Prieskoniai, Auginami Pavėsyje: Sodas, Kvepiantis Aromatais Net ir Be Saulės

Svajojate apie prieskonių darželį, bet jūsų balkonas ar sodo plotas yra pavėsyje? Ne bėda! Daugybė prieskoninių augalų puikiai jaučiasi ir dera net ir ten, kur saulės spinduliai nelepina. Šis straipsnis atskleis, kokius prieskonius galite sėkmingai auginti pavėsyje, kaip juos prižiūrėti ir kaip sukurti kvapnų bei jaukų prieskonių kampelį net ir mažiau apšviestoje vietoje.

Prieskonių Darželis: Nuo Idėjos Iki Realizacijos

Prieskoniniai augalai - tai ne tik puikus būdas paskaninti maistą, bet ir galimybė sukurti gražų bei kvapnų gėlyną. Galite priderinti kelis mėgstamus augalus prie jau esamo gėlyno arba sukurti visai naują kompoziciją. Tam tiks vaistinės šventagaršvės, vaistiniai peletrūnai, aguonos, kvapieji bazilikai. Alpinariumuose galima pasodinti žemų augaliukų, kaip antai: darželinių žiomenių, kalninių ir darželinių dašių, pavasarinių raktažolių, įvairių rūšių čiobrelių. Mėgstančioms originalų stilių prieskonių darželis bus tikras atradimas.

Prieskoniniai augalai, kaip ir gėlės, būna vienmečiai (bazilikai, kalendros, mairūnai) ir daugiamečiai (mėtos, kmynai, šalavijai, levandos, laiškiniai česnakai). Iš jų galima sukurti puikų gėlyną. Sodinkite levandas, šalavijus, kmynus, rozmarinus, tarp jų įterpdami rožių kerų ar kitokių stambesnių augalų. Žemi vienos rūšies augalai, ypač augantys įkalnėje, gali atrodyti tarsi dekoratyvinis kilimas. Jei rinksitės skirtingų spalvų augalus, galėsite netgi sukurti ornamentus, pavyzdžiui, iš paprastųjų krapų, garbanotųjų petražolių ar raudonlapių burokėlių. Iš kai kurių prieskoninių augalų, pavyzdžiui, levandų ar juozažolių, galite užsiauginti ir neaukštą, bet gana įspūdingą gyvatvorę, kurią, jei reikia, galite karpyti.

Balkonas - Miniatiūrinis Daržas

Daržininkystė daugiabučių balkonuose ir terasose tampa vis populiaresnė. Balkonas gali tapti miniatiūriniu daržu, kuriame, be gėlių, galima užsiauginti skanių ir sveikų daržovių. Įstiklintame balkone vegetacijos laikotarpis yra ilgesnis nei lauke, todėl jame puikiai auga šilumą mėgstantys augalai, pavyzdžiui, pomidorai. Šviesiame balkone gerai auga ir prieskoninės žolelės, ir daržovės, tačiau ir pavėsyje galima sėkmingai auginti daugybę maistinių augalų. Daržininkystė balkonuose ir terasose populiarėja, o mėgstamiausia namų daržininkų veikla yra derliaus nuėmimas. Žmonės nori išplėsti savo daržą, pavyzdžiui, į daugiabučio balkoną. Prieskoniniai augalai, pupelės, salotos, kopūstai ir šakninės daržovės geriausiai auga atvirame balkone. Saulėti balkonai pietų pusėje tinka beveik visiems augalams. Tačiau net jei balkonas yra pavėsingoje pusėje, jame galima auginti pavėsį mėgstančius augalus, kurių derlingumas nepriklauso nuo žydėjimo. Augalus galima auginti pasėjus sėklas arba įsigijus daigų. Į balkoną augalai išnešami, kai nebėra naktinių šalnų pavojaus. Jau balandį galima pradėti auginti daigus, skirtus balkonui. Dar yra laiko pasėti lapinius kopūstus, bazilikus, citrinines melisas ir čiobrelius. Lauko agurkai ir cukinijos sėjami gegužės pradžioje, nes jiems užtenka trijų savaičių auginimo laikotarpio.

Prieskoninių Žolelių Auginimas Balkone

Jei norite greitai ir lengvai užsiauginti prieskoninių žolelių, galite įsigyti mėgstamų žolelių parduotuvės daržovių skyriuje ir persodinti jas į didesnį vazoną ar auginimo maišą balkone. Kuo didesnis vazonas, tuo geriau augalas augs. Taip pat balkone galima auginti lapines salotas.

Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui

Dirvožemis Ir Laistymas Balkone

Balkone laistyti augalus yra sudėtingiau nei darže, nes augalai auginami vazonuose, maišuose ir kitose talpyklose, kur dirvožemio kiekis yra ribotas. Balkonui reikėtų rinktis dirvožemį su bioanglimi, kuri gerai sugeria vandenį ir džiūdama perduoda jį augalams. Jei dirvožemyje yra bioanglies, augalus galima laistyti rečiau. Iš apačios drėkinami augalų vazonai (konteineriai) tinka balkonų augalams, nes jie gali išsaugoti vandenį iki savaitės. Auginimo maišas dedamas ant drėkinamo augalų vazono, o vanduo iš vazono dugno įsigeria į auginimo maišo dirvožemį. Vandens užtenka įpilti tik kartą per savaitę. Šiltoje vietoje augalai sugeria daugiau vandens nei pavėsyje.

Tręšimas Balkone

Kad subrandintų gerą derlių, augalui reikia daug maistinių medžiagų. Kadangi augalai greitai sunaudoja dirvožemio maistinių medžiagų atsargas, juos reikia tręšti papildomai. Tręšiant profilaktiškai, augalui jau sodinimo metu galima suteikti visą vasarą reikalingą maistinių medžiagų kiekį. Kai trąšos yra dirvožemyje, nėra rizikos, kad jos liks ant žolelių ar salotų lapų.

Rudens Sodinimai: Pratęskite Daržo Sezoną

Rudens dienos trumpėja ir vasaros karštis pamažu išnyksta, tačiau tai nereiškia, kad atėjo laikas atsisakyti sodinimo. Rudenį sode gali džiuginti ne tik gėlės, bet ir daugybė valgomų augalų. Kad augalai greičiau dygtų, po sodinimo rekomenduojama juos uždengti skaidria plėvele, kuri pakels dirvos temperatūrą. Kai pasirodo pirmieji daigai, plėvelę galima nuimti.

Augalai, Tinkami Sodinti Rudenį

Sąrašas sėklų, tinkamų rudens sodinimui, yra ilgesnis, nei daugelis sodininkų įsivaizduoja:

  • Žalumynai: Salotos, mangoldai, lapiniai kopūstai, rukola, burokėlių lapai ar špinatai. Rudenį sodinamos salotos ne taip greitai leidžia žiedyną, o augalai būna sveikesni, nes jų nepuola tiek daug kenkėjų. Daugelis lapinių žalumynų gali ištverti net nedideles šalnas.
  • Ridikėliai: Sudiysta vos per 18 dienų. Rudeniniai ridikėliai paprastai būna saldesni ir ne tokie aštrūs kaip vasariniai.
  • Laiškiniai Svogūnai: Atsparūs šalčiui ir lengvai auginami. Juos galima auginti tiek iš sėklų, tiek iš mažų svogūnėlių. Jie puikiai auga net dalinėje pavėsyje.
  • Burokėliai: Sėklas verta sėti rudenį, po vasaros karščių. Burokėliai užauga daug saldesni, jei auginami vėsiu oru.
  • Morkos: Rudenį užauga ypač saldžios, ypač po lengvų šalnų.
  • Kalendros: Rudens sodinimas šiems augalams yra idealiai tinkamas, ir jūs turėsite laiko surinkti daug žalumynų prieš šalnas.
  • Žiediniai Kopūstai: Vėsaus oro daržovė, puikiai tinkanti rudeniniam sodinimui. Vėsesniame ore jie formuoja baltesnes ir kompaktiškesnes galvutes.

Patarimai Sėkmingam Rudens Sodinimui

  • Paruoškite dirvą, pašalindami piktžoles ir atsinaujinusius augalus.
  • Naudokite kompostą, kad papildytumėte dirvožemį maistinėmis medžiagomis.
  • Apsaugokite nuo šalnų agroplėvele ar kita uždanga.
  • Tinkamai laistykite, sekdami dirvos drėgmę.
  • Mulčiuokite dirvą aplink augalus, kad išlaikytumėte drėgmę ir apsaugotumėte nuo temperatūros svyravimų.

Prieskoniniai Augalai, Mėgstantys Pavėsį: Sąrašas Ir Ypatybės

Daugumai daržovių ir prieskoninių žolynų reikia saulės, tačiau yra ir tokių, kurie dera ir saulėtoje vietoje, ir daliniame šešėlyje. Kai kuriems užtenka poros valandų tiesioginės šviesos per dieną. Natūraliai kai kurie prieskoniniai žolynai auga miškuose po medžiais. Štai keletas prieskoninių augalų, kurie puikiai jaučiasi pavėsyje:

Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas

  • Pankolinė Kinmėtė (Agastache foeniculum): Daugiametis žolynas, žydintis ir daliniame šešėlyje. Žiedai ir lapai turi malonų aromatą ir skonį, panašų į anyžių. Iš džiovintų ir žalių lapų išsivirsite skanios arbatos. Jais galima pakeisti anyžius.
  • Krūminė Perilė (Perilla frutescens): Vienmetė, kurią galima maišyti su kalendromis ir mėtomis.
  • Meškinis Česnakas (Allium ursinum): Lietuvoje saugomas augalas. Jam labai patiks pavėsinga vieta. Skoniu ir kvapu primena daržinį česnaką.
  • Vaistinė Melisa (Melissa officinalis): Daugiametis žolynas, mėgstantis ir saulėtą vietą, ir dalinį šešėlį. Turi nuostabų citrinos aromatą. Lapai - puikus vaisių salotų priedas.
  • Daržinis Builis (Anthriscus cerefolium): Lapai atrodo kaip paparčio, o skoniu primena anyžius. Geriausia šiam vienmečiui augalui - po medžiais.
  • Mėtos (Mentha): Puikiai auga pavėsyje, bet jas galima auginti ir ant saulėtos palangės, tik reikėtų dažniau laistyti.
  • Petražolės (Petroselinum crispum): Auginti nesunku, nes joms nereikia nei daug šviesos, nei ypatingos priežiūros.
  • Laiškiniai Česnakai (Allium schoenoprasum): Auginti labai paprasta, nes jiems nereikia daug šviesos.

Ką Dar Galima Auginti Pavėsyje?

Šešėlinguose sklypeliuose reikėtų rinktis ne tas daržoves, kurių vartojami vaisiai ar šaknis, o tas, kurių lapus ir stiebus skinate. Nuo 3 iki 6 valandų saulės per dieną ištvers lapiniai ir briuseliniai kopūstai, brokoliai. Pavėsingose vietose galima sodinti špinatus, rūgštynes, porus, rabarbarus, lapines salotas, salierus, laiškinius svogūnus, gražgarstę ir bastutį. Žirniai ir pupos duos derlių, kai šviesos gaus 4-5 valandas per dieną. Tokiomis sąlygomis sulauksite ir burokėlių, ropių derliaus. Taip pat galite auginti melsves (Hosta), astilbes (Astilbe), pakalnutės (Convallaria majalis L.), paparčius, japonines plukes, astrancijas, mažąsias žiemes (Vinca minor), epimedis (Epimedium) ir hakones.

Prieskoninių Žolelių Auginimas Namuose

Net jei neturite balkono ar sodo, prieskonines žoleles galite auginti namuose ant palangės.

Kaip Auginti Prieskonines Žoleles Namuose

  • Vieta: Parinkite šviesią vietą prie lango. Jei reikia, papildomai apšvieskite fluorescencinėmis lempomis.
  • Vazonai: Galite naudoti naujus vazonėlius arba kitus indus su drenažu. Moliniai vazonai yra geresni už plastikinius.
  • Žemė: Sumaišykite žemes su smėliu ir trupučiu kalkių.
  • Sėklos: Patikrinkite, ar nesibaigė sėklų galiojimo laikas.
  • Ką Auginti: Bazilikai, mėtos, rozmarinai, raudonėliai, čiobreliai, šalavijai, krapai, laiškiniai česnakai, petražolės, daržiniai builiai, citrinžolės, ramunėlės ir levandos.

Prieskoninių Žolelių Priežiūros Patarimai

  • Bazilikai: Atsigaus, jei juos gausiai palaistysite ir pastatysite saulėtoje vietoje.
  • Čiobreliai: Labai atsparūs ir puikiai auga įvairiomis sąlygomis.
  • Krapai: Reguliariai laistykite, bet neperliekite.
  • Rozmarinai: Neperliekite. Rozmarinams labiau kenkia per didelis dėmesys nei jo trūkumas.
  • Raudonėliai: Leiskite žemei padžiūti, tada palaistykite (neperliekite).
  • Šalavijai: Sudygę šalavijai yra atsparūs ir puikiai auga įvairiose dirvose - svarbiausia, kad netrūktų saulės ir žemė nebūtų per drėgna.
  • Levandos: Patiks sausa ir saulėta vieta bei puri žemė. Neperliekite.
  • Ramunėlės: Reikia intensyvios tiesioginės saulės šviesos.
  • Citrinžolė: Tropikų augalas, kuriam reikia daug saulės ir vandens, bet mažai priežiūros.
  • Daržiniai Builiai: Reikia daug vandens ir derlingos žemės, bet mažiau saulės.

Augalai, Tinkami Auginti Pavėsyje Namuose

Jei jūsų namuose nėra daug saulės šviesos, galite auginti šiuos augalus: sansevjeros, zamiokulkas, aglaonema, filodendras, monstera, marginotoji plektrantė, paparčiai ir skindapas.

Prieskoninių Augalų Kompozicijos Ir Gėlynai

Jei rinksitės skirtingų spalvų augalus, galėsite netgi sukurti ornamentus. Kad ir iš paprastųjų krapų, garbanotųjų petražolių ar raudonlapių burokėlių…

Prieskoniai Virtuvėje ir Gydymui

Prieskoniniai augalai ne tik paskanina maistą, bet ir suteikia jam savitą skonį ir aromatą. Švieži ir sausi rozmarino lapai naudojami kaip prieskoniai kulinarijoje ir kaip vaistažolė. Rozmarinas puikiai tiks paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, salotas, aromatizuos arbatą. Naudojamas padažuose, sriubose, marinatuose. Kaip vaistažolė padeda nuo nervozių, galvos svaigimo, prostatito, astmos, bronchito, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Laukinėmis sąlygomis viduržemio jūros pakrantėje augantis mairūnas užauga 20-40 centimetrų aukščio, yra daugiametis. Turi stiprų, savotišką kvapą. Skonis silpnai deginantis, panašus į čiobrelį tik kiek saldesnis. Kulinarijoje labai paplitęs, ypatingai slovakų virtuvėje. Naudojami bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną, pridedama prie keptos kiaulienos, avienos ir veršienos, žuvies salotose, kai kuriuose sūriuose. Labai mėgstama mairūnu pagardinti dešras ir gėrimus, tinka prie beveik visų kapotos mėsos patiekalų (balandėliai, zrazai, koldūnai). Konservuojant agurkus ir pomidorus jis suteiks pikantišką skonį. Mairūnas naudojamas ir gydomosioms reikmėms. Naudojamas gydant kvėpavimo ir virškinimo organų susirgimus, skaudant galvą, stomatologijoje. Liaudies medicinoje naudojamas gydyti nemigą.

Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos

Žolinis augalas iki 30 - 40 centimetrų aukščio bazilikas, kilęs iš tropinių Azijos ir Europos vietovių, naudojamas kaip prieskoninis ir vaistinis augalas. Kvapas aštriai aromatingas, skonis kartokas, silpnai salsvas praėjus kuriam laikui. Kvapas, priklausomai nuo veislės, gali varijuoti - galima jausti kartujį pipirą, arbatą, gvazdikėlius, mėtas, gvazdikėlius ir lauro lapus, citrinas, anyžių. Šviežiuose lapuose yra vitaminų C, B1, B2, PP, eterinių aliejų. Augaluose kaupiasi fitoncidai, kurie turi insekticidinių savybių atbaidydami amarus, voratinklines erkutes. Naudojamas šviežias, karštuose patiekaluose įdedamas paskutinę minutę. Bazilikas dedamas į visus daržovių patiekalus, pupeles, žirnius, sriubas, padažus, salotas, pomidorų patiekalus, špinatus. Tinka agurkų, grybų, pomidorų ir aguročių marinavimui. Puikiai tinka mėsiniuose patiekaluose iš kepenų, faršo, dešrose. Italų virtuvėje dažnai naudojamas makaronų patiekalams. Vaistinė melisa daugiametis medingas (graikiškai melisa - bičių žolė) augalas, 30 - 80 centimetrų aukščio. Dar vadinama citrinžole. Manoma, kad kilusi iš Rytų, Europoje naudojo jau graikai ir romėnai. Kvapas gaivančio mėtinio - citrininio aromato, skonis priemena citriną. Švieži lapeliai praturtina salotas, padažus, daržoves, visų rušių sriubas, naudojama gaminant paukštienos ir žuvų patiekalus. Puikiai tiks ruošiant veršieną, kiaulieną, avieną ir laukinių žvėrių mėsą, pieniškus ir kiaušinių patiekalus, žirnių ir bulvių sriubas. Šį prieskonį rekomenduojama ne kaitinti, o pridėti į paruoštus patiekalus.

Čiobrelių yra apie 350 veislių, naudojamas ir kaip prieskonis, ir kaip vaistinis ar dekoratyvinis augalas. Čiobrelių šakelės dedamos į sriubas ir padažus, puikiai tinka mėsos ir paukštienos patiekaluose. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Puikia tiks marinuojant pomidorus, agurkus, aguročius, obuolius. Suteiks pikantiškus skonio atspalvius subproduktų patiekalams, paštetams. Dedama į tešlos kepinius. Švieži ir džiovinti lapeliai naudojami rūkytiems gaminiams ir dešroms, sūriams. Šakelė čiobrelio maloniai pakeis acto, aliejaus skonį. Čiobrelių arbata nuo seno vertinama kaip gydomoji priemonė. Italijoje tikras pomidorų padažas ar Nepolitano pica būtų nevertinama be raudonėlio. Auginami kelių veislių raudonėliai, tačiau parastasis raudonėlis (Origanum vulgare) vienas iš geriausių kulinarijoje. Puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Raudonėlis plačiai naudojams medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti priemonė, nervų sistemos raminančioji priemonė, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė. Padeda nuo bronchito, inkstų ligų, kepenų uždegimų, reumato, paralyžiaus, dusulio problemų. Augale daug askorbino rūgšties, eterinių aliejų. Išoriškai raudonėlio nuoviru mažina galvos skausmus ir nemigą (plauti galvą). Kramto raudonėlį skaudant dantims, esant parandotozei ir valant dantis nuo apnašų, esant burnos ir gerklės uždegimams. Sausas raudonėlis atbaido kandis. Dėl stipraus aromato levanda kulinarijoje naudojama nedaug. Levandą, kadagio uogas sumaišo su pjuvenomis ir rūko mėsos gaminius. Naudojama žaliesiems padažams ir žuvies sriuboms. Kaip prieskonis populiari Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos virtuvėse. Čia levandomis skaninamos salotos, padažai, grybų, daržovių, žuvies sriubos, antri patiekalai i…

Prieskonių Priežiūra: Bendri Patarimai

Prieskoninėms žolelėms tinkami įvairūs indai. Prieskonines žoles geriausia sodinti atskiruose indeliuose, nes kai kurios žolės gali nederėti tarpusavyje. Puikiai namų sąlygomis užauginami bazilikai, čiobreliai, dašiai, petražolės, mėtos, melisos, raudonėliai. Iš visų šių augalų raudonėliui reikės daugiausiai šviesos. Tamsesniais periodai vertėtų papildomai pašviesti dienos šviesos lempomis. Vietą prieskoniams reikėtų parinkti ant labiausiai saulėto lango palangės. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas. Paprastai šiaurinio lango apšvietimo nepakanka, kad žolės augtų vešlios. Indas turėtų būti apie 10-15 centimertų aukščio. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai). Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio. Prieskoninių augalų sėklos keletą minučių palaikomos kalio permanganato 1 procento tirpale, perplaunamos vandeniu. Sėjama vasario mėnesį, vėliau persėjama balandį, birželį, rugpjūtį. Vasarą aromatinguosius prieskonius galima išnešti į balkoną ar kiemą. Balkone galima sėti nuo balandžio iki rugpjūčio. Prieskonių neverta dažnai laistyti, užteks tai padaryti kartą per savaitę (kai pradžiūva žemės paviršius), tačiau gausiai. Jokiu būdu neperlaistykite, augalėliams kenkia ir sausra ir stovintis vanduo. Laistoma išlaikytu kambario temperatūros vandeniu. Tręšti prieskonines žoleles reikia retai ir atsargiai. Daugumos prieskoninių žolių maistui gardinti naudojami žiedai, stiebai ir lapai. Ruošiant atsargas, prieskoniniai augalai surišami pundeliais, džiovinami gerai vėdinamoje ir mažai apšviestoje patalpoje.

#

tags: #prieskoniai #auginami #pavėsyje

Populiarūs įrašai: