Raudonųjų gūžinių kopūstų auginimas: nuo sėjos iki derliaus

Kopūstinės daržovės, įskaitant raudonuosius gūžinius kopūstus, yra plačiai paplitusios įvairiuose pasaulio kraštuose dėl jų prisitaikymo prie skirtingų klimato sąlygų ir ūkinės vertės. Jos teikia didelį kiekį maistinių medžiagų, reikalingų tiek maistui, tiek pašarams. Be to, kai kurios kopūstinės daržovės, pavyzdžiui, lapiniai, briuseliniai ir garbanotieji kopūstai, gali atlaikyti žemesnes temperatūras.

Kopūstinių daržovių apžvalga

Kopūstinės daržovės priklauso kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimai. Gūžiniai, ropiniai, briuseliniai ir žiediniai kopūstai yra kilę iš laukinių kopūstų, kurie vis dar auga Viduržemio jūros pakraščiuose. Šios daržovės yra giminingos ir pasižymi panašiomis morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai ir lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai - vienmečiai augalai.

Įvairios kopūstų rūšys skiriasi savo vegetatyviniais organais, o tai plačiai naudojama atrankos procese. Iš pirmųjų tikrųjų lapelių galima atskirti, kuriai rūšiai priklauso kopūstų daigas. Kopūstinės daržovės turi tvirtą šaknų sistemą, ypač gūžiniai, lapiniai ir briuseliniai kopūstai. Ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų šaknų sistema yra silpnesnė. Daugiausia šaknų būna 40-50 cm gylyje, o kai kuriais atvejais - iki 1,5 m.

Antraisiais metais kopūstinės daržovės (išskyrus žiedinius kopūstus) išaugina 60-200 cm stiebą, priklausomai nuo rūšies ir augimo sąlygų. Vėlyvosios veislės šakojasi labiau nei ankstyvosios. Ant vieno augalo gali būti 3000-4000 ar daugiau žiedų. Atskirų augalų žydėjimo laikas, priklausomai nuo rūšies ir sąlygų, trunka 20-50 dienų.

Kopūstų sėklos yra smulkios: 1 g telpa 250-300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išlieka daigios 4-6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3-4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui yra nuo 0° iki +5° C.

Taip pat skaitykite: Rauginti raudoni pomidorai

Nepaisant to, kad kopūstai yra kilę iš Viduržemio jūros regiono, kur žiemos švelnios, šie augalai gali atlaikyti žemesnes temperatūras, o kai kurios rūšys - ir didesnius šalčius. Jautriausi žemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, kurie apšąla esant 2-5° C šalčio. Žiedai yra ypač jautrūs: 1° C šalčio jau yra kenksmingas. Optimali temperatūra kopūstinėms daržovėms yra 15-18° C šilumos, tačiau jos auga ir vystosi esant 5-10° C. Staigūs temperatūros svyravimai yra nepageidaujami, ypač jei jie kartojasi. Aukšta temperatūra ir drėgmės trūkumas dirvoje neigiamai veikia augimą ir derlių.

Visos kopūstinės daržovės yra ilgadieniai augalai. Ilgos dienos skatina greitesnį augimą ir vystymąsi. Tyrimai rodo, kad dirbtinai sutrumpinus dieną, kopūstai vėliau pradeda sukti gūžes. Kopūstinės daržovės mėgsta drėgną, vandenį praleidžiančią sunkesnę dirvą.

Raudonieji gūžiniai kopūstai: ypatybės ir veislės

Gūžiniai raudonieji kopūstai (Brassica oleracea var. capitata f. Rubra) skiriasi nuo baltųjų gūžinių kopūstų savo lapų spalva - jie yra tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą ir dažniausiai naudojamos kaip salotos.

