos temperatūra, per mažas druskos kiekis arba tam tikrų laukinių mielių veikla.
  4. Per sūru / per mažai sūru: Jei pomidorai per sūrūs, prieš valgant juos galima trumpai pamirkyti šaltame vandenyje. Jei per mažai sūrūs, jie gali greičiau sugesti arba neturėti ryškaus skonio.
  5. Lėta arba nevykstanti fermentacija: Gali būti dėl per žemos temperatūros, per didelio druskos kiekio arba chloruoto vandens naudojimo.

Laikymas ir vartojimas

Kai jūsų rauginti pomidorai pasiekė norimą skonį, pats laikas juos perkelti į šaltesnę vietą, kad sustabdytumėte aktyvią fermentaciją ir išsaugotumėte juos ilgesniam laikui. Šaltai laikomi rauginti pomidorai gali išsilaikyti kelis mėnesius, kartais net iki pavasario, jei buvo tinkamai paruošti ir laikomi. Prieš vartojant, visada patikrinkite išvaizdą ir kvapą.

Kaip vartoti raugintus pomidorus?

  1. Salotose: Supjaustyti rauginti pomidorai suteiks pikantiškumo ir gaivumo įvairioms daržovių ar pupelių salotoms.
  2. Sriubose: Raugintų pomidorų sūrymas gali būti naudojamas kaip pagrindas ar priedas tradicinėms sriuboms, tokioms kaip raugintų agurkų sriuba (rasolnikas) ar barščiai, suteikiant joms papildomo skonio ir rūgštelės.
  3. Sūrymo panaudojimas: Likęs sūrymas yra vertingas produktas!

Patarimai ir gudrybės

  1. Žalių pomidorų rauginimas: Žali pomidorai rauginami panašiai kaip raudoni, tačiau jie būna tvirtesni, traškesni ir turi savitą, kartais net šiek tiek aštresnį skonį.
  2. Mažos ar didelės partijos: Pradėti galite nuo nedidelio kiekio, pavyzdžiui, vieno ar dviejų stiklainių.
  3. Eksperimentuokite su prieskoniais: Nebijokite išbandyti skirtingų prieskonių derinių. Galbūt atrasite savo firminį raugintų pomidorų receptą!
  4. Švara - sėkmės garantas: Dar kartą pabrėžiame - švara yra vienas svarbiausių veiksnių sėkmingam ir saugiam rauginimui.

Rauginti pomidorai - tai daug daugiau nei paprastas užkandis. Tai skonio, tradicijų ir sveikatos derinys, kurį nesunkiai galite įtraukti į savo virtuvę. Procesas nėra sudėtingas, o rezultatas - gardūs, traškūs ir naudingi pomidorai - tikrai atpirks visas pastangas.

Ievos Šidlaitės patarimai ir įžvalgos apie rauginimą ir laukinius augalus

Ieva Šidlaitė, knygų „Natūralus rauginimas“ ir „Ką kanda šalna“ autorė, dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie rauginimą ir laukinių augalų naudojimą maisto gamyboje.

Apie laukinių augalų pažinimą

I. Šidlaitė teigia, kad labai lėtai susipažįsta su laukiniais augalais, nes tam reikia skirti visus metus. Tam, kad žinotum, kaip atrodo pirmieji lapeliai pavasarį, tikrieji lapai vasarą, žiedai, sėklos, šaknys. Kad sužinotum, kur jis mėgsta augti ir kur jo niekada nerasi. Kad žinotum jo skonį, kvapą, naudingas savybes ir nuodingas medžiagas. Ir išmoktum jį pagaminti.

Apie laukinių augalų atradimus

Didieji atradimai buvo visi grybai, augantys žiemą, anksti pavasarį ir vėlai rudenį, nes labai mėgsta grybauti. Ir po tų atradimų jai pasidarė taip ramu, nes dabar gali grybauti ištisus metus.

Apie atsargumo priemones renkant ir vartojant laukinius augalus

Svarbiausia taisyklė yra viena: nesate tikri, koks tai augalas - nedėkit jo į burną. Esat tikri - ragaukit, tik nepadauginkit ir neprimaišykit pirmą kartą. Juk visi žino pagrindinę kūdikių primaitinimo taisyklę: 1 naujas produktas kas 3 dienas. Tam, kad pamatytume, ar nekyla alerginės reakcijos. Kita taisyklė: laukiniai augalai yra ir vaistažolės, todėl juos valgyti reikia atsargiai, atsižvelgiant į savo organizmą.

Apie gamtos tausojimą

Pastaruoju metu gamta labai kenčia nuo „gamtos mylėtojų“ antplūdžio. Visi pažintiniai takai, regioniniai ir nacionaliniai parkai, visi apžvalginiai bokštai tiesiog nusiaubiami žmonių, kurie veržiasi parodyti savo meilę gamtai ir nesupranta, kaip tas nenutrūkstamas srautas su palaidais šunimis, rėkaujančiais vaikais, kepamomis dešrelėmis ir automobilių grūstimis kaimo keliukuose gali pakenkti gamtai. Ypač paukščių perėjimo, jauniklių atsivedimo ir auginimo metu. Žmonėms reikia mokytis mylėti gamtą, suprasti, kad ten negalima triukšmauti, negalima šiaip sau kilnoti akmenų, laužyti šakų, lįsti ten, kur nereikia. Gamta - tai vieta, kur ateiname svečiuotis, o svečiuose nesitvarkome kaip mums patinka, nestumdome svetimų baldų ir nedaužome indų.

tags: #rauginti #natūralūs #augalai #receptai

Populiarūs įrašai: