Raugintas galvijų mėšlas: nauda, naudojimas ir poveikis dirvožemiui
Įvadas
Raugintas galvijų mėšlas yra vertinga organinė trąša, turinti daug naudos žemės ūkiui ir sodininkystei. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime rauginto galvijų mėšlo naudą, sudėtį, naudojimo būdus ir poveikį dirvožemiui bei augalams. Taip pat palyginsime jį su kitomis organinėmis trąšomis, tokiomis kaip paukščių mėšlas, ir aptarsime aplinkosaugos aspektus, susijusius su mėšlo naudojimu.
Organinių trąšų svarba
Organinės trąšos, tokios kaip mėšlas, yra labai svarbios dirvožemio kokybei ir augalų augimui. Jos ne tik aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, didina jo laidumą vandeniui ir orui, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą.
Mėšlo vertė
Mėšlas yra pilnavertė organinė trąša, kurioje yra azoto, fosforo ir kalio (NPK), taip pat kalcio, magnio, geležies, sieros ir kitų mikroelementų. Mėšlas pagerina dirvožemio savybes: patręšti sunkūs dirvožemiai tampa laidesni vandeniui, o lengvesni - ne taip greitai jį išgarina.
Rauginto galvijų mėšlo nauda
Raugintas galvijų mėšlas turi keletą privalumų, palyginti su šviežiu mėšlu:
- Mažesnis kvapas: Rauginimo procesas sumažina nemalonų kvapą, todėl jį patogiau naudoti gyvenamose vietovėse.
- Geresnis maisto medžiagų prieinamumas: Rauginimo metu organinės medžiagos skaidomos į lengviau augalų pasisavinamas formas.
- Sumažintas piktžolių sėklų plitimas: Rauginimo metu aukšta temperatūra sunaikina daugumą piktžolių sėklų.
- Subalansuota sudėtis: Rauginimo procesas padeda subalansuoti maisto medžiagų santykį, todėl trąša tampa tinkamesnė įvairiems augalams.
Poveikis dirvožemiui
- Gerina dirvožemio struktūrą: Priemolio dirvos tampa puresnės, susidaro palankios sąlygos prie augalo šaknų patekti orui, vandeniui. Smėlio dirvos būna rišlesnės, geriau sulaiko drėgmę.
- Didina humuso kiekį: Sistemingai tręšiant organinėmis trąšomis, mažėja dirvos rūgštingumas. Organinės trąšos skatina humuso susidarymą. Juo dirvoje virsta net 4-10 proc. mėšlo.
- Skatina mikroorganizmų veiklą: Tinkamai tręšiant mėšlu, srutomis ir kitomis organinėmis trąšomis, dirvožemyje suaktyvėja fermentų veikla, o herbicidai greičiau pasiekia piktžoles. Be to, dukart pagausėja bakterijų ir aktinomicetų, iki 30 proc. - sliekų.
Poveikis augalams
- Aprūpina maisto medžiagomis: Per visą mėšlo veikimo laikotarpį augalai iš mėšlo paima apie 50-60 proc. jame esančio azoto, iki 50 proc. - fosforo ir iki 80 proc. - kalio, pasisavina kalcį, magnį, geležį, sierą ir kt.
- Stiprina augalų imunitetą: Subalansuota mityba padeda augalams atsispirti ligoms ir kenkėjams.
- Gerina derliaus kokybę: Tinkamai patręšti augalai duoda didesnį ir kokybiškesnį derlių.
Rauginto galvijų mėšlo sudėtis
Įvairaus gyvulių mėšlo cheminė sudėtis nevienoda, priklauso nuo daugelio veiksnių (pavyzdžiui, pašaro, kaupimo ir laikymo būdų). Kokybę geriausiai nusako anglies ir azoto santykis. Šviežiame mėšle jo santykis yra 30 : 1; perpuvusiame - 20 : 1.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti topinambų salotas
Pagrindiniai elementai
- Azotas (N): Būtinas augalų augimui ir lapų formavimuisi.
- Fosforas (P): Svarbus šaknų vystymuisi, žydėjimui ir vaisių formavimuisi.
- Kalis (K): Didina augalų atsparumą žemoms temperatūroms ir sausrai, stimuliuoja ląstelių dalijimąsi, sėklų dygimą, turi įtakos azotui pasisavinti.
- Mikroelementai: Geležis, cinkas, manganas, varis, boras, molibdenas ir kt.
Rauginto galvijų mėšlo naudojimas
Raugintą galvijų mėšlą galima naudoti įvairiais būdais:
- Pagrindinis tręšimas: Rudenį arba pavasarį prieš sėją ar sodinimą.
- Papildomas tręšimas: Vegetacijos metu, tręšiant aplink augalus arba laistant skiestu raugu.
- Kompostavimas: Pridedant prie komposto krūvos, siekiant pagerinti komposto kokybę.
- Mulčiavimas: Aplink augalus, siekiant apsaugoti šaknis, sulaikyti drėgmę ir aprūpinti maisto medžiagomis.
Tręšimo normos
Galvijų mėšlo į 1 m2 reikėtų įterpti vidutiniškai 5-7 kg, lengvose dirvose galima ir daugiau, sunkesnėse - mažiau, o durpingose - mažiausiai. Jį paskleisti reikia vienodai, nepaliekant tuščių lopinių.
Kaip paruošti raugą
Papildomam tręšimui tinka atskiestas raugintas galvijų (ypač karvių, paukščių) mėšlas. Rauginama vasarą uždengtuose induose (1 dalis šviežio mėšlo ir 3 dalys vandens). Nelygu temperatūra, mėšlas rūgsta 2-3 savaites. Išrūgusi skysta masė neturi nemalonaus kvapo. Tręšiama atskiedus vandeniu (raugintas karvių mėšlas - 1 : 5, paukščių - 1 : 15).
Palyginimas su kitomis organinėmis trąšomis
Paukščių mėšlas
Lyginant su kraikiniu mėšlu, daug vertingesnė organinė trąša - paukščių mėšlas. Tai daug maisto medžiagų turinti ir greitai veikianti trąša. Jis gali būti naudojamas tiek pagrindiniam, tiek papildomam augalų tręšimui, kompostų gamybai. Paukščių išmatų vertingumas priklauso nuo paukščių rūšies, o pačios vertingiausios - vištų. Pagal savo cheminę sudėtį paukščių išmatos priklauso geriausioms organinėms trąšoms.
Triušių mėšlas
Triušių mėšlo sudėtis panaši į vištų. Jame yra 15-20 proc. augalams naudingų medžiagų. Palyginti su karvių mėšlu, triušių mėšle yra 1,6-1,8 karto daugiau sausųjų medžiagų, dukart daugiau fosforo ir 1,4-1,5 karto daugiau kalio.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti raugintą pieną
Kada geriau tręšti
Nuo anglies (C) ir azoto (N) santykio priklauso trąšų mineralizacijos trukmė. Galvijų mėšlas (C : N= 30 : 1) pūva lėtai. Iš jo paimamą azotą ir kitas medžiagas augalai gali pasisavinti praėjus 7-8 mėnesiams. Į priemolį ir molį galvijų mėšlo geriau įterpti rudenį. Mat tokiu metu šiuose dirvožemiuose organinės medžiagos skaidosi lėtai, nedaug jų patenka į gilesnius sluoksnius. Palengva skaidantis organinėms trąšoms, atsipalaiduoja maisto medžiagos, o jas lengvai pasisavina pavasarį pasėti augalai.
Aplinkosaugos aspektai
Mėšlas nėra vien nekalta trąša, todėl jam laikyti ir naudoti taikomi tam tikri reikalavimai. Per metus vienam hektarui ūkyje turi tekti tiek gyvulių, kad jų mėšle esančio azoto norma neviršytų 170 kg viename hektare. Jei azoto kiekis didesnis, reikia mažinti bandą.
Azoto išsiplovimas
Po mėšlo įterpimo į dirvą, vykstant tolesnei organinių medžiagų destrukcijai, azoto junginiai įtraukiami į biologinį ciklą arba krituliai juos išplauna gilyn į dirvožemį. Azotas išplaunamas iš dirvožemio kaip nitratai. Perteklinis nitratų kiekis lemia suprastėjusią geriamojo vandens kokybę, žmonių ligas, taip pat sukelia globalius gamtos pokyčius, tarp jų eutrofikaciją (vandens telkinių užžėlimas dumbliais).
Fosforo išsiplovimas
Tręšiant dirvožemį mėšlu, fosforas išsiplauna mažiausiai. Tačiau sistemingai tręšiant didelėmis mėšlo (ypač kiaulių ar paukščių) normomis, suaktyvėja fosforo junginių migracija.
Kalio išsiplovimas
Dar vienas svarbus biogeninis elementas, išplaunamas iš dirvožemio - kalis. Tačiau kaupiamieji augalai, tokie kaip bulvės, kukurūzai ar mišiniai žaliajai masei, labai daug kalio paima derliui užauginti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie raugintą karvių pieną
Tinkamas mėšlo tvarkymas
- Visas galvijų ūkyje gaunamas mėšlas ir gamybinės nuotekos turi būti nustatytą laiką (6 mėn.) kaupiami ir tik per augalų vegetaciją panaudojami laukams tręšti (draudžiama tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.).
- Visas organines trąšas reikėtų skleisti nuo dirvos pradžiūvimo pavasarį iki dirvos užšalimo rudenį.
- Norint sumažinti azoto nuostolius, mėšlą reikia kratyti ar laistyti drėgnesniu ir vėsesniu nevėjuotu oru.
- Aplinkosaugos požiūriu lengvas dirvas geriau tręšti pavasarį prieš sėją.
- Labai svarbu tolygiai iškratyti kraikinį mėšlą.
- Jei mėšlas iškratomas paviršiuje, jį būtinai reikia užarti per 12 val.
- Skleisti mėšlą dieną, kai gyventojų nėra namie, ne savaitgaliais ir ne valstybinių švenčių dienomis, atkreipiant dėmesį į vėjo kryptį gyvenamųjų namų atžvilgiu.
Mėšlo rūšies pasirinkimas pagal dirvožemio tipą
Sunkiam dirvožemiui tiks arklių, o smėlio dirvai - karvių ar kiaulių mėšlas.
Mėšlo naudojimas sode
Kada tręšti
Liepą reikėtų patręšti visus vaismedžius. Tręšimas vidurvasarį skatina kaulavaisinių ir sėklavaisinių vaismedžių žiedinių pumpurų formavimąsi kitais metais.
Kaip tręšti
- Sodinant vaismedžius ir vaiskrūmius, į duobes galima dėti galvijų ar arklių mėšlo. Jis turi būti kompostuotas arba gerai sumaišytas su dideliu kiekiu žemių.
- Vaismedžiai ir vaiskrūmiai mėšlu tręšiami taip: barstoma mėšlo ir tuoj pat apkasama lanku aplink augalą.
- Jeigu šviežiu mėšlu tręšiama pavasarį, ypač svarbu jį greitai įterpti į dirvą. Antraip saulė šią trąšą kaipmat išdžiovina ir joje lieka mažai azoto.
Ko negalima tręšti šviežiu mėšlu
Morkoms, burokėliams, pastarnokams, pupelėms, žirniams, ridikėliams, ridikams, petražolėms, salierams netinka šviežias mėšlas, nes nuo jo šakniavaisiai šakojasi, deformuojasi. Svogūnus šitaip patręštoje dirvoje apninka svogūninės musės.
Alternatyvūs tręšimo būdai
Jei sudėtinga įsigyti mėšlo, labai puiki alternatyva šiai organinei trąšai yra organinių atliekų raugas. Talpyklose su vandeniu galima raugti piktžoles, vejų žolę ir, aišku, organines atliekas - nuo bulvių lupenų iki kavos tirščių. Skystis laistyti naudojamas po 2-3 savaičių. Beje, šį raugą reikia skiesti vandeniu santykiu 1:10. Tokiu „kokteiliu“ augalai tręšiami kartą per savaitę.
Granuliuotas mėšlas
Šiuolaikiškas būdas tręšti mėšlu - naudoti jo granules. Granuliuotas mėšlas - švarus, saugus produktas, kurį labai lengva naudoti. Granuliuoto mėšlo tirpalu laistykite sodo ir daržo augalus.
tags: #raugintas #galvijų #mėšlas #nauda