„Stragutės mėsa“ ir kiti: mėsos krautuvėlių atsiliepimai ir verslo peripetijos Lietuvoje
Šiame straipsnyje apžvelgsime mėsos krautuvėlių veiklą Lietuvoje, remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais ir atsiliepimais. Straipsnyje paliesime naujų parduotuvių atidarymą, šeimos verslo tradicijas, kokybės svarbą ir iššūkius, su kuriais susiduria mėsos gamintojai ir pardavėjai. Taip pat aptarsime situacijas, kai verslas susiduria su teisiniais klausimais dėl savavališkų statybų ir žemės naudojimo.
Nauja mėsos krautuvėlė Šakiuose: „Stragutės mėsa“
Praėjusią savaitę Šakiuose duris atvėrė nauja mėsos parduotuvė - „Stragutės mėsa“. Tauragės rajono bendrovės vadovas Arvydas Armonas tikisi, kad šakiečiams patiks jo vadovaujamos bendrovės gaminiai. A. Armonas pripažįsta, kad šie laikai gal ir nėra patys palankiausi, tačiau jis tiki sėkme. „Stragutės mėsa“ - šeimyninis verslas, gyvuojantis jau ne vienerius metus. Pasak A. Armono, jo vadovaujama bendrovė buvo viena pirmųjų mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje paskelbus Nepriklausomybę.
Naujai įkurtoje parduotuvėje prekiaujama rūkytais ir šviežios mėsos gaminiais. „Stragutės mėsa“ turi ir savo firminių gaminių. Naujosios parduotuvės savininkus pasveikino Šakių seniūnas Alfonsas Jakas ir Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Juozas Žemaitis. „Kuo daugiau parduotuvių, tuo geriau žmonėms“, - teigė jie.
„Kadaginė“: tradicijos ir kokybė Velykų stalui
Artėjant Velykoms, „Kadaginės“ įkūrėjai Birutė ir Valeras Tamošiūnai siūlo tradicinius mėsos gaminius, pagamintus su meile pagal senuosius močiučių receptus. Jų dukra Aušra Matekonė teigia, kad „Kadaginės“ gaminiai gaminami tik iš kokybiškų produktų, naudojant paprastus prieskonius ir druską, stengiantis, kad niekas neužgožtų mėsos skonio.
„Norime, kad žmonės vieną kartą paragavę mūsų su meile gaminto maisto, ne tik grįžtų, bet dar ir kaimyną atsivestų apsipirkti. Gaminame pagal senuosius močiučių receptus, naudojame paprastus prieskonius ir druską. Stengiamės, kad niekas neužgožtų mėsos skonio ir visuomet vadovaujamės posakiu „Genialu tai, kas paprasta“, - tikina Aušra.
Taip pat skaitykite: Kulinarinis gidas po Lietuvą
„Gaminius mes rūkome tradiciniu būdu - šaltu dūmu, kad mėsa neprarastų sulčių, paviršius nesukietėtų ir neapkeptų. Mėsos gabalus, dešras ar lašinių paltis sukabiname rūkykloje, kad vienas su kitu nesiliestų, rūkymo trukmė priklauso nuo gabalų dydžio. Sukabintus gaminius laikas nuo laiko keičiame vietomis, kad išrūktų tolygiai. Išrūkytus gaminius sukabiname šaltoje, gerai vėdinamoje patalpoje“, - pasakoja pašnekovė ir priduria, jog į visų produktų gamybos procesą yra įdedama itin daug darbo ir meilės, todėl kiekvienas pirkėjų įvertinimas suteikia daug džiaugsmo.
„Kadaginė“ siūlo platų gaminių asortimentą Velykų stalui: šaltieną, kiaulienos ausų-liežuvių slėgtainį, įvairius mėsos vyniotinius, vištienos kepenėlių paštetą, triušio teriną su voveraitėmis ir rūkyta šonine, marinuotą ir obuoliais kimštą antį. Taip pat prekiaujama kaimiškais margučiais ir putpelių kiaušiniais.
Teisiniai iššūkiai: „Pas Rasą“ prekyvietės istorija Kaune
Kaune, Marijampolės plente, jau ne vienus metus ant valstybinės žemės stovi prekybos kompleksas - mėsos gaminių parduotuvė „Pas Rasą“ su picerija. Nors miesto savivaldybė prieš kurį laiką demonstravo ryžtą ir griovė nelegalius kioskus, ši prekyvietė veikia iki šiol. Dar 2018 metų pabaigoje teismas įpareigojo bendrovę „Dargita“ šiuos pastatus savomis lėšomis nugriauti, bet teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Tiesa, griauti nurodyta ne visą prekyvietę, o tik didžiąją jos dalį. Taip nutiko dėl teisinių niuansų, nes formaliai tai - ne vientisas statinys, o keli pastatai.
Istorijos pradžia: savavališka statyba 2009-2010 metais
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo pranešimą apie tai, jog Kaune, Marijampolės plente, valstybei priklausančiame žemės sklype neteisėtai išdygo prekyvietė bei automobilių stovėjimo aikštelė dar 2013 metais. Statybos čia pradėtos dar 2009-2010 metais.
„Nagrinėjant skundą nustatyta, kad valstybinėje žemėje UAB „Dargita“ be statybą leidžiančių dokumentų ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatė neypatingą statinį - prekybos paviljoną, kurio ilgis - 17,50 m, plotis - 18,56 m, aukštis - 3,67 m, plotas, bendras plotas - 324,8 kv. m.“, - komentavo Statybų inspekcijos atstovai.
Taip pat skaitykite: Receptas: obuolių pyragas
Statybų inspekcija kreipėsi į teismą, prasidėjo ilgi bei sudėtingi teisiniai procesai. 2019 metų balandį Kauno apygardos teismas neskundžiama nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo UAB „Dargita“ įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę.
Bendrovės „Dargita“ veikla ir direktorės pozicija
Bendrovė „Dargita“ buvo įsteigta prieš 16 metų. Metams bėgant šios bendrovės vadovai keitėsi ne kartą, kol 2016 metais „Dargitai“ vadovauti pradėjo Gita Khizar.
Susisiekus su dabartine bendrovės „Dargita“ direktore G. Khizar, ji teigė, kad bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo. Pasiteiravus apie šios bendrovės vykdytas teismo neteisėtomis pripažintas statybas bei dabartinę situaciją, verslininkė pirmiausia paklausė, iš kur gauta ši informacija ir kas užsakė straipsnį. Ji teigė, kad jokios informacijos suteikti negali, nes tame procese nedalyvauja.
„Dargita tau“: verslo tęstinumas po teisinių problemų
Panašu, kad su rimtomis teisinėmis problemomis dėl savavališkos statybos susidūrusi bendrovė „Dargita“ šiuo metu veiklos iš tiesų nevykdo. Tačiau prekyvietė, kurios didžiąją dalį teismas įpareigojo nugriauti, visgi valdoma šios bendrovės. Joje ir toliau vyksta prekyba mėsos gaminiais. Bet formaliai čia veikia ne „Dargita“, o kita uždaroji akcinė bendrovė stebėtinai panašiu pavadinimu - „Dargita tau“.
„Dargita tau“ buvo įsteigta 2017 metų gegužės 11 dieną. Netrukus šios bendrovės vieninteliu savininku ir direktoriumi tampa Lukas Gudeliūnas. Bendrovėje „Dargita tau“, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba net 39 žmonės, 2024 metais pardavimo pajamos siekė 3 180 382 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 406 134 Eur.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Bandymai atidėti teismo sprendimo vykdymą ir argumentai
Sulaukusi teismo kirčio, bendrovė „Dargita“ kreipėsi į teismą ir paprašė atidėti sprendimo vykdymą iki 2020 metų lapkričio. Prašyme nurodė, kad yra pradėtos administracinės procedūros, siekiant įteisinti paviljoną, kurį teismas įpareigojo nugriauti.
„Dargita tau“ teismui pareiškė, jog valdo prekės ženklą „Pas Rasą“, yra išsinuomojusi iš UAB „Dargita“ pastatą, paminėta ir tai, kad bendrovėje dirba 39 darbuotojai, o įmonė moka mokesčius. „Įvykdžius teismo sprendimą ir nugriovus pastatą verslas žlugtų, būtų atleisti darbuotojai. Ginčo statiniai nepažeidžia viešojo intereso, priešingai - tai gražiai sutvarkyta, prižiūrima teritorija miesto pakraštyje, išasfaltuota stovėjimo aikštelė“, - nenorą, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, argumentavo „Dargita tau“.
Tačiau šie argumentai teisėjų neįtikino, 2020 metų balandžio 16 d. Kauno apygardos teismas bendrovių skundus atmetė ir paliko galioti ankstesnę Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta atidėti teismo sprendimo vykdymo - nelegalių pastatų griovimo - terminą.
Statybos inspekcijos pozicija: įteisinti savavališką statybą - nerealu
Statybų inspekcija teigia, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Inspekcija neturi duomenų, jog UAB „Dargita“ būtų suteiktos valstybinės žemės, esančios Marijampolės pl. 18, Kaune, valdymo ir naudojimo teisės.
Mįslingas Kauno valdininkų vaidmuo
Ši istorija įdomi ir tuo, jog ant valstybinės žemės verslininkų pastatai, panašu, kilo ne be Kauno savivaldybės žinios. Vienu metu „Dargitai“ netgi pavyko įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos statinius. Registracija atlikta remiantis 2009 metų Kauno savivaldybės išduotu dokumentu - rašytiniu pritarimu prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastintam projektui. Šis dokumentas sukėlė rimtų įtarimų, ar jis nėra suklastotas.
tags: #rasos #mesos #krautuvele #atsiliepimai