Kvapūs krapų giminaičiai: pankolių aprašymas ir panaudojimas

Agurkų sėklos, baltagūžių kopūstų sėklos, brokolių sėklos, burokėlių sėklos, cukinijų sėklos, krapų sėklos, kukurūzų sėklos, kininių bastučių sėklos, morkų sėklos, moliūgų sėklos, paprikų sėklos, petražolių sėklos, pekino kopūstų sėklos, pomidorų sėklos, porų sėklos, prieskoninių sėklos, pupelių sėklos, ridikėlių sėklos, ropinių kopustų sėklos, salotų sėklos, salierų sėklos, savojos kopūstų sėklos, svogūnų sėklos, špinatų sėklos, žiedinių kopūstų sėklos, žirnių sėklos - tai tik dalis gausaus sėklų asortimento, kurį galime rasti rinkoje. Tačiau šis straipsnis skirtas ne visų daržovių apžvalgai, o vienam specifiniam augalui, kuris išoriškai primena krapus ir dažnai naudojamas kulinarijoje. Tai - pankolis.

Kas yra pankolis?

Pankolis - Viduržemio jūros regiono augalas, kuris paplito po įvairių šalių virtuves ir nuo seno naudojamas kaip vaistas dėl savo ypatingų savybių. Italijoje labai populiari pankolių arbata, padedanti įveikti įvairiausius pilvo negalavimus. Ši arbata yra pirmoji pagalba kovojant su pilvo diegliais ir pilvo pūtimu tiek kūdikiams, tiek suaugusiems.

Išvaizda

Pankolis panašus į svogūną, su keliais stiebais, ant kurių auga žali, panašūs į krapus lapai.

Panašumas į krapus

Pankoliai - prieskoninės daržovės, panašios į krapus ne tik lapų forma, bet ir žiedų bei sėklų spalva. Pankoliai yra malonaus anyžius ir krapus primenančio aromato, jų visos dalys valgomos.

Pankolio nauda ir panaudojimas

Ši kvapni salierinių šeimos daržovė, valgoma nuo gumbo iki pat sėklų. Svogūnėlis arba gumbas paprastai pjaustomas plonais griežinėliais ar gabalėliais ir naudojamas salotoms. Taip pat gali būti kepamas: užtenka vos kelių minučių, tik pašildyti. Stiebą, kaip ir visas pankolio dalis, galima naudoti gardžiam sultiniui ar troškiniui. Lapeliais galima puošti patiekalus, kartu suteikiant papildomo skonio. Džiovintos pankolio sėklos išvaizda yra labai panašios į kmynus, dažnai naudojamos įvairiuose čatniuose, troškiniuose; jų beriama į įvairius marinatus (pvz agurkams marinuoti) ir prieskonių mišinius. Italai pankolių sėklomis dažnai gardina mėsą ar netgi duoną.

Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui

Šviežiuose pankolių lapuose susikaupia iki 1,5-1,7 proc. eterinio aliejaus, iki 160 mg vitamino C, tad nenuostabu, kad gamindamos maistą šeimininkės jį aromatizuoja ir vitaminizuoja šviežiais pankolio lapais. Iš pankolių vaisių pagamintas eterinis aliejus naudojamas maisto, konditerijos ir farmacijos pramonėje. Vasarą pankolių lapus galima naudoti vietoj krapų, o rudenį sustorėjusių stiebagumbių dėti į salotas ar sriubas. Stiebagumbius ir lapus galima džiovinti, šaldyti ir žiemą jais gardinti patiekalus. Sėklų verta įberti į sūdomas ar konservuojamas daržoves, kiaulienos ir žuvies patiekalus, duoną.

Skonis

Pankoliai turi specifinį ryškų skonį, primenantį anyžius ar saldymedį. Beje, skonis pastebimai sušvelnėja pankolį pašildžius arba apšlaksčius citrinos sultimis.

Naudingosios savybės

Pankolyje yra daug polifenolių: rozmarino ir chlorogeno rūgščių, kvercetino ir apigenino. Visi šie junginiai yra galingi antioksidantai, kurie padeda mažinti neurouždegimus, o tai, savo ruožtu, padeda susikaupti. Pankoliai yra natūralus prebiotinių skaidulų šaltinis, maitinantis gerąsias žarnyno bakterijas. Gerųjų bakterijų gausa ir sveika mikrobioma yra susijusi su sumažėjusiais nerimo simptomais. Pankoliai gausūs vitaminais ir mineralais: daržovėje yra kalio, būtino normaliam kraujo spaudimui palaikyti, taip pat cinko ir vitamino C, sėkmingai kolageno gamybai ir gražiai odai, vitamino K2, padedančio pernešti kalcį iš kraujo į kaulus, seleno, padedančio užkirsti kelią uždegimams, folio rūgšties, ypač svarbios besilaukiančioms moterims. Pankoliuose yra magnio, kalio ir kalcio - naudingų maistinių medžiagų smegenims, centrinei nervų sistemai. Taigi, ši daržovė gali padėti palaikyti ramų protą.

Kaip išsirinkti?

Perkant svarbu atkreipti dėmesį į pankolio išvaizdą. Jis turėtų būti šviežiai žalsvos spalvos, be rudų dėmių. Geriausia rinktis su gražiais, žaliais lapeliais. Augalinės virtuvės mėgėjai gali rinktis ir užtepėles ar padažus, tokiu atveju labai svarbu skaityti produkto sudėtį.

Pankolių auginimas Lietuvoje

Lietuvoje pankoliai auginami nuo 1969 m. Tai daugiamečiai (pas mus - vienmečiai ar dvimečiai), 60-150 cm aukščio žoliniai augalai. Jų lapai ir lapkočiai ilgi, prie šaknies mėsingi, stori. Stiebas plikas, viršuje šakotas. Lapai stambesni negu krapų, plunksniški. Žiedynas tarsi skėtis, pagrindinio stiebo ir pirmosios eilės šakų skėčiai stambūs, juose 20-30 vienodo ilgio stipinų. Pankolio žiedai maži, geltoni, vaisiai plokšti, panašūs į krapų ir kmynų. Jie 3,5-6 mm ilgio, 1,5-2 mm pločio, 1 mm storio, pilkai rusvi, suskaldyti į dvi dalis. Vieni pankoliai šiek tiek kartoki, kiti saldesni, aštresnio anyžių kvapo. Yra išvesta įvairių pankolių veislių. Juos patartina sėti po mėšlu tręštų daržovių ir bulvių, netinka po salierinių šeimos augalų. Pankoliai mėgsta derlingas, gerai įdirbtas, vandeniui laidžias, su giliau esančiu gruntiniu vandeniu priesmėlio ar lengvo priemolio dirvas.

Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas

Sodinimas

Pankoliai sėjami gegužės pradžioje, ievoms pražydus. Sėjama 45 cm tarpueiliais, 1,5-2 cm gylyje. Į 10 kv. metrų pasėjama 8-10 g sėklų. Sausa, puri dirva po sėjos suvoluojama. Pankolių sėklos pradeda dygti, kai dirva sušyla iki 6-8 laipsnių. Sudygsta per 10-15 d. Juos galima auginti ir daigais. Auginant pankolius kelis kartus purenama dirva, tarpueiliai, kol pankoliai juos užskleidžia. Kad žiemą augalai neiššaltų, kai temperatūra nukrinta iki 3-4 laipsnių šalčio, pasėlio plotą reikia pridengti kraikinėmis durpėmis ar eglių šakomis. Dirvoje žiemoti paliktų pankolių šaknis gali nugraužti graužikai. Antraisiais metais pankoliai suželia kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Anksti pavasarį, prieš purenant tarpueilius, augalai patręšiami tokiu pat mineralinių trąšų kiekiu, kaip ir pirmaisiais metais. Žydėti pradeda liepos mėn. Jei vasara šilta, kelis augalus galima palikti sėklai.

Derlius

Pankolių žolė pjaunama prieš šalnas, paliekamos 10 cm ražienos. Sėklos subręsta tik pagrindinių stiebų ir pirmosios eilės šakų skėčiuose, jos lengvai nubyra. Tad skėčiai pjaunami pasirinktinai anksti ryte ar pavakary ir baigiami brandinti bei džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovintos pankolių sėklos turėtų būti žalios. Sustorėjus pankolių lapkočiams, pjaunamas visas augalas. Lapai suvartojami prieskoniams gaminti, o iš mėsingosios dalies ruošiami patiekalai kaip iš salierų lapkočių ar šakniavaisių. Šviežius lapus galima šaldyti. Žalius lapus (uždengtus) trumpai galima laikyti šaldytuve. Sėklos prieš vartojimą susmulkinamos. Į medžiaginius maišelius supiltas sėklas sausoje vietoje galima laikyti iki 3 metų. Kitose šalyse pankoliai rudenį iškasami, sustatomi su žemėmis dėžėse ir laikomi vėsiame rūsyje, o anksti pavasarį vėl pasodinami. Mūsų sąlygomis toks būdas gero vaisių derliaus negarantuoja. Todėl pankolių sėklos įsivežama iš šiltesnių kraštų. Prieskoniams pankolius verčiau auginti kaip vienmečius augalus.

Marinuoti agurkai: nuo recepto iki paslapties

Marinuoti agurkai - tai neatsiejama daugelio šalių kulinarinio paveldo dalis, o Lietuvoje jie užima ypatingą vietą ant vaišių stalo ir kasdieniame racione. Traškūs, gaivūs, pikantiški ar švelniai saldžiarūgščiai - kiekvieni namai turi savo „pačių skaniausių“ agurkų receptą, perduodamą iš kartos į kartą. Tačiau kas iš tiesų lemia tą nepakartojamą skonį ir tekstūrą? Kaip pasiekti, kad agurkai išliktų traškūs visą žiemą, o marinatas būtų tobulai subalansuotas? Šis straipsnis skirtas atskleisti marinuotų agurkų ruošimo paslaptis, pradedant nuo konkrečių, laiko patikrintų receptų ir pereinant prie bendrųjų principų, kurie padės sukurti jūsų tobulą variantą.

Klasikiniai traškūs agurkai (karštas užpylimas)

Tai bene labiausiai paplitęs metodas, vertinamas dėl patikimumo ir galimybės ilgai laikyti agurkus kambario temperatūroje. Šis metodas reikalauja šiek tiek daugiau darbo nei šaltas užpylimas, tačiau rezultatas - stabilus ir prognozuojamas.

Ingredientai (maždaug 3 litriniams stiklainiams):

  • ~1.8-2 kg nedidelių, šviežių agurkų
  • 3-6 skiltelės česnako (po 1-2 į stiklainį)
  • 3 krapų žiedynai ar stiebai su lapais
  • Keli juodųjų serbentų lapai (neprivaloma, dėl traškumo ir aromato)
  • Keli vyšnių lapai (neprivaloma, dėl traškumo)
  • 3 lauro lapai
  • ~15 juodųjų pipirų žirnelių (po 5 į stiklainį)
  • ~9 kvapiųjų pipirų žirnelių (po 3 į stiklainį)
  • Gabalėlis krieno šaknies (neprivaloma, dėl aštrumo ir traškumo)

Marinatui (1 litrui vandens):

  • 1 litras vandens
  • 2 valg. šaukštai druskos (geriausia rupi, ne joduota)
  • 4-5 valg. šaukštai cukraus (pagal skonį)
  • 100-120 ml 9% acto

Gaminimo eiga:

  1. Agurkų paruošimas: Agurkus kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu, galite naudoti šepetėlį. Ypač svarbu nuplauti žemes. Jei agurkai nėra ką tik nuskinti, rekomenduojama juos pamirkyti labai šaltame vandenyje 2-6 valandas. Tai padeda atstatyti drėgmę ir užtikrina didesnį traškumą. Kai kurie patyrę šeimininkai rekomenduoja nupjauti agurkų galiukus, ypač tą, kur buvo žiedas, nes ten gali būti fermentų, skatinančių minkštėjimą. Tačiau kiti teigia, kad tai nebūtina, jei agurkai švieži ir mirkyti.
  2. Stiklainių paruošimas: Stiklainius ir dangtelius kruopščiai išplaukite (geriausia su soda) ir sterilizuokite. Sterilizuoti galima keliais būdais: virš garų, orkaitėje (100-120°C temperatūroje apie 10-15 min) arba mikrobangų krosnelėje su trupučiu vandens dugne. Dangtelius pakanka užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti kelias minutes.
  3. Ingredientų sudėjimas: Į paruoštų stiklainių dugną dėkite dalį prieskonių ir žolelių: krapus, česnako skilteles (galima perpjauti pusiau), serbentų ir vyšnių lapus, pipirus, lauro lapą, krieno gabalėlį (jei naudojate).
  4. Agurkų dėjimas: Tada kuo standžiau, bet nespaudžiant per jėgą, sudėkite agurkus. Pradėkite nuo didesnių, statydami juos vertikaliai. Į tarpus galima įsprausti mažesnius agurkėlius. Ant viršaus uždėkite likusius krapus ir kitus prieskonius.
  5. Pirmas užpylimas (verdančiu vandeniu): Užvirkite švarų vandenį (be jokių priedų) ir atsargiai užpilkite juo agurkus stiklainiuose iki pat viršaus. Uždenkite dangteliais (neužsukite) ir palikite 10-15 minučių, kad agurkai sušiltų.
  6. Marinato paruošimas: Kol agurkai šyla, pasiruoškite marinatą. Į puodą supilkite reikiamą kiekį vandens (galima nupilti tą patį vandenį nuo agurkų, jei norite intensyvesnio skonio, bet saugiau naudoti šviežią), suberkite druską, cukrų. Užvirkite ir maišykite, kol druska ir cukrus ištirps. Pavirkite porą minučių. Nukelkite nuo ugnies ir tik tada supilkite actą. Svarbu: Acto nepilkite į verdantį skystį ant ugnies, nes jis greitai garuoja ir praranda stiprumą.
  7. Antras užpylimas (marinatu): Atsargiai nupilkite vandenį nuo agurkų. Iškart užpilkite karštu marinatu iki pat stiklainio viršaus, kad neliktų oro tarpų.
  8. Užsukimas ir apvertimas: Nedelsiant sandariai užsukite sterilizuotus dangtelius. Patikrinkite sandarumą apversdami stiklainį aukštyn kojomis. Jei pro dangtelį sunkiasi skystis, reikės keisti dangtelį ir galbūt pakartoti marinato užpylimą.
  9. Lėtas atvėsinimas: Užsuktus stiklainius apverskite dugnu į viršų ir pastatykite ant rankšluosčio ar kitokio audeklo. Šiltai apklokite (pvz., sena antklode) ir palikite lėtai vėsti 1-2 paras. Lėtas aušinimas veikia kaip papildoma pasterizacija.
  10. Laikymas: Visiškai atvėsusius stiklainius nuvalykite ir neškite į vėsią, tamsią vietą (rūsį, sandėliuką).

Agurkai "be vargo" (šaltas užpylimas, laikomi šaltai)

Šis metodas vilioja savo paprastumu. Nereikia kaitinti vandens kelis kartus, pilti ir nupilti. Tačiau esminis skirtumas - tokie agurkai dažniausiai turi būti laikomi šaldytuve arba labai šaltame rūsyje, nes neįvyksta pilna pasterizacija.

Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos

Ingredientai (maždaug 3 litriniams stiklainiams):

  • ~1.8-2 kg nedidelių, šviežių agurkų
  • Prieskoniai ir žolelės: panašiai kaip pirmame recepte (krapai, česnakai, lapai, pipirai, krienai ir kt. pagal skonį)

Marinatui (1.5 litro šalto vandens):

  • 1. 5 litro šalto, virinto arba filtruoto vandens
  • 3 valg. šaukštai rupios druskos
  • 1. 5 valg. šaukšto cukraus (arba pagal skonį, kai kas deda mažiau)
  • 150 ml 9% acto
  • Alternatyva: Kai kurie naudoja degtinę vietoje dalies acto arba papildomai (pvz., 100 ml acto ir 50 ml degtinės) - teigiama, kad tai suteikia traškumo ir veikia kaip konservantas.

Gaminimo eiga:

  1. Agurkų ir stiklainių paruošimas: Agurkus paruoškite kaip pirmame recepte (plovimas, mirkymas). Stiklainius ir dangtelius kruopščiai išplaukite. Sterilizacija šiuo atveju nėra absoliučiai būtina, bet rekomenduojama švarai užtikrinti, ypač jei planuojate laikyti ilgiau.
  2. Sudėjimas į stiklainius: Į stiklainių dugną dėkite prieskonius, tada standžiai sudėkite agurkus, ant viršaus vėl prieskonius.
  3. Marinato paruošimas: Dideliame inde sumaišykite šaltą vandenį, druską, cukrų ir actą (bei degtinę, jei naudojate). Maišykite, kol druska ir cukrus visiškai ištirps. Marinato ragauti nebūtina, bet patyrę šeimininkai gali įvertinti balansą.
  4. Užpylimas: Paruoštu šaltu marinatu užpilkite agurkus stiklainiuose iki pat viršaus.
  5. Uždarymas ir laikymas: Sandariai užsukite dangtelius. Šiuo metodu paruoštus agurkus būtina laikyti šaltai - šaldytuve arba labai vėsiame rūsyje (temperatūra neturėtų viršyti 5-7°C). Jie paprastai būna paruošti valgyti po kelių savaičių.

Pikantiški agurkai su krienais ir česnakais

Mėgstantiems aštresnius pojūčius, šis variantas su dosniu kiekiu krienų ir česnakų bus tikras atradimas. Krienai ne tik suteikia aštrumo, bet ir prisideda prie agurkų traškumo.

Ingredientai (pritaikyta mažesniam kiekiui, pvz., 2-3 litriniams stiklainiams):

  • ~1.8-2 kg agurkų
  • 1 didelė krieno šaknis (apie 100-150 g), nuskusta ir supjaustyta griežinėliais arba šiaudeliais
  • 1-2 galvutės česnako, skiltelės nuluptos (kai kurias galima palikti sveikas, kitas perpjauti)
  • Krapų žiedynai
  • Juodųjų pipirų žirneliai
  • Garstyčių grūdeliai (neprivaloma, papildomam pikantiškumui)

Marinatui (1 litrui vandens):

  • 1 litras vandens
  • 2 valg. šaukštai druskos
  • 3-4 valg. šaukštai cukraus
  • 100 ml 9% acto

Gaminimo eiga:

  1. Paruoškite agurkus ir stiklainius kaip nurodyta Klasikiniame recepte (Nr. 1).
  2. Į stiklainių dugną dėkite dalį krapų, česnako skiltelių, krieno gabalėlių, pipirų ir garstyčių (jei naudojate).
  3. Standžiai sudėkite agurkus, į tarpus įmaišydami likusius česnakus ir krienus. Ant viršaus uždėkite krapų.
  4. Toliau laikykitės Klasikinio recepto (Nr. 1) eigos: pirmas užpylimas verdančiu vandeniu, marinato virimas (vanduo, druska, cukrus, pabaigoje actas), antras užpylimas karštu marinatu, sandarus užsukimas, apvertimas ir lėtas atvėsinimas.

Bendrieji principai: kas lemia sėkmę?

Nors konkretūs receptai yra puiki pradžia, tikrasis meistriškumas atsiskleidžia suprantant pagrindinius principus, lemiančius marinuotų agurkų kokybę. Tai leidžia ne tik sėkmingai atkartoti receptus, bet ir juos adaptuoti, kurti savus variantus ir spręsti iškilusias problemas.

  1. Agurkų pasirinkimas ir paruošimas: Viskas prasideda nuo tinkamų agurkų. Tai bene svarbiausias veiksnys, lemiantis galutinę tekstūrą. Rinkitės specialiai marinavimui ar rauginimui skirtas veisles. Jos paprastai turi plonesnę odelę, mažesnes sėklas ir tankesnį minkštimą, kuris išlieka tvirtas po apdorojimo. Salotoms skirtos veislės dažnai suminkštėja. Optimaliausi yra nedideli arba vidutinio dydžio agurkai (iki 10-12 cm ilgio). Jie tolygiau įsisavina marinatą ir išlieka traškesni. Peraugę agurkai turi dideles sėklas ir linkę suminkštėti, nors juos galima panaudoti pjaustytų agurkų salotoms žiemai. Kuo šviežesni agurkai, tuo geriau. Geriausia marinuoti tą pačią dieną, kai jie nuskinti. Jei agurkai pastovėję, būtina juos mirkyti lediniame vandenyje kelias valandas (net iki 6-8 val., keičiant vandenį), kad atgautų stangrumą. Agurkai turi būti tvirti, nepažeisti, be pageltusių dėmių ar minkštų vietų. Labai kruopštus nuplovimas yra būtinas ne tik higienos sumetimais, bet ir norint pašalinti dirvožemio likučius, kuriuose gali būti nepageidaujamų mikroorganizmų. Diskusijų keliantis klausimas - žiedo pusės galiuke yra fermentų, kurie gali skatinti minkštėjimą. Nupjaunant ploną griežinėlį (1-2 mm) iš abiejų galų, ši rizika sumažinama. Tačiau kai kurie teigia, kad jei agurkai labai švieži ir kokybiški, tai nebūtina.
  2. Marinato paruošimas: Marinato sudėtis lemia ne tik skonį, bet ir konservavimo efektyvumą bei agurkų tekstūrą. Geriausia naudoti minkštą vandenį - filtruotą, šaltinio arba bent jau virintą ir nusistovėjusį vandentiekio vandenį. Kietas vanduo (daug kalcio, magnio druskų) gali neigiamai paveikti agurkų minkštumą ir marinato skaidrumą. Dažniausiai naudojamas 9% spiritinis actas. Galima naudoti ir obuolių ar vyno actą, tačiau jie suteiks papildomą skonį ir gali šiek tiek pakeisti spalvą. Svarbu laikytis recepte nurodytos koncentracijos ir kiekio, nes per mažas acto kiekis neužtikrins konservavimo, o per didelis - padarys agurkus per rūgščius ir gali suminkštinti tekstūrą. Acto rūgštis padeda slopinti mikroorganizmų augimą. Druska svarbi skoniui ir konservavimui. Ji taip pat padeda ištraukti dalį vandens iš agurkų osmoso būdu, taip prisidedant prie traškumo. Būtina naudoti rupią akmens druską be jodo. Joduota druska gali lemti agurkų suminkštėjimą ir suteikti nepageidaujamą prieskonį, taip pat skatinti marinato drumstumą. Cukrus balansuoja acto rūgštumą ir druskos sūrumą, suteikia skonio pilnumo. Kiekis priklauso nuo asmeninių preferencijų - nuo minimalaus iki gana saldaus marinato. Druskos, cukraus ir acto santykis yra raktas į subalansuotą skonį. Klasikinės proporcijos dažnai svyruoja (1 litrui vandens): 1-2 šaukštai druskos, 2-5 šaukštai cukraus, 80-120 ml 9% acto. Verta eksperimentuoti, kol atrasite savo mėgstamiausią balansą, tačiau druskos ir acto kiekio per daug mažinti nerekomenduojama dėl konservavimo.
  3. Prieskoniai ir žolelės: Tai sritis, kurioje galima daugiausiai improvizuoti ir suteikti agurkams unikalų charakterį. Klasika: Krapai (ypač žiedynai, bet tinka ir stiebai su lapais), česnakas (sveikos skiltelės, perpjautos ar net traiškytos - kuo labiau pažeista struktūra, tuo intensyvesnis skonis), juodieji pipirai (žirneliai), kvapieji pipirai (žirneliai), lauro lapai. Tradiciškai naudojami ąžuolo, vyšnių, juodųjų serbentų lapai. Juose esantys taninai (rašalinės medžiagos) padeda išlaikyti agurkų ląstelių sieneles tvirtas, taip prisidedant prie traškumo. Krieno šaknis ir lapai taip pat turi panašų poveikį ir suteikia aštrumo. Pikantiškumui ir aštrumui: Krieno šaknis, aitriosios paprikos (čili) ankštys (šviežios ar džiovintos, su sėklomis ar be jų), garstyčių grūdeliai (baltieji, rudieji ar juodieji). Aromatui ir skoniui: Kalendros sėklos, peletrūnas, mairūnas, gelsvė, petražolių šaknys ar lapai, salierų lapai. Prieskonius ir žoleles geriausia dėti tiek ant stiklainio dugno, tiek ant viršaus, kad jų aromatas ir savybės tolygiai pasiskirstytų. Kiekiai priklauso nuo norimo intensyvumo. Svarbu naudoti šviežius, kokybiškus prieskonius.
  4. Procesas: Net ir su geriausiais ingredientais, netinkamas procesas gali sugadinti rezultatą. Karšto užpylimo metodo atveju, kruopšti stiklainių ir dangtelių sterilizacija yra būtina norint užkirsti kelią mikroorganizmų dauginimuisi ir užtikrinti ilgą galiojimo laiką. Net ir šalto užpylimo atveju, ideali švara yra labai svarbi. Pirmas užpylimas verdančiu vandeniu sušildo agurkus ir paruošia juos priimti marinatą. Antras užpylimas karštu marinatu užtikrina, kad temperatūra stiklainio viduje būtų pakankamai aukšta konservavimui. Svarbu pilti iki pat viršaus, kad liktų kuo mažiau oro. Nėra terminio apdorojimo, todėl konservavimą lemia tik marinato sudėtis (pakankamas acto ir druskos kiekis) ir žema laikymo temperatūra. Kartais, ypač jei abejojama dėl sandarumo ar norima 100% garantijos ilgam laikymui kambario temperatūroje, papildomai atliekama pasterizacija. Užsukti stiklainiai statomi į puodą su vandeniu (vanduo turi siekti beveik iki dangtelių) ir kaitinami tam tikrą laiką (pvz., 0.5 l stiklainiai apie 8-10 min., 1 l - 12-15 min. nuo vandens užvirimo puode, palaikant 85-90°C temperatūrą). Tačiau per ilga ar per aukštos temperatūros pasterizacija gali suminkštinti agurkus. Po karšto užpylimo ir užsukimo, stiklainių apvertimas ir šiltas apklostymas užtikrina lėtą aušimą. Tai veikia kaip papildoma, švelni pasterizacija ir padeda dangteliams gerai "įsitraukti", užtikrinant sandarumą. Būtina patikrinti, ar dangteliai sandariai užsidarė. Atvėsusio stiklainio dangtelio centras turi būti įdubęs ir nespragsėti paspaudus. Jei dangtelis nesandarus, produktą reikia greitai suvartoti arba perdaryti procesą su nauju dangteliu. Karštai užpiltus ir sandariai uždarytus agurkus galima laikyti vėsioje, tamsioje vietoje (pvz., rūsyje, sandėliuke) iki kelerių metų.

Žvirblių sparneliai: receptas iš broilerių sparnelių

Patiekalą pavadinau „Žvirblių sparneliai” todėl, kad susmulkinti broilerių sparniukai dydžiu labai panašūs į žvirblių. Esu girdėjęs, kas mėgsta varnų mėsą. Ar skanūs žvirbliai - nepasakysiu, pats nesu ragavęs, nors jei tikėtume legendomis, savo laiku Kinijos diktatorius Mao Cze Dunas siūlė gyventojams gaudyti bei valgyti žvirblius ir šitaip išspręsti maisto trūkumo problemą. Dar ir pats viešai parodė, kaip tai daroma - prarijo vargšą sparnuotį…Tačiau mes sau uždavinį kiek supaprastinsime - gaudyti žvirblelių nereikės, tiesiog nusipirkime 8 broilerių sparnelius. To pakaks 3 porcijoms. Kaina nedidelė, o skonis geras. Gavę stipendijas (nuo žodžio „stipti” badu) netgi studentai, kuriuos tėvai seniai išjojo iš namų ir nebeduoda nė cento, gali pabandyti šį receptą. Nors, tiesą sakant, retas studentas dabar gauna stipendiją, kur kas dažniau jie finansinėmis injekcijomis verčiami išlaikyti savo Alma Mater.

Ingredientai

  • 8 broilerių sparneliai
  • Šaldytų daržovių rinkinukas (žiediniai ir Briuselio kopūstai, kukurūzai arba brokoliai, burokėliai)
  • 2 svogūnai
  • Druska
  • Cukrus
  • Aliejus
  • Prieskoniai (čili pipirai, krapai, bazilikas, kalendra)
  • 2-3 šaukštai pomidorų padažo
  • 150 ml vandens

#

tags: #prieskoniai #panašūs #į #krapus #aprašymas

Populiarūs įrašai: