Pankolio sėklos: Prieskonis su daugybe panaudojimo būdų
Pankolis (Foeniculum vulgare) - aromatingas ir vertingas prieskoninis augalas, priklausantis salierinių augalų šeimai. Jis kilęs iš Viduržemio jūros regiono, kur auginamas tūkstančius metų. Šis augalas vis dažniau randa vietą ir mūsų virtuvėse. Nors jis dar nėra toks populiarus kaip kiti prieskoniai, jo naudingos savybės ir skonis tikrai verti dėmesio.
Pankolis: botaninis aprašymas ir auginimas
Pankolis (Foeniculum vulgare) - Umbelliferae šeimos augalas. Jis auga iki 2 metrų aukščio ir turi didelius, plunksniškus lapus bei žiedus, kurie formuoja skėtį. Pankolis pasižymi intensyviu, saldžiu anyžiaus kvapu, kuris daugelį traukia dėl savo gaivumo.
Yra dvi pagrindinės pankolio atmainos:
- Lapinis (vaistinis) pankolis (Foeniculum vulgare Mill. var. dulce) - tai aukštas, šakotas augalas, kurio lapai ir sėklos naudojami kaip prieskoniai arba vaistinė žaliava.
- Gumbinis (daržovinis) pankolis (Foeniculum vulgare Mill. var. azoricum) - ši veislė augina storą, mėsingą baltą gumbą (sutankėjusį stiebo pagrindą), kuris naudojamas kaip daržovė.
Pankoliai mėgsta šiltą klimatą ir šviesą, todėl geriausiai auga atvirose, saulėtose vietose, apsaugotose nuo stiprių vėjų. Jiems būtinas geras apšvietimas, nes šis augalas priklauso ilgos dienos kultūroms. Nors pankoliai mėgsta šiltą klimatą, juos galima sėkmingai auginti ir Lietuvoje. Lapinis pankolis yra daugiametis, bet dėl žiemos šalčių dažniausiai auginamas kaip vienmetis ar dvimetis augalas.
Sodinant pankolį, svarbu laikytis tinkamo kaimynystės principo. Jis puikiai dera su žirniais, kaliaropėmis, agurkais, kopūstais ir bulvėmis, tačiau blogai auga šalia pomidorų, pupelių, krapų ir morkų, nes su šiomis kultūromis gali konkuruoti dėl maistinių medžiagų.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Dirvožemis pankoliui turi būti derlingas, purios struktūros ir gerai drenuotas. Geriausiai tinka lengvi priemoliai arba priesmėliai su neutraliu pH (6,5-7,0). Jei dirva rūgšti, ją būtina kalkinti. Dirvos paruošimas pradedamas iš anksto - rudenį giliai perkasant lysves (iki 30 cm gylio) ir įterpiant organines trąšas, tokias kaip kompostas ar perpuvęs mėšlas. Vageles pankoliui verta prieš sėją palaistyti. Tada pačios sėklos greitai išdygs su didesniu drėgmės kiekiu.
Pankolį galima sėti tiesiai į atvirą gruntą, tačiau tam svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Žalumynams gauti sėjama nuo balandžio vidurio iki liepos pabaigos, kas 2 savaites, kad būtų užtikrintas nuolatinis derlius. Prieš sėją sėklas rekomenduojama mirkyti 12-24 valandas, kad jos greičiau sudygtų. Sėjama 1-2 cm gylyje į sunkią dirvą ir 2-3 cm gylyje į lengvą dirvą. Tarp eilių paliekama 40 cm, o tarp sėklų - 15-20 cm, jei auginami gumbiniai pankoliai.
Daigai dažniausiai ruošiami siekiant užauginti pankolių gumbus. Sėjant daigus, tai daroma kovo-balandžio mėnesiais, naudojant durpinius arba plastikinius vazonėlius, nes pankolio šaknys nemėgsta persodinimo. Sėklos užberiamos 0,5 cm storio žemės sluoksniu, nes dygimui reikalinga šviesa. Optimali dygimo temperatūra - 20-25 °C, o pirmieji daigai pasirodo po 7-10 dienų. Kai daigai pasiekia 3 savaičių amžių ir išleidžia pirmuosius tikruosius lapelius, juos reikia pikuoti. Kai daigai pasiekia 10-15 cm aukštį ir turi 3-4 tikruosius lapelius, jie gali būti sodinami į lauką, paprastai gegužės viduryje arba birželio pradžioje, kai dirva jau pakankamai sušilusi ir nėra šalnų pavojaus. Sodinant būtina palikti 15-20 cm atstumą tarp augalų ir 40-60 cm tarp eilių, jei auginami gumbiniai pankoliai. Jei sodinami lapiniai pankoliai, atstumai gali būti mažesni.
Pankolis yra gana reiklus maistinėms medžiagoms, tačiau reikia vengti per didelio organinių trąšų kiekio, nes perteklius gali skatinti pernelyg vešlų žaliosios masės augimą ir sulėtinti gumbų formavimąsi. Pavasarį pankoliui būtinos mineralinės trąšos. Pirmas tręšimas atliekamas 3-4 tikrųjų lapelių stadijoje, įterpiant 10-12 g amonio salietros, 20-25 g superfosfato ir 10-12 g kalio druskos 1 m². Jei pankolis auginamas sėkloms, antras tręšimas atliekamas žiedkočių formavimosi metu, naudojant 10 g amonio salietros ir 5-8 g superfosfato 1 m².
Dirva aplink pankolius turi būti reguliariai purenama, kad būtų užtikrintas geras oro patekimas į šaknis. Per sezoną dirvą rekomenduojama purenti 2-3 kartus, pradedant iškart po sudygimo. Laistymas turi būti reguliarus ir gausus, ypač sausros metu. Vandens trūkumas gali sukelti ankstyvą žydėjimą, o tai neleidžia susiformuoti gumbams. Laistyti pankolius reikia 2-4 kartus per sezoną, sunaudojant 15-20 litrų vandens 1 m². Kai pankolis pradeda formuoti gumbą, labai svarbu jį apkaupti - tai padeda apsaugoti augalą nuo per didelio saulės poveikio, išlaikyti drėgmę ir suteikti gumbui švelnesnę tekstūrą.
Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas
Pagrindiniai kenkėjai: pankolio daigus ir jaunus augalus gali pažeisti gegužės vabalų lervos, amarai, tripsai, taip pat machaonų vikšrai, skėtinių augalų ugniukas. Pagrindinės ligos: pankolis gali sirgti fomoze, kuri ypač pavojinga auginant pankolį sėkloms. Šios ligos požymiai išryškėja vidurvasarį - ant lapų ir stiebų atsiranda smulkios dėmelės su apnašomis. Pagrindinė kovos priemonė - tinkama sėjomaina, laiku pašalintos augalų liekanos ir optimalus sodinimo tankis, kad būtų užtikrintas geras oro judėjimas.
Skirtingos veislės skiriasi derėjimo trukme, augalo dydžiu ir gumbų savybėmis.
Pankolio maistinė vertė ir panaudojimas
Pankolis yra puikus skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Jame yra vitaminų A, C ir K, kalio, kalcio, geležies, mangano ir kitų naudingų medžiagų.
- Vitaminas C: Stiprina imuninę sistemą ir yra svarbus odos sveikatai.
- Kalis: Reguliuoja kraujospūdį ir palaiko normalų širdies ritmą.
- Skaidulos: Gerina virškinimą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir mažina cholesterolio kiekį.
Gumbinis pankolis savo skoniu primena salierą, anyžių ir pastarnoką, o tekstūra yra traški ir sultinga. Jį galima valgyti žalią, troškinti, kepti ar net dėti į sriubas ir padažus.
Pankolio prieskoninės savybės ir naudojimas virtuvėje
Pankolio sėklos - vienas populiariausių prieskonių Viduržemio jūros ir Azijos virtuvėse. Jos pasižymi saldžiu, anyžių primenančiu skoniu ir dažnai naudojamos duonos kepiniuose, padažuose, marinuotuose patiekaluose bei arbatai gaminti. Pankolio sėklos gali suteikti patiekalams gaivumo ir malonaus aromato, todėl yra puikus priedas tiek kasdieniuose, tiek šventiniuose patiekaluose.
Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos
Visuose Indijos restoranuose po valgio kartu su sąskaita atnešamas indelis su pankolio sėklomis. Pankolis, pakramtytas po valgio, slopina apetitą, t. y. net ir mažiau pavalgę greičiau pajusite sotumo jausmą. Pankolių sėklos apkepinamos ghi ir dedamos į patiekalą jo gaminimo pabaigoje. Lengvai paskrudintos jos tinka ryžiams, daržovių sriuboms, padažams, salotoms, pyragams, pudingams, uogienėms. Dedamas į raugintus kopūstus, agurkus, pomidorus, pipirus, marinuojamus obuolius ir arbūzus. Pankolis turi savybę mažinti vidurių pūtimą, todėl jį labai tinka naudoti su vidurius pučiančiu maistu - kopūstais, ankštiniais, bulvėmis.
Pankolio aromatas sustiprėja naudojant kartu su kmynais. Gumbai valgomi švieži ar termiškai apdoroti, tinka aromatingiems troškiniams, sriuboms. Sėklos vartojamos ir konditerijos pramonėje.
Pankolio vaistinės savybės
Pankolis nuo seno vertinamas kaip virškinimą gerinantis ir raminantis augalas. Jo sudėtyje esantys eteriniai aliejai pasižymi priešuždegiminėmis, spazmolitinėmis ir antibakterinėmis savybėmis.
Gydymo tikslais paprastai vartojamos pankolio sėklos. Jos išlieka vertingos trejus metus, skaičiuojant nuo jų surinkimo. Pankolio sėklomis patariama gydyti skrandžio ir žarnyno ligas, inkstų ir tulžies akmenligę. Be to, pankolio sėklų antpilas gerina virškinimą, mažina apetitą, padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, lengvina atsikosėjimą. Pankolis pasižymi raminamuoju poveikiu, padeda mažinti nerimą, įtampą ir gerina miego kokybę. Kaip pagalbinę priemonę pankolius galima naudoti gripui gydyti, imunitetui stiprinti.
Pankolio arbata viena iš priemonių gripui gydyti. 1 puodelis verdančio vandens, trečdalis arbatinio šaukštelio džiovintų imbierų (ar griežinėlis šviežio), pusę šaukštelio pankolio sėklų. Kai atvės iki kūno temperatūros, įdedame šaukštelį medaus. Raminanti ir smegenų ląsteles maitinanti pankolio arbata su pienu: į karšto pieno stiklinę įberiame pusę šaukštelio pankolio sėklų ir ant šaukštelio galiuko ciberžolės.
Pankolio naudojimas kosmetikoje
Kosmetikoje pankolis, kaip sudedamoji dalis, įeina į kremų sudėtį, padeda lyginti raukšles, stangrina odą. Stiprią pankolio sėklų arbatą sumaišome su medumi ir jogurtu.
Pankolio sėklos Ajurvedoje
Ajurvedoje pankolis laikomas vienu iš labiausiai satviškų (satva- dorybė) prieskonių. Jis subalansuoja vata ir pitta, mažais kiekiais naudingas virškinimui kapha tipo žmonėms.
Pankolio sėklos: nuo senovės iki šių dienų
Senovėje pankolio šakeles kabindavo ant durų, kad apsisaugotų nuo užkalbėjimų ir blogų dvasių. Pankolis laikytas sėkmės simboliu. Paprastasis pankolis buvo vienas labiausiai vertintų augalų senovės Romoje. Kariai jį imdavo į mūšius, kad išlaikytų gerą sveikatą, o moterys vartodavo, siekdamos išvengti nutukimo.
Atsargumo priemonės vartojant pankolį
Nors pankoliai laikomi saugiais daugumai žmonių, kai kuriems asmenims jie gali sukelti alerginę reakciją. Nėščioms moterims ir žindyvėms reikėtų būti atsargioms vartojant didelius pankolio kiekius, nes jis gali stimuliuoti gimdą. Jei vartojate vaistus, ypač nuo kraujospūdžio ar kraują skystinančių vaistų, pasitarkite su gydytoju, nes pankolis gali sąveikauti su šiais vaistais.
tags: #pankolio #sėklos #prieskonis #naudojimas