Senoviniai Pietų Europos Tautų Šokiai: Nuo Pramogų Iki Tradicijų Išsaugojimo
Įvadas
Senoviniai Pietų Europos tautų šokiai - tai ne tik pramoga, bet ir svarbi kultūros dalis, atspindinti regiono istoriją, papročius ir vertybes. Šie šokiai, perduodami iš kartos į kartą, išsaugo tautinį identitetą ir stiprina bendruomenės ryšius. Šiame straipsnyje apžvelgsime senovinių pietų Europos tautų šokių raidą, jų ypatumus ir reikšmę kultūriniame kontekste.
Pramoginiai Šokiai: Raida ir Įtaka
Pramoginiai šokiai, kaip choreografijos šaka, apima įvairius šokius, atliekamus poros arba grupės žmonių per vakarėlius, pasilinksminimus ir konkursus. Šių šokių judesiai dažnai nėra griežtai reglamentuoti, leidžiant improvizacijai ir nuolatiniam repertuaro kitimui. Madai, įpročiams ir kultūrai tenka didelis vaidmuo formuojant pramoginių šokių stilius.
Aukštuomenės Šokiai ir Ceremonijos
Dar XII amžiaus rašytiniai šaltiniai mini pirmuosius aukštuomenės šokius ir jų taisykles. XIII-XIV amžiais karalių ir didikų rūmuose vykdavo teatralizuotos šventės su šokiais, ypač po riterių turnyrų. Šokiai priminė eitynes ar pasivaikščiojimus su žvakėmis ir fakelais, pasižymėjo ceremoningumu ir iškilmingumu. Šokėjams pritardavo fleita, arfa, liutnia arba tamburinas, kartais jie patys dainuodavo. Populiarūs buvo branlis, farandola, burė ir rigodonas.
XIV-XV amžiais pramoginiai šokiai suklestėjo Italijoje, o vėliau - Prancūzijoje ir kitose šalyse. Buvo mėgstami vadinamieji žemieji šokiai - basdansai, pasižymintys daugybe nusilenkimų ir tūpsnių. Nuo XIV amžiaus pramoginiai šokiai tapo buitinių pramogų ir ceremonijų dalimi, vykdavusios rūmuose per šventes.
Šokių Mokyklos ir Standartizacija
XVI-XVII amžiais dvaruose atsirado šokių mokytojai, pradėti rašyti pirmieji traktatai ir vadovėliai apie šokį, kurtos šokių mokyklos. 1661 metais Paryžiuje įkurta Karališkoji šokio akademija reglamentavo šokių stilius, jų atlikimo būdus, rengė choreografus ir šokių mokytojus.
Taip pat skaitykite: Sapnininkas apie Kiaušinius ir Lemūriją
XVIII amžiuje atsirado laisvesnio pobūdžio šokių: greitasis menuetas, kontradansas, miuzetė, ekosezas, grosfateris ir lendleris. Pramoginius šokius pradėjo šokti miestiečiai, išpopuliarėjo masiniai šokiai karmanjolė ir farandola. Nuo 1715 metų Paryžiuje rengti mokami viešieji šokių vakarai ir kaukių baliai, o 1768 metais atidaryta pirmoji specializuota vieša šokių salė.
XVIII amžiaus pabaigoje pramoginius šokius šoko įvairių luomų žmonės, o atlikimo maniera pasikeitė: atsisakyta paradiškumo ir ceremoningumo, būdinga judesių paprastumas ir veržlumas.
Šokių Aikštelės ir Konkursai
XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje atsirado šokių aikštelių, kafešantanų (kabareto atmaina) ir barų, kur būdavo šokami pramoginiai šokiai. Taip pat pradėta rengti pramoginių šokių konkursai.
XX amžiuje didelę įtaką pramoginiams šokiams turėjo Didžiosios Britanijos, Amerikos (ypač Lotynų) tautų šokiai. Paplito keikvokas, bliuzas, čarlstonas, amerikietiškas svingas, lambetvokas, bugivugis, bosanova, tvistas, rokenrolas, bostonas, greitasis fokstrotas, tango, rumba, samba, ča ča ir džaivas.
1929 metais Didžiojoje Britanijoje prie Imperatoriškosios šokių mokytojų draugijos (įkurtos 1904 m.) įkurta Tarptautinė pramoginių šokių taryba ėmėsi kurti pramoginių šokių vieningus standartus, taisykles ir teisėjavimo metodus.
Taip pat skaitykite: "Negriukas": receptas ir variacijos
Lietuvos Tautiniai Šokiai: Istorija ir Raida
Lietuvos dvaruose XVIII amžiuje buvo šokama polonezas, krakoviakas ir galopas, o nuo XIX amžiaus vidurio - valsas ir polka. XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje kai kurie pramoginiai šokiai pradėjo plisti kaime.
XX amžiaus 3-4 dešimtmečiais daugiausia buvo šokama Europoje populiarūs pramoginiai šokiai. Miestuose atsirado šokių kursų, rengti konkursai (pirmasis surengtas 1935 m. V. Mintaučkio mokykloje Kaune), buvo išleista šokių aprašymų. 5-6 dešimtmečiais buvo populiarus valsas, polka, fokstrotas ir tango. Taip pat šokta ir padegrasas, padespanas, rokenrolas ir bugivugis.
7 dešimtmetyje pradėta steigti pramoginių šokių kolektyvus. Pramoginių šokių ansambliais, klubais ir studijomis buvo vadinami ir sportinių šokių kolektyvai. Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Vilniuje įkurta pirmoji pramoginių šokių studija - Tomo Petreikio šokių studija.
Regioniniai Polkos Atlikimo Savitumai
Lietuvoje nėra vieno šaltinio, kuriame būtų nagrinėjami tik polkos šokimo žingsniai. Bandoma išsiaiškinti, kokie polkų šokimo žingsnių variantai labiausiai paplito Dzūkijos, Suvalkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos etnografiniuose regionuose.
Šokių Kolektyvai ir Projektai
Daugelis šokių kolektyvų dalyvauja įvairiuose projektuose ir festivaliuose, siekdami populiarinti liaudišką choreografiją ir plėsti tautinių šokių rėmus. Pavyzdžiui, projekte „Kadagys” kolektyvai smagiai praleidžia laiką ir įgyja naujos patirties, bandydami praplėsti „tautinių” šokių rėmus ir paieškoti galimų sąsajų su kitais šokių stiliais.
Taip pat skaitykite: Agurkai žiemai: senas receptas
Tautinių Ir Retro Stilių Sąsajos
Kai kurie kolektyvai eksperimentuoja su tautiniais ir retro stiliais, siekdami pradžiuginti ir palinksminti žiūrovus. Tačiau svarbu išlaikyti tautiškumą pasirodymuose, nes žiūrovai dažnai pasigenda jo. Antruose pasirodymuose stengiamasi parodyti XXI amžiaus šokius, pristatant „tautinius in modern”.
Dalyvavimas Tarptautiniuose Renginiuose
Lietuvos šokių ansambliai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, pristatydami lietuvių liaudies šokius ir kultūrą. Pavyzdžiui, ansamblis „Sietuva” dalyvavo Jaunimo mainų programoje „Erasmus +” Italijoje, kur aplankė įvairius miestelius ir mėgavosi itališku maistu, vynu ir melodijomis. Taip pat ansamblis keliavo į Kiniją, kur dalyvavo kultūros turizmo festivalyje ir surengė išskirtinį pasirodymą kinams, sudainuodami lietuvių liaudies dainą „Ant kalno karklai siūbavo”.
Tradicijų Išsaugojimas Ir Naujovės
Svarbu išlaikyti ryšį su savo tėvyne, su savo tauta ir jos nariais, neužmirštant savo papročių, savo tautinių ir religinių tradicijų. Tačiau, gyvenant svetur, kartais sunku laikytis to, kas atrodė gera ir privaloma tėvynėje. Todėl svarbu rasti balansą tarp tradicijų išsaugojimo ir naujovių įvedimo.
Tradicijos Ir Pažanga: Balanso Paieškos
Tradicijos ir papročiai yra žmonių kultūrinio veikimo sukurtos formos, susijusios ne su atskiru asmeniu, bet su visuomene. Atskiras asmuo turi įpročius, o visuomenė turi papročius ir tradicijas. Paprotys yra visuomeninių santykių nusistovėjusi forma, kuri dažniausiai išreiškia neutralius, nei gerus nei blogus nusiteikimus. Tuo tarpu tradicija yra visuomenės pripažinta forma, kuri išreiškia tam tikrą vertybę - kokį nors dorovinį jausmą, kokią nors dorybę, kokią nors meno, mokslo ar religijos idėją.
Tradicijų Reikšmė Tautos Ir Asmens Gyvenime
Tradicijos turi didelę reikšmę tautos ir asmens gyvenime. Jos padeda išsaugoti tautinį identitetą, stiprina bendruomenės ryšius ir perduoda vertybes iš kartos į kartą. Tačiau tradicijos nėra statiški dalykai. Jos gali kisti, išsigimti ir mirti. Kitimo priežasties reikia ieškoti ne tiek pačioje tradicijos formoj, kiek visuomenės nuotaikoj ir pasaulėžiūroj, kuriomis rėmėsi tradicija.
Tradicijų Kitimas: Kūčių Pavyzdys
Kūčios yra krikščioniška ir labai lietuviška tradicija. Tačiau pastaraisiais laikais mūsų Kūčios įgauna naujų pradų, o šie išstumia senuosius originaliuosius. Pavyzdžiui, seniau Kūčių diena būdavo absoliutaus pasninko diena, o dabar pasninkas pamirštamas, o valgių gausumas paliekamas ir net pridedama degtinė, kurios seniau nevartota. Seniau Kūčių vakarienė baigdavosi visų giedamomis kalėdinėmis giesmėmis, o dabar užtenka pasidžiaugti papuošta ir pašviesta eglaite.
Anatolijos Ugnis: Senovės Ir Šiuolaikinio Šokio Sintezė
Ansamblis „Anatolijos ugnis“ yra unikalus reiškinys ne tik tarp šokių kolektyvų Turkijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Scenoje vienu metu gali pasirodyti šimtai šokėjų, o jų judesiai yra absoliučiai sinchroniški. Toks profesionalumas ir masinis dalyvavimas kartu su ryškiais kostiumais užburia, o atlikimo greitis - nuostabus.
Kultūrinių Mainų Simbolis
Grupė, kurią 1999 metais sukūrė Mustafa Erdoganas, tapo kultūrinių mainų tarp Rytų ir Vakarų simboliu, atspindinčiu senovės regiono mitologiją ir istoriją, reprezentuojančiu liaudies šokių, baleto ir šiuolaikinių judesių sintezę, perteikiančiu taikos ir kultūros žinią.
Pasiekimai Ir Pripažinimas
Ansamblis „Anatolijos ugnis“ koncertavo daugiau nei 85 šalyse, įskaitant JAV, Australiją, Kiniją, Japoniją ir Vokietiją. 2006 metais NATO konferencijoje šokėjai koncertavo penkiasdešimčiai prezidentų, ištirpdydami net politinį oficialumą.
tags: #senoviniai #pietų #Europos #tautų #šokiai