Populiarios veislės:

  • Kalibos: Vidutiniškai vėlyva veislė, gūžes susukanti per 100-115 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės pailgos, tvirtos, sveria 2,0-2,5 kg. Tinka vartoti šviežius ir rauginti, nes lapuose daug cukraus.
  • Rufus: Vegetacijos laikotarpis - 95-105 dienos nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, atsparios sutrūkimui, sveria 1,3-2 kg. Šios veislės kopūstai vartojami švieži, tinka rauginti ir laikyti iki vasario.

Raudonųjų gūžinių kopūstų auginimo ypatumai

Daigų auginimas

Raudonieji gūžiniai kopūstai auga ilgiau nei baltieji, todėl jų daigai auginami inspektuose arba šiltlysvėse.

Taip pat skaitykite: Raudonųjų burokėlių kepimas

Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodelius, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia daugiau didesnio šilto (18-20 °C) šiltnamio ploto negu antruoju atveju.

  • Sėjos laikas: Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pradžioje (ne vėliau kaip balandžio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/m2 sėklų.
  • Sėjos gylis: Sėti kopūstus 2-3 cm gylyje (kol išdygs laikyti 20 °C).
  • Temperatūra: Kopūstams sudygus, temperatūra sumažinama iki 8-10 °C, kol susiformuos skilčialapiai.
  • Tręšimas: Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis (20 gr.).
  • Apsauga: Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių.
  • Grūdinimas: Likus 12-15 dienų iki sodinimo - daigus grūdiname.
  • Sodinimo amžius: Daigai sodinami 35-40 dienų amžiaus, 7-8 cm aukščio su 3-4 lapeliais.

Dirvos paruošimas

  • Priešsėliai: Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių.
  • Sėjomaina: Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8-9 metų.
  • Dirvos dirbimas rudenį: Skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama.
  • Dirvos dirbimas pavasarį: Kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų.
  • Tręšimas rudenį: Į daigynui rudenį iškratoma 40-60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos fosforo bei kalio trąšos (150-200 kg/ha P2O5 ir 150-180 kg/ha K2O).
  • Tręšimas pavasarį: Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto (90 kg/ha) trąšos. Tręšiamos dirvos - 90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus.
  • Dirvos tipas: Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos.
  • Dirvos pH: Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0-6,5. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Rūgščias dirvas būtina kalkinti.

Daigų sodinimas

  • Sodinimo laikas: Vidutiniškai vėlyvų kopūstų daigai į dirvą išsodinami iki gegužės 30 dienos.
  • Atstumas: Daigų sodinimas - ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje.
  • Laistymas prieš sodinimą: Sausa dirva 1-2 dienas prieš sodinant palaistoma 100-150 m3/ha H2O. Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius.
  • Sodinimo gylis: Sodinti kopūstų daigus reikia panašiame gylyje, kokiame jie augo.

Priežiūra

  • Kaupimas: Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20-25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15-20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę.
  • Tręšimas: Didžiausi derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Juos labai gerai veikia atskiestos srutos su mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams (praėjus 15-20 dienų), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius.
  • Laistymas: Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams 75-80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150-250 m3/ha priesmėlio dirvose, 150-300 m3/ha - priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m3/ha, priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma - 150-300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200-350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m3/ha, sunkesnėse - 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5-6 kartus, sunkesnės - 4-5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis - 150-200 m3/ha, vėliau 250-350 m3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu.
  • Apsauga nuo šalnų: Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

  • Nuėmimo laikas: Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje - liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir vėlyvųjų - spalio mėnesį.
  • Nuėmimo būdai: Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis.
  • Paruošimas laikymui: Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs, savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3-6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui.
  • Laikymo sąlygos: Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val.
  • Laikymo trukmė: Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3-6 savaites, o vėlyvieji - iki 9 mėnesių.

Ligos ir kenkėjai

Svarbu apsaugoti raudonuosius gūžinius kopūstus nuo ligų ir kenkėjų. Jei kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių, nuoviras. Taip pat svarbu laikytis sėjomainos ir agrotechninių priemonių.

Taip pat skaitykite: Juodgrūdė: savybės ir panaudojimas

tags: #raudonieji #lapiniai #kopūstai #auginimas

Populiarūs įrašai: