Raugintų beržų sulčių nauda: tradicijos, sveikata ir skonis

Protėvių tradicijos, susijusios su beržų sula, gyvuoja ir šiandien, o žmonės atranda vis naujų būdų, kaip panaudoti šį vertingą gamtos gėrimą. Sula ne tik gaivina, bet ir naudojama gaminant arbatą, sriubą, girą, sidrą, kokteilius, netgi namines grožio priemones - losjonus ir kaukes veidui bei plaukams.

Beržų sula: medžių kraujas ir gamtos gaiviklis

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė sako: „Sula yra mūsų brolių medžių kraujas. Kiekvieno ji skirtinga - nuo gintaru pavirstančių spygliuočių sakų iki kaučiuko gamybai tinkančios fikusinių medžių sulos atogrąžų miškuose.“ Svarbiausias sulos uždavinys - greitai nunešti medžio kamienu aukštyn šaknyse sukauptas maistines medžiagas ir užgydyti pažeistas vietas. Lietuviai mėgsta saldžią beržų ir klevų sulą dėl jos skonio ir gaivinančių savybių. Suloje yra ne tik gliukozės ir fruktozės, bet ir mineralinių medžiagų bei aktyvių gamtinių junginių, skatinančių augimą.

A. Karaliūnaitė teigia, kad sula yra gamtinis organizmo gaiviklis, todėl ją geriausia gerti prie medžio, ką tik pritekėjusią. Ji taip pat ruošia tyres su beržų sula imunitetui stiprinti ir mažakraujystei gydyti.

Sulą išsaugoti: rauginimas ir šaldymas

Norint ilgiau išsaugoti sulą, ją galima rauginti arba šaldyti. Rūgimo metu sula tampa silpnu alkoholiniu gėrimu. A. Karaliūnaitė mėgsta suloje rauginti įvairius augalus, uogas ir vaisius, kurie taip įgauna papildomų gydomųjų savybių. Užšaldymas yra vienas geriausių būdų išsaugoti sulą nepakitusią net dvejus metus - užšaldama sula tarsi kristalizuojasi ir kaupia pavasario nuotaiką.

A. Karaliūnaitė pataria: „Tad negaišdami laiko paruoškime vietos šaldikliuose ir, kol Dievas duoda saldžiosios sulos, užsišaldykime jos. Duokime jos gerti vaikams, anūkams, draugams bei patys gerkime į sveikatą.“ Ji pati kasmet užsišaldo apie 400 litrų sulos - po litrą kiekvienai dienai.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai raugintų beržų sulčių receptai

Sula vasarą: troškulio malšintojas

Ukmergės miškų urėdijos girininkas Arvydas Kasperaitis taip pat pritaria, kad idealiausias būdas išsaugoti sulą - ją užšaldyti. Jis pataria prisivalgyti šviežios sulos jos rinkimo metu, o likusią supilstyti į plastikinius butelius ir sudėti į šaldiklį. Jis jau dvejus metus užsišaldo po 50 litrų sulos, kuria malšina troškulį vasarą.

Sula iki rudens: rūsys ir konservavimas

Šešuolių girininkas Virginijus Šalčiūnas su šeima sula mėgaujasi iki rudens. Jo žmona Jūratė ruošia sulą dviem būdais:

  1. Supilsto sulą į švarius stiklainius, įdeda citrinos griežinėlį, juodųjų serbentų šakelę, kelias razinas arba džiovintų obuolių skilteles, uždengia dangteliu ir išneša į vėsų rūsį. Tokia sula neperrūgsta, turi tvirtą skonį ir yra be jokių stipriklių.
  2. Sula užkonservuojama.

Raugintų kopūstų nauda virškinimui ir bendrai sveikatai

Nors straipsnis skirtas raugintų beržų sulčių naudai, verta trumpai paminėti ir raugintų kopūstų naudą, nes fermentuoti produktai apskritai yra naudingi virškinimui. Rauginti kopūstai yra puikus probiotikų šaltinis, kurie teigiamai veikia žarnyno mikroflorą.

Mikrobiomo svarba

Žmogaus virškinimo trakte gyvena didžiulė mikrobų ekosistema - mikrobiomas. Šios bakterijos dalyvauja virškinimo procesuose, saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų ir reguliuoja uždegiminius procesus. Subalansuota žarnyno ekosistema būtina maistinių medžiagų įsisavinimui, medžiagų apykaitai, svorio kontrolei ir net streso reguliavimui.

Rauginti kopūstai - probiotikų šaltinis

Raugintuose kopūstuose esantys probiotikai padeda:

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti topinambų salotas

  • Stiprinti žarnyno barjerą nuo patogenų.
  • Gaminti trumpą grandinę turinčias riebalų rūgštis, mažinančias uždegimą.
  • Reguliuoti imuninį atsaką.
  • Palaikyti virškinimo fermentų aktyvumą.
  • Maitinti naudingas žarnyno bakterijas ląsteliena.

Raugintų kopūstų gamyba namuose

Namų gamybos rauginti kopūstai yra paprastas būdas gauti daugiau probiotikų. Reikia susmulkinti kopūstus, sumaišyti su druska, įdėti į stiklainį, suspausti, kad išsiskirtų sultys, ir palikti fermentuotis kambario temperatūroje 3-4 dienas. Po fermentacijos perkelkite į šaldytuvą.

Moksliniai tyrimai

Moksliniai tyrimai patvirtina raugintų kopūstų naudą virškinimui ir imuninei sistemai. Fermentacijos procesas skatina pieno rūgšties bakterijų dauginimąsi, kurios papildo žarnyno mikrobiotą ir stiprina žarnyno barjerą. Raugintuose kopūstuose esančios medžiagos taip pat gali gerinti medžiagų apykaitą, mažinti cholesterolio kiekį, neleisti vystytis augliams, stiprinti širdies raumenį ir normalizuoti cukraus kiekį kraujyje.

Svarbu raugintus kopūstus vartoti saikingai, iki 100-200 g per dieną.

Toksinai ir sunkūs metalai: pavojus sveikatai

Šiandien mes kasdien susiduriame su neįtikėtinu toksinių elementų kiekiu. Sunkieji metalai kaupiasi kepenyse, inkstuose, smegenyse ir kauluose. Toksinai lengvai pradeda kauptis organizme dėl sutrikusio virškinimo. Jie absorbuojasi ir keliauja į silpnas vietas, kur kaupiasi. Aplinkos toksinai, tokie kaip chemikalai, oro ir vandens tarša, cheminės medžiagos drabužiuose, sintetiniai narkotikai, cheminės medžiagos buitiniuose valikliuose ir sunkieji metalai, patenka iš išorės.

Stipri virškinimo sistema yra mūsų sveikatos pagrindas. Omega-3 riebalai ir skaidulos gali padėti detoksikuoti gaubtinę žarną ir sumažinti uždegimą. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra alfa lipoinės rūgšties (žirniai, briuselio kopūstai, brokoliai, špinatai ir ryžių sėlenos), taip pat vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu pektino, gali padėti pašalinti sunkiuosius metalus.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti raugintą pieną

Mokslininkai tvirtina, kad selenui būdingas apsauginis poveikis - jis „suriša“ gyvsidabrį. Jei organizme pakanka seleno, jis gali apsaugoti smegenis nuo kenksmingo gyvsidabrio poveikio. Seleno poreikis yra 100-125 mikrogramai per dieną. Vienas iš būdų užtikrinti pakankamą seleno kiekį - vartoti papildus. Natūralios seleno mielės yra geriausiai biologiškai įsisavinamo seleno šaltinis.

Sunkieji metalai ir ligos

Įvairių cheminių elementų, įskaitant ir metalus, pusiausvyra gali lemti ne tik gerą savijautą, bet ir įvairias ligas ar sutrikimus, tokius kaip ūmi ar nemotyvuota agresija, depresija, nuolatinis nuovargis, demencija, Parkinsono liga, Alzhaimeris ir autizmas.

Toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė teigia, kad daugybė negalavimų, ypač tie, kurių kilmė nėra aiški, gali sukelti į organizmą patekusios toksinės medžiagos. Besikaupiantys organuose sunkieji metalai pažeidžia šių organų struktūras, imituodami lėtinių somatinių ligų klinikinius vaizdus.

Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais kūdikystėje ar ankstyvojoje vaikystėje gali tapti autizmo priežastimi. Gydytojai pavyko išsiaiškinti, kad tokių vaikų kraujyje randami gerokai padidinti toksiškų metalų kiekiai.

Lėtinis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais pažeidžia centrinę nervų sistemą ir vieniems gali sukelti Alzhaimerį, o kitiems - Parkinsono ligą. Apsinuodijimas sunkiaisiais metalais yra pagydomas, jei tik negalavimų priežastis laiku diagnozuojama.

Pavojingos atliekos ir tarša

Į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius patenkančios pavojingosios atliekos užteršia nepavojingas atliekas, apsunkindamos rūšiavimo ir perdirbimo procesą bei didindamos aplinkotaršos poveikį žmogui ir planetai. Šalia gyvenamųjų namų esančiuose konteineriuose esančios atliekos tampa taršos šaltiniu čia gyvenantiems žmonėms.

Pavojingos atliekos: naftos produktų atliekos, sunkiaisiais metalais užterštos atliekos, cheminių medžiagų atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, naudotos padangos. Visos šios atliekos turėtų būti tvarkomos specializuotose įmonėse.

Nemažai žmonių pavojingas atliekas laiko savo sandėliukuose, rūsiuose, garažuose ar tiesiog gyvenamųjų namų kiemuose. Grybauti ir uogauti tokiuose užterštuose miško plotuose, o paskui valgyti čia surinktas uogas ir grybus yra pavojinga.

Vaikų apsinuodijimai sunkiaisiais metalais

Pastaraisiais metais vėl padažnėjo atvejų, kai vaikai apsinuodija sunkiaisiais metalais, ypač švinu, žaidžiant su daug švino turinčiais plastmasės žaislais. Padažnėjo vaikų apsinuodijimų ne tik švinu, bet ir cinku, variu, gyvsidabriu, nikeliu, volframu ir kitais metalais, kurie į organizmą patenka iš urbanizuotos aplinkos.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams apsinuodijus švinu dingsta apetitas, sutrinka svoris ir ūgis. Kai kuriems pasireiškia tik prakaitavimas. Jie blogai vystosi, jiems neauga plaukai, o išaugę - slenka. Kiti gali tapti vangūs, retesniais atvejais - hipermobilūs.

Paaugliai dėl bręstančio organizmo pokyčių yra itin imlūs aplinkos taršai. Apsinuodiję švinu paaugliai tampa irzlūs, pikti, greit pavargsta, gali pradėti psichologiškai ir fiziškai žaloti kitus vaikus. Jiems pradeda slinkti plaukai, kiti visiškai nuplinka.

Suaugusieji sunkiaisiais metalais apsinuodija glaudžiai kontaktavę su užteršta aplinka (autoservisų, chemijos laboratorijų darbuotojai, šaltkalviai, suvirintojai, tekintojai, frezuotojai, statybininkai, gyvsidabrio nukenksminimą atliekantys bei atliekas surenkantys darbuotojai).

Švinas, gyvsidabris, cinkas, varis ir kiti sunkieji metalai į organizmą patenka kvėpavimo takais, per virškinimo traktą, odą, kraują. Metalai kaupiasi nervų sistemoje, kauluose, raumenyse, kepenyse ir plaukuose.

Ligoniai per 18 metų neretai apsinuodija sunkiųjų metalų mišiniu (švino, cinko, vario, gyvsidabrio ir kt.). Visais tokio apsinuodijimo atvejais dominuoja nervų sistemos pažeidimai arba autosominės-vegetacinės nervų sistemos sutrikimai. Dažniausiai jie skundžiasi dėl sutrikusio širdies ritmo, kraujospūdžio, oro trūkumo.

Sulos ruošimo būdai: tradicijos ir inovacijos

Kai kurie žmonės sulą tekiname iš šalia vasarnamio augančių beržų. Kadangi sulos būna tiek, kad jos visos išgerti nesugebame, jos rauginimas padeda kiek ilgiau medžių syvais gardžiuotis.

Mama pasakojo, kad jos seneliai kaime, rūsyje turėjo labai didelę medinę bačką, kurią kiekvieną pavasarį pripildydavo beržų sulos, o jos viršų užberdavo avižomis (grūdais). Tos avižos laikui bėgant sudygdavo ir natūraliai apsaugodavo sulą nuo surūgimo.

Sulos rauginimo receptai:

  1. Rauginta sula su razinomis: Į butelį su sula subėriau razinas ir pastačiau šaltai. Po penkių dienų sulą perkošiau. Jos skonis kiek saldesnis nei šviežios sulos su kiek jaučiama rūgštelė.
  2. Rauginta sula su serbentų šakelėmis: Gaminau, taip pat, kaip ir pirmąją sulą, tik dar papildomai įdėjau serbentų šakelių, kurios suteikė gėrimui specifinio skonio. Ši sula kiek skyrėsi nuo ankstesnės, nes turėjo juodųjų serbentų aromato.
  3. Sulos gira: Suloje ištirpinau medų ir sudėjau duoną. Rauginau 5 paras, po to perkošiau. Pagal originalų receptą, reikėjo po 2 parų rauginimo, įmesti ąžuolo žievės, bet aš jos nedėjau, tai net nežinau, kokį skonį ji duoda. Sulos gira gavosi salstelėjusi su gazeliu ir gelsvos spalvos.

Vitaminų ir mineralų sąveika: ką reikia žinoti

Vartojant vitaminus ir mineralus, svarbu žinoti, kurios medžiagos tarpusavyje gerai veikia, o kurios ne. Vienos medžiagos slopina kitų veikimą (antagonizmas), o kitos padeda viena kitai, viena kitą stiprindamos veikimą (sinergizmas).

Geri vitaminų ir mineralų deriniai:

  • Vitaminas A ir cinkas.
  • Vitaminai B2 ir cinkas, B6 ir varis, B3 ir geležis bei varis, kalcis ir vitaminas B12.
  • Vitaminas C ir geležis, varis.
  • Vitaminas E ir selenas.
  • Vitaminas K ir kalcis, vitaminai B6, B12, D.

Blogi vitaminų ir mineralų deriniai:

  • Geležis ir varis lėtina vitamino B2 pasisavinimą.
  • Vitaminas B9 ir cinkas blokuoja vienas kitą.
  • Vitaminai E ir D yra vitaminų antagonistai.
  • Kalcis yra natrio, fosforo, cinko ir geležies antagonistas.
  • Magnis blogai suderinamas su fosforu, geležimi ir manganu.
  • Kalis ir kalcis konkuruoja įsisavinant šias medžiagas.
  • Geležis nederinamas su žalia ar juoda arbata ir kurkuminu.

Vartojant maisto papildus, svarbu atsižvelgti į jų galimą sąveiką su vaistais ir kitais papildais. Pavyzdžiui, jonažolės, vartojamos kartu su antidepresantais, gali sukelti karščiavimą, sumišimą ir nerimą. Česnako sukeltas kraujo skiedimas gali būti pavojingas, kai kartu vartojamas aspirinas ar kiti kraują skystinantys vaistai.

Kiti naudingi produktai ir papildai

  • Aloe vera sultys: Turi daug naudingų savybių, tačiau svarbu pasirinkti sultis be konservantų ir cukraus.
  • Vitaminas C: Prisideda prie normalaus imuninės sistemos funkcionavimo, taip pat padeda sumažinti nuovargį ir nuovargio jausmą.
  • Pušų aliejus: Turi dezinfekuojančių, antiseptinių, tonizuojančių ir šildančių savybių.
  • Kolagenas, hialurono rūgštis, biotinas, cinkas, vitaminai B2, C: Šis derinys gali būti naudingas odai, plaukams ir nagams.

tags: #raugintas #beržų #sulčių #nauda

Populiarūs įrašai: