Psichotropinių Vaistų Sąrašas: Išsamus Vadovas

Šis straipsnis skirtas pateikti išsamią informaciją apie psichotropinius vaistus, įskaitant jų veikimo mechanizmus, tipus ir naudojimą gydant įvairius psichikos sutrikimus. Aptarsime skirtingas vaistų grupes, apžvelgsime jų atsiradimo istoriją, veikimo principus ir pateiksime pacientams dažnai rūpimus klausimus.

Kas yra psichotropiniai vaistai?

Psichotropiniai vaistai - tai vaistai, kurie veikia smegenų medžiagų apykaitą, reguliuodami nuotaiką, emocijas, mąstymą ir elgesį. Jie skirti psichikos sutrikimams gydyti, normalizuojant cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, pusiausvyrą smegenyse. Svarbu pažymėti, kad terminas "psichotropiniai vaistai" gali būti vartojamas trimis skirtingomis prasmėmis:

  • Plati prasmė: Vaistai, veikiantys smegenų medžiagų apykaitą, skirti tiek psichikos, tiek somatinėms ligoms gydyti.
  • Psichiatrinė prasmė: Vaistai, reguliuojantys sutrikusią smegenų medžiagų apykaitą ir skirti psichikos sutrikimams koreguoti.
  • Teisinė prasmė: Vaistai, galintys sukelti apkvaitimo būklę ir kuriais gali būti piktnaudžiaujama.

Šiame straipsnyje psichotropiniais vaistais vadinsime vaistus, kurie reguliuoja sutrikusią medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir yra skiriami psichikos sutrikimams gydyti, t.y. naudosime antrąją, psichiatrinę termino prasmę.

Psichotropinių vaistų istorija

Psichotropinių vaistų naudojimas siekia senovę. Senovės Egipto papirusuose minimas aguonų ekstrakto naudojimas psichikos sujaudinimui malšinti. Tačiau šiuolaikinė psichotropinių vaistų era prasidėjo palyginti neseniai, apie 1950 m., kai mokslininkai sukūrė vaistus, veikiančius specifiškai tam tikrus psichikos sutrikimų simptomus. Nuo to laiko psichotropinių vaistų saugumas ir veiksmingumas nuolat tobulinami.

Kaip veikia psichotropiniai vaistai?

Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.

Taip pat skaitykite: Migdomųjų vaistų gidas

Psichotropinių vaistų veikimas yra sudėtingas ir priklauso nuo konkretaus vaisto. Tačiau bendras principas yra tas, kad jie veikia neurotransmiterių - cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių smegenyse - apykaitą. Psichotropiniai vaistai gali veikti neurotransmiterių gamybą, išsiskyrimą, reabsorbciją arba receptorius, su kuriais jie sąveikauja.

Psichotropinių vaistų veikimas gali būti tiesioginis (veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis) ir netiesioginis (pagerėjus savijautai, t.y. žmogus gali konstruktyviau spręsti savo gyvenimo problemas).

Pagrindinės psichotropinių vaistų grupės

Psichotropiniai vaistai skirstomi į kelias pagrindines grupes, atsižvelgiant į jų veikimo mechanizmą ir gydomąjį poveikį:

Antidepresantai

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt.

Antidepresantai skirti gydyti depresiją, nuolatinį nerimą, panikos atakas, socialinę ir kitas fobijas, psichosomatinius simptomus. Jie veikia normalizuodami neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, kiekį smegenyse. Yra įvairių tipų antidepresantų, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Spaudimo mažinimas be recepto

  • Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Šie vaistai blokuoja serotonino reabsorbciją smegenyse, padidindami jo kiekį sinapsėse (jungtyse tarp nervinių ląstelių). Populiarūs SSRI yra:
    • Cipralex (Escitalopram)
    • Sertralin (Asentra, Zoloft)
    • Cipramil (Pram, Ciral) - Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe
  • Tricikliai antidepresantai (TCA): Tai senesnės kartos antidepresantai, kurie veikia kelis neurotransmiterius, įskaitant serotoniną ir noradrenaliną. Dėl didesnio šalutinio poveikio dažnumo jie paprastai skiriami rečiau nei SSRI. Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
  • Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Šie vaistai blokuoja tiek serotonino, tiek noradrenalino reabsorbciją smegenyse. SNRI pavyzdžiai: venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas.
  • Kiti antidepresantai: Yra ir kitų antidepresantų, kurie veikia skirtingus neurotransmiterius arba mechanizmus. Pavyzdžiui, agomelatinas veikia melatonino medžiagų apykaitą, reguliuodamas biologinius dienos ritmus, o mirtazapinas veikia noradrenalino alfa receptorius, gerindamas miegą ir mažindamas nerimą. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas). Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas.

Svarbu paminėti, kad antidepresantai nėra "laimės piliulės". Jie neveikia iškart ir gali užtrukti kelias savaites, kol pajusite teigiamą poveikį. Be to, svarbu vartoti antidepresantus tik prižiūrint gydytojui ir laikytis jo nurodymų.

Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.

Raminamieji vaistai (Trankviliantai)

Kitaip dar vadinami trankviliantais, arba pagal cheminę struktūrą - benzodiazepinais. Šių vaistų „taikinys“ - nerimas bei su juo susiję nemalonūs pojūčiai kūne, nemiga. Šie vaistai pasižymi greitu veikimu - maždaug 10-20 min. po pavartojimo. Jie neturi ryškesnio nepageidaujamo poveikio, todėl juos dažnai skiria šeimos gydytojai, kardiologai, neurologai ir kitų sričių specialistai (pavadinimais Relanium, Seduxen, Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Frontin, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Elenium ir kt.).

Raminamieji vaistai, dar žinomi kaip anksiolitikai, skirti mažinti nerimą, įtampą ir sujaudinimą. Jie veikia slopindami centrinę nervų sistemą, todėl gali sukelti mieguistumą ir sumažinti budrumą. Raminamieji vaistai dažniausiai skiriami trumpalaikiam nerimo sutrikimų gydymui arba esant ūmioms nerimo atakoms.

Svarbu žinoti, kad šie vaistai gali sukelti pripratimą. Be to, jie visiškai negydo užsitęsusio nerimo, tik dar labiau pablogina lėtinių psichikos sutrikimų eigą. Todėl jie skiriami trumpalaikiam gydymui po 1-2 mėn. arba vartojami tik kilus stipriam nerimui skubios pagalbos tikslu.

Taip pat skaitykite: Kaip vartoti vaistus nuo uždegimo?

Vaistai nuo psichozės (Neuroleptikai)

Dar vadinami antipsichoziniais vaistais, neuroleptikais. Šie vaistai slopina liguistai pakitusį aplinkos suvokimą, neadekvačias baimes, realybės neatininkančias mintis, įaudrintą vaizduotę, atstato mąstymo nuoseklumą.

Vaistai nuo psichozės, dar vadinami antipsichotikais, skirti gydyti psichozės simptomus, tokius kaip haliucinacijos, kliedesiai ir dezorganizuotas mąstymas. Jie veikia blokuodami dopamino receptorius smegenyse. Vaistai nuo psichozės skirstomi į dvi kartas:

  • Pirmos kartos antipsichotikai (tipiniai neuroleptikai): Šie vaistai veikia stipriai blokuodami dopamino receptorius, tačiau gali sukelti daugiau šalutinių poveikių, tokių kaip ekstrapiramidiniai simptomai (judėjimo sutrikimai).
  • Antros kartos antipsichotikai (atipiniai neuroleptikai): Šie vaistai veikia ne tik dopamino, bet ir kitus neurotransmiterius, todėl sukelia mažiau šalutinių poveikių.

Kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian) taip pat yra naudojami depresijos gydymui.

Nuotaikos stabilizatoriai (Normotimikai)

Dar vadinami normotimikais. Šie vaistai mažina nuotaikos svyravimus iš depresinės į liguistai pakilią (vadinamą manija) ir atvirkščiai.

Nuotaikos stabilizatoriai skirti gydyti bipolinį sutrikimą, mažinant nuotaikos svyravimus tarp depresijos ir manijos. Jie veikia reguliuodami neurotransmiterių veiklą smegenyse.

Nootropai

Šie vaistai aktyvuoja medžiagų apykaitą galvos smegenų ląstelėse - neuronuose. Dėl to pagerėja atmintis, sugebėjimas sukaupti dėmesį. Jie skiriami esant kitų ligų sąlygotam smegenų audinio pažeidimui (po galvos traumos, kraujotakos sutrikimų galvos smegenyse, pažeidus smegenis senėjimo procesui).

Nootropai skirti gerinti pažintines funkcijas, tokias kaip atmintis, dėmesys ir mokymasis. Jie veikia aktyvuodami medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse.

Antidepresantai be recepto

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Kapsulės kainuoja apie 50 lt ir lengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas. Arba - tiesiog jonažolių arbatos, vaistinėse paduodama be recepto, 100 g.

Šalutinis poveikis

Visi psichotropiniai vaistai gali sukelti šalutinį poveikį. Šalutinis poveikis priklauso nuo konkretaus vaisto, dozės ir individualių paciento savybių. Dažnas šalutinis poveikis:

  • Mieguistumas
  • Svaigimas
  • Pykinimas
  • Svorio pokyčiai
  • Seksualinės funkcijos sutrikimai

Svarbu pasitarti su gydytoju, jei jaučiate bet kokį šalutinį poveikį. Dauguma šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.

Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.

Svarbūs įspėjimai

  • Niekada nevartokite psichotropinių vaistų be gydytojo recepto.
  • Laikykitės gydytojo nurodymų dėl dozės ir vartojimo trukmės.
  • Nepasitarę su gydytoju nenutraukite vaistų vartojimo.
  • Informuokite gydytoją apie visus kitus vartojamus vaistus ir sveikatos būklę.
  • Būkite atsargūs vairuodami ar dirbdami su pavojingais įrenginiais, nes psichotropiniai vaistai gali paveikti budrumą ir reakcijos greitį.
  • Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
  • Antidepresantai ir nėštumas. Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie antidepresantus

Galbūt Jums teko girdėti: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“. Arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.

Nerėtai pasitaiko raginimų „iš viso atsisakyti bet kokios chemijos“ ir gydytis specialiomis dietomis, dvasinėmis praktikomis, vien tik gamtinės kilmės preparatais ir pan. Nesu šių metodų priešininkas, bet man, kaip specialistui, kyla gamtamokslinis klausimas - jei tie siūlomi netradiciniai metodai tokie veiksmingi, kodėl laisvos rinkos sąlygomis per šimtą metų jie neišstūmė cheminių preparatų, arba kodėl tose egzotiškuose šalyse žmonės taip pat serga depresija? Vadinasi, kai kam ši antidepresantų „chemija“ visgi tinka ir padeda.

Dalis pacientų mėgsta naršyti internete. Mano nuomone, internete yra apie 20 proc. patikimos bei naudingos informacijos, ir apie 80 proc. šlamšto. Esu ne kartą pastebėjęs, kad įtaigiems ir jautriems žmonėms nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia būtent tada, kai jie perskaito informaciniame lapelyje nurodytą galimą nepageidaujamą vaisto poveikį.

Kiti gydymo būdai

Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.

Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais. Kitų augalinių psichotropinių preparatų ir cheminių antidepresantų sąveika nėra gerai ištirta. Manau, geriau pasirinkti kurį nors vieną gydymo metodą - arba kreiptis dėl gydymo žmogaus sukurtais antidepresantais, arba dėl gydymo augaliniais antidepresantais į specialistą, kuris išmano atitinkamą netradicinį gydymo metodą.

tags: #psichotropiniai #vaistai #sąrašas

Populiarūs įrašai: