Prieskoniai imuniteto stiprinimui: natūralūs būdai sustiprinti organizmo apsaugą
Ruduo - metas, kai organizmas adaptuojasi prie vėstančių orų, o imuninei sistemai tenka sunki misija. Šaltuoju metų laiku, kai didėja tikimybė susirgti peršalimu ar gripu, imuniteto palaikymas tampa ypač svarbus. Laimei, rūpintis savimi yra paprasčiau nei atrodo. Pateikiame praktiškus patarimus, kaip stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant laiko patikrintus metodus ir gamtos dovanas - prieskonius.
Imuniteto stiprinimas prasideda nuo žarnyno
Nors pagrindinė žarnyno funkcija - apdoroti maistą, jis taip pat yra ir svarbi imuninės sistemos dalis. Žarnyno mikrofloroje, tarp tūkstančių bakterijų, randama net 60-80 % visų organizmo imuninių ląstelių. Taigi palaikant gerą žarnyno veiklą, palaikoma ir imuniteto veikla.
Kaip palaikyti gerą žarnyno veiklą? Pirmiausia, laikykitės sveikos mitybos principų. Reguliariai valgykite daug skaidulų turintį augalinį maistą: daržoves, vaisius, grūdus, fermentuotus maisto produktus, žoleles ir kt., o į kasdienį racioną įtraukite daržoves, vaisius. Sveikos gyvensenos ir mitybos konsultantė, gydytoja Asta Keturkienė atkreipia dėmesį, kad mūsų imunitetą silpnina netvarkingas dienos režimas, stresas ir organizmo tarša. Jei norime išvengti ligų, visų pirma, turime pasirūpinti, kad mūsų žarnynas nebūtų užterštas ir netrūktų gerųjų bakterijų. Kad jos daugintųsi, rekomenduojama valgyti ląstelienos turinčių daržovių ir vaisių: obuolių, riešutų, kalafiorų, petražolių, brokolių, artišokų, pomidorų, burokėlių, lęšių.
Įdomus faktas: sveikų bakterijų (mikrobiomo) turėtume turėti tiek, kiek sveria mūsų smegenys. Su netinkamu mikrobiomu siejama iki 90 proc ligų. Sveikos žarnyno bakterijos sudaro 85 - 90 proc. visų bakterijų. Jos ne tik dalyvauja virškinime, bet ir stiprina imunitetą, gamina B, K grupių vitaminus, reguliuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Taip pat gamina amino, trumpos grandinės riebalų rūgštis, neuromediatorius (antidepresantus), vandenilio peroksidą, antioksidantus, ir kt.
Po gydymo antibiotikais mikrobioma pati savaime natūraliai atsikuria, tačiau jai atsistatyti gali padėti fermentuotas maistas - rauginti agurkai, kopūstai ar raugintas pienas.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Gyvenimo būdas, stiprinantis imunitetą
Aiški dienotvarkė leidžia susiplanuoti ir sklandžiai įgyvendinti dienos darbus. O jūsų asmeninė dienotvarkė, rėžimas ir kasdieniai ritualai gali padėti palaikyti stiprų imunitetą! Visų pirma, laikykitės miego rėžimo. Ėjimas miegoti ir kėlimasis tuo pačiu metu visomis savaitės dienomis (na, savaitgaliais gal valandėle kita ilgiau) nustato aiškias ciklo ribas organizmui. Kūnas žinos, kada atgaus jėgas bei ruošis kitai dienai, ir nepatirs streso ilsėdamasis skirtingą laiką. Suaugusieji turėtų išmiegoti bent 7-8 valandas nakties miego, o tuo tarpu paaugliai ir vaikai 8-10 valandų, kūdikiai netgi apie 14 valandų! Miego problemoms sumažinti ar netgi išspręsti gali padėti bent valandą prieš miegą atsisakyti telefono, televizoriaus ir kitų prietaisų, kurie blaško mintis, skleidžia mėlyną UV šviesą, trikdo cirkadinius ritmus.
Reguliarus sportas gali padėti sumažinti diabeto, širdžių ligų atsiradimą bei geriau nukenksminti virusines bakterijas. Sportas taip pat skatina endorfinų, laimės hormonų, padedančių valdyti stresą, išsiskyrimą. Sakoma, jog norint pajausti sporto naudą ir sielai, ir imunitetui, suaugusieji per savaitę turėtų bent 150 minučių atlikti vidutinio intensyvumo veiklas, kaip vaikščiojimas, dviračio mynimas, lengvas bėgimas arba skirti 75 minutes intensyviam sportui, kaip bėgimas, intensyvus, greitas cardio. Ištvermės treniruotės taip pat be galo svarbios norint turėti tvirtą, ištreniruotą kūną, todėl bent du kartus per savaitę reiktų atlikti ir jėgos treniruotę.
Taip pat svarbu palaikyti optimalią kūno temperatūrą, nešalti. Kūnui šąlant, organizmas visą energiją skiria jo sušildymui, o jos mažiau atitenka imuninei sistemai. Taigi šaltuoju metų laiku nepamirškite šilto vilnonio šaliko ar termoso su karšta žolelių arbata.
Kasdien reikia išgerti bent 1,5 l vandens. Tai padeda kūnui „neišdžiūti“: palaikomas normalus odos balansas, o tai reiškia - kaip imuninės sistemos dalis, oda pajėgi atremti išorės priešus; normaliai veikia visas organizmas ir virškinimo sistema; palaikomas tinkamas prakaitavimo procesas; padedama kovoti su stresu. Siekiant papildomai padėti kūnui, vartokite žolelių arbatas, ypač - žaliąją. Tai tikra antioksidantų bomba, natūraliai stiprinanti organizmo atsparumą.
Atsipalaiduokite - tai didžiausias vaistas prieš nuolatinį stresą! Valandėlė šiltoje vonioje stiprins imunitetą per odą ir uoslę. Tam pasitelkite eterinius aliejus (eukalipto, ramunėlių, citrusinių vaisių, levandų ir kt.) bei druskas (jūros, Himalajų, Epsomo).
Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas
Tiek darbe, tiek namuose bet kuriuo metų laiku būtinas reguliarus patalpų vėdinimas. Tai ypač aktualu pastatuose be rekuperacijos (vėdinimo) sistemos. Nevėdinamose patalpose kaupiasi bakterijos, virusai, pavojingos medžiagos, pradeda formuotis pelėsis, renkasi drėgmė. Visa tai kenkia kvėpavimo sistemai, o užsilaikiusios bakterijos gali „atakuoti“ žmones.
Prieskonių galia imunitetui
Hipokratas yra pasakęs: „Tegu maistas būna tavo vaistas, o vaistas - tavo maistas“. Visavertės mitybos reikšmę organizmui suprantame visi, tačiau kiek žinome apie konkrečių produktų naudą?
Vaistininkė E. Ramaškienė teigia, kad imunitetui stiprinti verta pasitelkti gamtos sukurtas bei žmonių ištobulintas priemones. Prieskoniai, kaip gvazdikėlis, raudonėlis, cinamonas, kurkuminas ir čiobrelis turi antivirusinių ir antimikrobinių savybių, kurios neleidžia bakterijoms atakuoti maisto produktų, kauptis pavojingam grybeliui Aspergillus flavus ir antibiotikams atspariems mikroorganizmams, kaip stafilokokai.
Ciberžolė. Ciberžolė daugeliui gerai žinoma dėl savo ryškiai geltonos spalvos ir išskirtinio skonio, tačiau ji yra naudinga imuniteto stiprinimui. „Ciberžolėje esantis kurkuminas turi stiprų priešuždegiminį poveikį, kuris gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis. Kurkuminas taip pat veikia kaip antioksidantas, neutralizuodamas laisvuosius radikalus ir mažindamas oksidacinį stresą, kuris gali susilpninti imuninę sistemą. Norint geriau pasisavinti kurkuminą, rekomenduojama ciberžolę vartoti kartu su juodaisiais pipirais, kuriuose yra piperino - junginio, didinančio kurkumino biologinį prieinamumą“, - pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Imuninę sistemą stiprins, energijos suteiks šis mišinys: prireiks 6 dalių ciberžolės, 3 dalių kumino, 3 dalių kalendros, 6 dalių pankolio, sauso imbiero miltelių, juodųjų pipirų, ketvirčio šaukštelio cinamono. Mišinį laikyti sandariame inde, berti į bet kokius nesaldžius patiekalus.
Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos
Imbieras. „Imbieras - tai dar vienas prieskonis, dažnai vartojamas peršalimo sezono metu. Imbiere esančios veikliosios medžiagos, tokios kaip gingerolis, turi stiprų priešuždegiminį ir antivirusinį poveikį. Jis gali padėti sumažinti gerklės skausmą bei palengvinti kvėpavimo takų uždegimus“, - sako vaistininkė E. Ramaškienė. Norintiems sustiprinti imunitetą, vaistininkė atskleidžia, kad tai galima padaryti papildomai geriant imbierinę arbatą su medumi ir citrina.
Česnakas. „Turbūt daugelis nuo vaikystės žino, kad česnakas gali padėti apsisaugoti nuo ligų. Acilinas, pagrindinė česnako veiklioji medžiaga, pasižymi antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis, kurios padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Taip pat atsiranda naujų tyrimų, rodančių, kad reguliarus česnako vartojimas gali sumažinti peršalimo ligų trukmę ir simptomų sunkumą“, - pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė E. Ramaškienė. Vaistininkė įvardija, kaip reikia teisingai vartoti česnaką: sutraiškykite jį ir palaukite 15 minučių. Tuomet jį vartokite arba žalią, arba dėkite į jau pagamintą maistą. Priešingu atveju, termiškai apdorojus česnaką, jis netenka teigiamo poveikio.
Raudonėlis. Raudonėlis yra dar viena stipri žolelė, galinti prisidėti prie imuniteto stiprinimo. Anot vaistininkės, raudonėlyje yra medžiagų, kurios turi stiprias antivirusines ir antibakterines savybes. „Raudonėlyje esančios medžiagos, tokios kaip karvakrolis ir timolis, gali padėti kovoti su peršalimo virusais, mažinti uždegimą ir skatinti gleivių išsiskyrimą, todėl raudonėlis gali palengvinti kvėpavimo takų ligų simptomus. Taigi, pavyzdžiui, raudonėlio arbatą galima gerti tiek profilaktiškai, tiek jau prasidėjus peršalimo požymiams“, - sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Be visų minėtų prieskonių ir žolelių svarbu nepamiršti poros svarbiausių produktų - medaus ir citrinos. „Medus yra žinomas dėl savo antibakterinių savybių ir gali būti derinamas su daugeliu anksčiau minėtų prieskonių. Taip pat citrina, kurioje gausu vitamino C, gali būti puikus papildymas, padedantis stiprinti imunitetą.
Vitaminai ir mineralai imunitetui
Itin svarbu pasirūpinti pilnaverte mityba ir vitaminais, kurie padės užkirsti kelią įvairioms ligoms.
Rimantas Stukas atkreipia dėmesį, kad nors visiems gerai žinomas medaus, imbiero, česnako ir citrinos derinys yra puikus, tai - tik vienas iš galimų variantų, kuriuos mums padovanojo gamta. „Mūsų imuninei sistemai ypač didelį poveikį daro vitaminas C. Jo mes galime rasti įvairiuose produktuose, tačiau daugiausiai - citrusiniuose vaisiuose ir raugintuose kopūstuose. Asta Keturkienė patarė pasigaminti pušų spyglių ištraukos. Tereikia su vandeniu sumalti pušų spyglius, nukošti, pridėti medaus ir gerti. „Mūsų sveikatai labai svarbūs ir vitaminai A, D, E. Antioksidanto, vitamino E rasime migdoluose, žemės ir lazdyno riešutuose, saulėgrąžų sėklose, špinatuose, brokoliuose, vitamino D - piene, pomidorų sultyse, grūdiniuose produktuose, vitamino A - spalvotose daržovėse: morkose, saldžiosiose bulvėse, moliūge“, - sakė A. Keturkienė. Nepamirškite pasirūpinti ir svarbiausių mikroelementų - folio rūgšties, geležies, seleno, cinko atsargomis. Šių, mūsų organizmui svarbių medžiagų rasime žirniuose, duonoje, ryžiuose, salotose, česnakuose, brokoliuose, brazilinėse bertoletijose, jogurte, ankštiniuose produktuose.
Kaip vieną naudingiausių gėrimų, R. Stukas išskiria žaliąją arbatą, turinčią daug biologiškai vertingų medžiagų, padedančių stiprinti imuninę sistemą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad norint rezultato, ją gurkšnoti vertėtų kiekvieną dieną. Grikių, avižų, ryžių košę reikėtų gardinti šaukštu sėklų ir šaukštu riešutų. Taip padidės košės biologinė vertė. Visos sėklos yra naudingos - moliūgų, sezamų, saulėgrąžų, nes kiekviena iš jų turi savo sudėtyje skirtingų savybių. Dar vienas variantas - į košę įsidėti pjaustytų džiovintų slyvų, razinų. Valgydami tokius pusryčius gausime ir skaidulų, ir kalio. Kiekvieną savaitės dieną galime gaminti vis skirtingą košę - ir neatsibos, ir sveikai maitinsimės“ - patarė R. Stukas.
Asta Keturkienė patarė prisiminti sėklas ir riešutus. Štai migdolų riešutuose yra ne tik gausu baltymų, bet ir kalcio, vitamino E. Brazilinėse bertoletijose - seleno, anakardžių riešutuose - geležies, žemės riešutuose - kalio, folio rūgšties, makadamijų riešutuose - tiamino, B grupės vitaminų, magnio, graikiniuose riešutuose - aminorūgščių, baltymo lecitino, kuris gerina smegenų veiklą. Sėklos pasižymi anaboliniu poveikiu, puikiai tinka sportuojantiems bei tiems, kuriems trūksta jėgų, yra išsekę. Jei norite puikiai jaustis ir aktyvuoti žarnyno veiklą, mitybos specialistė ragina pasigaminti sėklų mišinį iš saulėgrąžų, sezamo, linų sėmenų, kanapių, moliūgų sėklų. Tokį mišinį galima berti tiek ant salotų, tiek ant troškinių ar gardinti košes, kokteilius.
Su maistu gaunami vitaminai, kaip cinkas, folio rūgštis, geležis, selenas, varis ir A, C, E, B6, B12 vitaminai, yra būtini, jog imuninė sistema funkcionuotų pilnu pajėgumu. Kiekvienas jų atlieka skirtingas funkcijas imuniteto veikloje, todėl imuniteto nusilpimo priežastis gali būti kurio nors šių vitaminų trūkumas. Rekomenduojame ir suaugusiems, ir vaikams reguliariai darytis vitaminų kiekio kraujyje tyrimus ramiai širdžiai ir tvirtam imunitetui.
Streso valdymas ir imunitetas
Ilgalaikis ir lėtinis stresas skatina steroidinio hormono kortizolio, dar kitaip vadinamo kaip streso hormonu, padidėjimą organizme. Kortizolis sukelia natūralų, angliškai vadinamą „flight or fight“ organizmo atsaką į stresą. Kortizolio dėka sugebame atsilaikyti prieš stresines situacijas arba jas išgyventi kiek lengviau. Esant lėtiniam stresui, kortizolio kiekis organizme nuolat aukštas, todėl blokuojamos imuniteto funkcijos, imunitetas gali nustoti kovoti prieš virusus ir bakterijas.
Šiuo metu stresą valdančių būdų yra begalės, todėl kiekviena skirtinga asmenybė gali pasirinkti sau tinkamiausią. Meditacija, rašymas su žolelių arbatos puodeliu, bet kokia Jums smagi veikla gali padėti ženkliai sumažinti stresą ir išmokti jį suvaldyti.
tags: #prieskoniai #imuniteto #stiprinimui