Prieskoniai Konservavimui Su Soda: Nuo Tradicijų Iki Šiuolaikinių Sprendimų

Ruduo - metas, kai ūkininkai ir sodininkai pradeda rūpintis derliaus išsaugojimu žiemai. Konservavimas išlieka vienu populiariausių būdų mėgautis vasaros gėrybėmis net ir pasibaigus sezonui. Nuo senovinių metodų, tokių kaip rauginimas, iki šiuolaikinių sprendimų, pavyzdžiui, šaldymo ar vakuuminio pakavimo, konservavimas suteikia galimybę ne tik išsaugoti maistą, bet ir eksperimentuoti su skoniais bei prieskoniais.

Konservavimo Būdai: Įvairovė Ir Privalumai

Konservavimo būdų spektras yra platus, kiekvienas jų turi savų privalumų ir pritaikymo galimybių:

  • Rauginimas: Tai vienas seniausių ir paprasčiausių konservavimo būdų, ypač tinkamas daržovėms, tokioms kaip agurkai, kopūstai ar ridikai.
  • Marinavimas: Šis metodas leidžia išsaugoti įvairius maisto produktus - nuo daržovių ir mėsos iki miško gėrybių.
  • Vaisių ir uogų konservavimas: Puikus būdas pasigaminti skanių ir sveikų produktų žiemai. Iš vaisių dažnai tiesiog džiovinami. Tačiau dar vienas būdas juos išsaugoti ilgesnį laiką - aplieti medumi.
  • Šaldymas: Modernus ir efektyvus būdas išsaugoti maisto produktų šviežumą, tekstūrą ir skonį.
  • Vakuuminis pakavimas: Šiuolaikinis būdas išsaugoti derlių žiemai.

Konservavimo procesas ne tik išsaugo derlių, bet ir suteikia galimybę eksperimentuoti su skoniais ir sudėtinėmis dalimis.

Prieskoniai Konservavimui: Skonio Ir Ilgaamžiškumo Paslaptis

Konservavimo procese prieskoniai atlieka dvejopą vaidmenį: jie ne tik praturtina skonį, bet ir padeda išsaugoti produktus ilgesnį laiką.

Danijos prekės ženklas Nicolas Vahe siūlo kruopščiai atrinktus prieskonius, pagamintus iš aukščiausios kokybės ingredientų. Tai gurmaniška virtuvė, įkvėpta prancūziškų tradicijų, skandinaviško minimalizmo ir meilės paprastam, laikui nepavaldžiam dizainui.

Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui

Šiaulietis sukūrė universalų daržovių konservavimo marinatą.

Marinato receptai:

  • Universalaus marinato variantai:Jeigu gaminsite didelį marinato kiekį, turėkite po ranka svarstykles, skaičiuotuvą ir užrašus. Viską padauginkite iš esamų litrų ir dar iš dviejų (apie tai vėliau). Rūgštys dedamos tik cukrui ir druskai ištirpus.
    • Cukraus - 3 dideli šaukštai su kaupu;
    • Aspirino (acetilo salicilo rūgštis) - viena 500 mg tabletė.
    • Vanduo turėtų būti nekarštas, kambario temperatūros. Ragaukite ir didinkite rūgščių kiekį, kol pasieksite geriausią jūsų skonio receptoriams lygį. Viską užsirašykite ir padauginkite iš dviejų! Tokius kiekius jūs naudosite kitą kartą, o dabar į marinatą sudėkite antra tiek, kiek jau sudėjote. Viskas užkaičiama ir kaitinama iki virimo. Atminkite, kad skonis bus puikus, jeigu agurkai, pupelės, pomidorai, moliūgai, cukinijos, paprikos stiklainyje užims 50 proc.
  • Marinato variantai su žolelėmis:
    • Krapai su graižais (sėklidėmis). Graižą su 30 cm ilgio stiebu susmulkinti.
    • Žoles pavirinti 0,5-1 valandą ant silpnos ugnies, kad nenugaruotų vanduo. Žoles išimti ir sudėti cukrų, druską ir kt. iš aukščiau esančių receptų. Užkaisti iki virimo ir pilti į stiklainius. Prieskoniai dedami į stiklainius, jeigu marinatas išvirtas su lapais, žolėmis (paminėtomis aukščiau). Galite pasirinkti ir kitus prieskonius.
      • smulkintas mairūnas - 0,5 arbat.
      • maltas muskato riešutas - 1/3 arbat.
      • džiovintos smulkios petražolės - po 1 arbat.
      • džiovinti, smulkūs salierų lapai - po 1 arbat.
      • sausas, smulkus rozmarinas - 1/3 arbat.
      • džiovinti, smulkūs čiobreliai - 0,5 arbat.
      • ciberžolės miltelių arba kario - 1/3 arbat.
      • malti čili pipirai - 1/3 arbat.
      • rozmarinas - 1/3 arbat.
      • kalendra - 0,5-1 arbat.
      • cinamono žievė (lazdelėmis) - 2 cm arba maltas cinamonas - 1 arbat.
      • muskato riešutas - 1/3 arbat.
      • petražolės - 1 šakelė (jeigu malta - 1 arbat.
      • saliero lapai - nedidelė šakelė (jeigu malti - 1 arbat.
      • ciberžolės miltelių arba kario - 0,5 arbat.

Kiti prieskoniai ir jų savybės:

  • Peletrūnas: Puikus, saldaus aromato prieskonis, tinkamas marinatams ir maisto pagardinimui. Greitai išsikvepia.
  • Ajero šaknis: Turi aitrų kvapą ir skonį. Daugiausia naudojama degtinės, užpiltinių gamyboje.
  • Imbiero šaknis: Aitrus, kartokas skonis ir aštrus kvapas. Geras antiseptikas.
  • Krienai (lapai arba šaknys): Būtini, kad išeitų skanūs ir traškūs agurkai. Jie, kaip ir antiseptikas, saugo nuo rūgimo.
  • Juodųjų serbentų, vyšnių lapai bei krapai: Būtini agurkų konservavimui.
  • Svogūnai, česnakai: Ir vieni, ir kiti turi daug cukraus, ypač svogūnai. Abi daržovės turi daug sieros, nuo kurios pučia vidurius.

Maisto Priedai: Būtinybė Ar Pavojus?

Maisto priedai - natūralios arba sintetinės kilmės cheminės medžiagos, kurios dedamos į maisto produktus, siekiant pratęstį jų galiojimo laiką, pagerinti išvaizdą ar sustiprinti skonį. Kai kurie maisto priedai naudojami nuo senovės, pvz., konservavimui naudojamas actas, sūdymui - valgomoji druska, vyndarystėje - sieros dioksidas. Tačiau sparčiai vystantis maisto pramonei pradėta naudoti daug naujų, tiek natūralių, tiek sintetinių, maisto priedų.

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

Dažikliai

  • Nepavojingi: Kurkuminas (E100), Riboflavinas (E101), Chlorofilas (E140), Karamelė (E150a), Beta karotenas (E160a), Bixin/Nor-bixin (E160b), Paprikos ekstraktas (E160c), Likopenas (E160d), Beta-apo-8'-karotenalis (E160e), Beta-apo-8'-karoteno rūgšties etilo esteris (E160f), Raudonasis burokėlių dažiklis (E162), Antocianinai (E163), Titano dioksidas (E171), Geležies oksidai ir hidroksidai (E172), Sidabras (E174), Auksas (E175), Annato, Bixin, Norbixin (E160b), Annato (E160b), Paprikos ekstraktas (E160c), Raudonasis burokėlių dažiklis (E162), Antocianinai (E163).
  • Pavojingi / Būtina vengti: Tartrazinas (E102), Chinolino geltonasis (E104), Saulėlydžio geltonasis FCF (E110), Azorubinas (E122), Ponceau 4R (E124), Eritrozinas (E127), Raudonasis Allura AC (E129), Indigotinas (E132), Briliantinis mėlynasis FCF (E133), Patentinis mėlynasis V (E131), Žaliasis S (E142), Karamelė (E150b, E150c, E150d), Anglis (E153), Rudasis HT (E155), Litolis rubinas BK (E180).

Antioksidantai ir konservantai

  • Nepavojingi: Askorbo rūgštis (E300), Sorbo rūgštis (E200), Kalio sorbatas (E202), Kalcio sorbatas (E203), Acto rūgštis (E260), Kalcio laktatas (E327), Kalio laktatas (E326), Natrio laktatas (E325), Pieno rūgštis (E270), Obuolių rūgštis (E296).
  • Pavojingi / Būtina vengti: BHA (E320), BHT (E321), TBHQ (E319), Benzoatai (E210-E219), Sulfitai (E220-E228), Nitratai (E251), Nitritai (E249, E250), Formaldehido dariniai (E239).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie maisto priedai gali sukelti alergines reakcijas, astmos priepuolius ar kitas nepageidaujamas reakcijas. Todėl būtina atidžiai skaityti produktų etiketes ir vengti priedų, kurie kelia abejonių.

Soda Konservavimui: Valymo Ir Neutralizavimo Priemonė

Geriamoji soda (natrio bikarbonatas) konservavimo procese naudojama ne kaip prieskonis, bet kaip valymo ir neutralizavimo priemonė. Ji puikiai tinka stiklainiams ir įrankiams valyti, nes pašalina nešvarumus ir neutralizuoja rūgštis.

Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas

  • Stiklainių valymas: Naujus, gamyklinius stiklainius patartina išplauti karštu vandeniu su geriamąja soda. Naudotus - taip pat. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad norint pradėti konservavimo procesą pirmiausia reikės pasiruošti tam reikalingus įrankius ir ingredientus: stiklainius, sodą, druską, cukrų, mėgstamus prieskonius. „Konservavimas prasideda nuo stiklainių valymo. Tam puikiai tinka ne tik plovikliai, bet ir pati paprasčiausia soda. Tereikia stiklainius palaikyti sodos ir vandens tirpale, tuomet kruopščiai nuvalyti ir nuskalauti po šiltu vandeniu. Dar vienas puikus būdas natūraliomis priemonėmis išplauti stiklainius - panaudoti actą. Geriausia acto ir vandens mišinyje stiklainius pamirkyti per naktį. Tuomet taip pat kruopščiai išvalyti ir nuplauti po tekančiu vandeniu“, - sako V. Juodkazienė.
  • Rūgštingumo neutralizavimas: Soda gali būti naudojama neutralizuoti per didelį rūgštingumą konservuojamuose produktuose.

Svarbūs Patarimai Konservuojant

  • Stiklainiai ir dangteliai: Naudotus, jeigu yra galimybė, reikia iškaitinti (iki 100-200 laipsnių Celsijaus) orkaitėje. Į neatvėsusius stiklainius pilkite sultis, dėkite mišraines ir kt. Pilant į stiklainį sultis, stiklainis negali būti karštesnis nei sultys, nes jis gali sprogti, įskilti. Stiklainį reikia statyti ant šilto, sauso medinio pagrindo arba sauso skudurėlio. Užsukami (užvalcuojami - stiklainiams be sriegio) dangteliai su specialiu prietaisu, pritaikyti konservams laikyti tik iki vienerių metų. Konservams, turintiems rūgšties (natūralios ar dirbtinės), reikalingi dangteliai su rūgštims atspariu vidiniu paviršiumi. Jis yra gelsvai pilkas. Ranka užsukami dangteliai ant stiklainio, turinčio sriegį, turi dažytą vidinį ir išorinį paviršius ir gali atlaikyti iki 2-3 metų nesurūdiję, jeigu nebuvo pažeisti. Šiuo metu parduodami balti dangteliai yra nepatikimi. Jie prasisuka, nes yra pagaminti iš plonos skardos. Dažyti, su paveikslėliais - geri! Visi dangteliai yra daugiau ar mažiau pralaidūs, ir konservams laikyti dešimtmečiams nepritaikyti. Išimtis gali būti medui ar labai cukringoms uogienėms bei sūriems produktams. Tačiau tam tikslui reikalinga papildoma vidinė dangtelio apsauga su parafinuotu popieriumi. Reikalinga apsauga ir iš išorės, užliejant dangtelio, stiklainio sriegius, karšto vaško ir parafino mišiniu. Vien vašku užlieti negalima, nes jis sensta, traukiasi ir atsiranda tarpų.
  • Indai: Puodas turi būti tik emaliuotas arba stiklo keramikos. Jokiu būdu nenaudokite aliuminių ar nerūdijančio plieno talpų, nes nuo rūgščių ištirpę metalai - varis, aliuminis, cinkas, alavas, švinas ir kt. - gali sukelti apsinuodijimus ir net sunkias ligas, vėžį, apakimą. Maisto kasdien negaminkite aliuminio puoduose, nes aliuminis sukelia virškinimo sutrikimus, mažakraujystę, sąnarių ligas. „Nerūdijantis plienas“ gaminamas iš spalvotų metalų junginių. Kaip pagrindas, juose dominuoja varis, kuris yra nuodingas.
  • Vanduo: Marinatui reikėtų minkšto vandens jau vien tam, kad kalcio druskos (kalkės), reaguodamos su rūgštimis, išskiria anglies dvideginį. Rūgšties sumažėja ir keičiasi skonis. Sunku bus nustatyti, kiek ir kokios rūgšties reikės marinatui, nes didžioji dalis kalkių pašalinamos, tik ilgokai verdant, su acto rūgštimi. Didelė dalis rūgšties gali dingti iš jūsų konservų per ilgesnį laiką ir sugadinti jūsų receptūrą. Taip ir nesuprasite, kodėl agurkai tapo nebeskanūs.
  • Vandens nukalkinimas: Senovėje ir dabar daugelis aludarių naudoja vandenį iš ežero, tvenkinio, kūdros. Siūlau paprastesnį variantą. Netikėkite, kad maži buitiniai vandens filtrai sulaiko kalkių perteklių - tai netiesa! Turiu 7 litrų talpos emaliuotą puodą. Vandentiekio vanduo - stipriai kalkėtas. Užvirus vanduo tampa balzganas tarsi būtų kas įpylęs 50 mililitrų pieno. Kai kada, vandeniui verdant, kyla dideli, balti burbulai, kurie plyšdami taško kalcio druskas, o vanduo būna dar baltesnis. Užvirus vandeniui, aš sumažinu ugnį ir pavirinu, su dangčiu 10-20 minučių, kad atsirastų daugiau kalkių junginių (nuosėdų). Jeigu rūgšties įpilsite per anksti, vanduo bus rūgštus, o kalkės liks jame ištirpusios. Su švirkštu paimu 70 proc. acto esencijos - 3 mililitrus suvarvinu į verdantį vandenį (3 ml/7 litrams vandens). Jeigu vandeniui nusistovėjus ant dugno rasis truputis kalkių, reiškia, rūgšties neperdozavote ir tokiu vandeniu galima laistyti kambario augalus. Marinatui tiks ir silpnai rūgštus vanduo.
  • Aliejus: Aliejai yra dviejų rūšių: natūralūs - šalto spaudimo ir iš išspaudų, rafinuoti, kurie yra nuodingi, kancerogeniški ir aromatizuoti, kad paslėptų žibalo kvapą. Ispanijoje alyvuogių plantacijose aliejus iš atliekų išgaunamas tik Rusijos ir Lietuvos spekuliantams. Ten (ir ne tik Ispanijoje) prie 200 laipsnių temperatūros iš surinkto aliejaus išgarinamas žibalas ir deginamas per fabrikėlių kaminus. Daugelis aliejų parduotuvėse laikomi permatomoje taroje, ryškioje šviesoje. Toks aliejus jau po mėnesio nebetinkamas vartoti, nes oksiduojasi nuo šviesos ir deguonies, apkarsta ir praranda naudingus junginius, netgi tampa nuodingas. Geras aliejus - daugiausia mėnesio senumo - tamsioje taroje ir, jeigu įmanoma, be sąlyčio su deguonimi. Aromatinio aliejaus pasigaminkite patys. Jį panaudosite daržovių mišiniams - konservams, salotoms pagardinti. Tam naudojami įvairūs prieskoniai - nemalti, kad galėtumėte vėliau nukošti. Nevartokite maistui rapsų aliejaus - jis kenksmingas organizmui, o jeigu jis dar rafinuotas, tai labiau tinka biokurui.
  • Pasterizavimas: Pirmu atveju derėtų turėti katilą, į kurį tilptų daug stiklainių. Gerai paieškojus, galima susirasti meistrų, įmonių, kurie jums pagamins katilą (keturkampį), telpantį ant visų keturių dujinės viryklės kaitviečių. Tarp katilo dugno ir stiklainių turi būti grotelės, ir tarpas turi būti 2-3 cm - vandeniui cirkuliuoti. Reikalingas išgaubtas dangtis. Reikia, kad vanduo 3 litrų stiklainius semtų iki kakliuko. Tokiame katile tilps devyni 3 litrų talpos stiklainiai. Reikalingas ilgas termometras. Kai stiklainio viduje, tolygiai pasiekiama 80 laipsnių temperatūra, karštis stipriai sumažinamas ar net trumpam išjungiamas, jeigu vandens temperatūra siekia 90 laipsnių. 80 laipsnių temperatūra stiklainių viduje palaikoma dar 20 minučių, tačiau ne aukštesnė nei 85 laipsniai, antraip agurkai išvirs, taps minkšti ir neskanūs.
  • Rauginimas: Yra natūralus acto rūgšties išgavimo būdas, rauginant agurkus stiklainiuose. Prieskoniai turi būti šiurkštūs ir pridengti lapais, kad neišplauktų, su susidariusiomis mielių putomis. Cukraus dedama žymiai mažiau. Rauginama apie 2-3 paras, priklausomai nuo temperatūros. Vėliau šie stiklainiai kaitinami ir uždaromi.
  • Dėžė: Turint vietos namuose ir gaminant daug konservų, pravartu pasigaminti „brandinimo-aušinimo“ dėžę. Ją galima sumeistrauti iš pjuvenų plokštės. Iš vidaus dėžę reikia gerai termiškai izoliuoti akmens vata ir šilumą atspindinčiais ekranais.
  • Agurkai: Daugelis agurkų netinkami konservuoti. Perkant sėklas, atidžiai skaitykite, ką perkate. Agurkai marinate susiraukšlėja, susitraukia. Dažnai taip įvyksta per greitai atvėsus marinatui. Antras pasterizavimo būdas, kai marinatas pirmą kartą nupilamas ir du kartus užpilamas. Tokiu atveju padidėja rizika, kad nulakstys dangteliai, tad geriau žolių į stiklainius nedėti, o virti jas su marinatu. Apsidrausti galima ir su aspirinu. Pirmą kartą užpilti verdančiu marinatu ir lengvai užsukus (su sriegiu) dangtelius, stiklainius palaikyti po antklodėmis 1 valandą.

Agurkų konservavimo būdas su dvigubu užpylimu

Kai tik pasirodo šviežių agurkų derlius, daugelis ima sukti galvą - kaip juos išlaikyti traškius, kvapnius ir ilgai tinkamus vartoti? Šis konservavimo būdas - tikras išsigelbėjimas. Agurkai užpilami du kartus, o trečią - užsukami. Dėl to visada pavyksta, niekada nesugenda ir ilgai išlieka traškūs bei kvapnūs. Šis agurkų konservavimo būdas yra ypač mėgstamas dėl savo patikimumo. Agurkai išlieka traškūs, skanūs ir nepraranda formos, o visa paslaptis - užpylimas verdančiu marinatu du kartus.

Pirmiausia pasiruošk stiklainius ir agurkus. Kruopščiai nuplauk agurkus, o jei turi laiko - pamirkyk juos šaltame vandenyje porą valandų. Tada paruošk marinatą: į didelį puodą supilk 4 litrus vandens, įberk 4 šaukštus druskos, 8 šaukštus cukraus ir supilk 0,5 litro 9 % acto. Supilk karštą marinatą ant stiklainiuose sudėtų agurkų, uždenk dangteliais (nesusuk), ir palaikyk apie 10-15 minučių. Tuomet nupilk skystį atgal į puodą, vėl užvirink. Kai marinatas vėl užvirs, antrą kartą užpilk juo agurkus, jau su prieskoniais. Tuoj pat sandariai užsuk stiklainius, apversk juos ir apklok šiltai - kad lėtai atvėstų. Šis dvigubo užpylimo būdas garantuoja, kad agurkai nesuges, išliks skanūs ir traškūs visą žiemą.

Tradicinis agurkų konservavimas su popieriniais dangteliais

Tradicinis agurkų konservavimas su popieriniais dangteliais - natūralu ir estetiška. Rinkis tik šviežius ir sveikus agurkus. Stiklainius ir dangtelius sterilizuok kruopščiai. Neperpildyk stiklainių. Nepamiršk gerai apkloti stiklainius. Neeksperimentuok su proporcijomis.

Šis konservavimo būdas ne tik paprastas, bet ir patikimas. Agurkai, užpilti kelis kartus, išlieka traškūs, skanūs ir ilgai laikosi net be papildomos pasterizacijos. Jei dar neteko bandyti tokio recepto, tikrai verta išmėginti. Jis tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems šeimininkams. Svarbiausia - tikslumas, švarūs stiklainiai ir šiek tiek kantrybės.

Konservavimo Istorija: Nuo Viduramžių Iki Šių Dienų

Šiandien konservuoti galima bet kokį maisto produktą. Būdą dažniausiai lemia norimas skonis ar išvaizda. Tačiau dažnai ruošdami atsargas žiemai net nesusimąstome, kad naudojame metodus, kurie šeimininkių virtuvėse „gimė“ dar gūdžiais viduramžiais. Prie konservavimo istorijos itin prisidėjo Napoleonas Bonapartas. Jis pastebėjo, kad pakaitinus sandariai uždarytą stiklinį indą su maistu, pastarasis jame išsilaiko nesugedęs kur kas ilgiau nei įprasta. Jo išleista knyga apie konservavimo metodus nepaprastai išpopuliarėjo. Netrukus Anglijoje ūkininkas Pierras Durandas ėmė naudoti nedūžtančias alavines dėžutes. Devynioliktam amžiui įpusėjus Lui Pasteras išrado pasterizaciją.

Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos

Senoviniai konservavimo būdai:

  1. Džiovinimas: Nuo senovės šis būdas naudojamas daugeliui maisto produktų konservuoti. Pavyzdžiui, kviečiai būdavo gerai išdžiovinami saulėje ir tik tuomet sandėliuojami. Beje, Skandinavijoje, kur žemę sukausto stingdantis šaltis, menkė, nupjovus jai galvą, būdavo paliekama lauke, kad „išdžiūtų“ šaltyje.
  2. Sūdymas: Šis būdas senovėje buvo praktiškai vienintelis, norint ilgiau išlaikyti žuvį ar mėsą. Kitas - merkti maisto produktus į sūdytą vandenį.
  3. Rūkymas: Dar vienas paplitęs mėsos ir žuvies išlaikymo būdas.
  4. Marinavimas: Nors „marinavimo“ sąvoka iki tų laikų nevartota, šio proceso užuomazgų žinoma dar senovėje. Paprasčiausias marinavimo būdas - naudoti vandenį, druską ir kelias žoleles.
  5. Konservavimas riebaluose: Prancūzijoje „Confit de canard“ arba lietuviškai - „antienos uogienė“ sugalvotas kaip būdas konservuoti mėsą. Paskui jos sudedamos į indus, užpilamos tais pačiais riebalais.
  6. Konservavimas meduje: Vaisiai dažnai tiesiog džiovinami. Tačiau dar vienas būdas juos išsaugoti ilgesnį laiką - aplieti medumi.
  7. Laikymas šaltyje: Viduramžiais Europoje orai buvo ganėtinai vėsūs. Nors kalbama ir apie tuometinį „šiltąjį periodą“. Tačiau tikslią jo datą sunku nustatyti. Pilyse ar didesniuose namuose buvo įrengiami nešildomi rūsiai, kur produktai buvo laikomi tarp ledo gabalų.

Slyvų uogienė su česnakais ir čili pipirais

Tai nepaprasta uogienė, tinkanti ir prie sūrio ir prie mėsos. Slyvas perpjauti per pusę, išimti kauliukus. Sudėti didelį puodą. Ant silpnos ugnies kaitinti apie 40 min. Į masę berti cukrų, druską, smulkintą česnaką, čili pipirus, supilti aliejų ir sudėti bazilikų lapelius. Pakaitinti apie 10-15 min.

Konservuotos paprikos orkaitėje

Paprikas nuplauti, perpjauti pusiau, išvalyti. Kepti 220°C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min. Palikti pusei valandos. Paprikomis užpildyti šiek tiek daugiau nei pusę stiklainio. Gerai užsukti dangtelius.

tags: #prieskoniai #konservavimui #su #soda

Populiarūs įrašai: