Prieskoninių augalų auginimas ant palangės: nuo sėjos iki derliaus
Vis daugiau mieste gyvenančių žmonių atranda malonumą auginti prieskonines žoleles tiesiog ant savo palangės. Tai ne tik puikus būdas pagardinti patiekalus šviežiais ingredientais, bet ir malonus laiko praleidimas, atsipalaidavimas ir džiuginantis rezultatas. Kaip auginti prieskonines žoleles, kad jos klestėtų, kokių klaidų vengti ir kaip tinkamai jas tręšti? Šiame straipsnyje rasite visus atsakymus.
Prieskoniai ant palangės: realybė ar svajonė?
Susikurti savo prieskoninių žolelių daržą ant palangės - visai nesudėtinga, nes beveik visos žolelės gali būti auginamos namuose. Tarp populiariausių: bazilikai, mairūnai, mėtos, gelsvės, rozmarinai, petražolės, čiobreliai ir daugelis kitų. Tačiau yra ir išimčių.
„Auginti vazone visiškai netinkami tik krapai. Nors atrodo, kad tai tradicinis lietuviškas prieskoninis augalas, augantis bet kur, bet štai vazone neaugs. Jei turite galimybę, sėkite jį tiesiai į dirvą lauke“, - pataria apželdinimo kursų „Geltonas karutis" organizatorė Lina Liubertaitė.
Kaip pradėti: sėjos ypatumai
Pirmasis žingsnis - pasirinktų augalų sėklų sėja. Tam galima naudoti daigyklą, vazonėlį arba tiesiog indelius nuo įvairių maisto produktų, pripildytus durpių arba durpių substrato. Sėklas rekomenduojama paskirstyti taip, kad tarp jų liktų bent piršto pločio tarpelis, o tuomet ant viršaus lengvai užbarstyti dirvožemio.
Svarbu nepamiršti pirmą kartą palaistyti - itin smulkias sėklas geriausia purkšti kambario temperatūros vandeniu. Pasėtas sėklas vertėtų uždengti dangčiu, stiklu arba paprasta maistine plėvele ir laukti, kol sudygs.
Taip pat skaitykite: Kaip užsiauginti prieskonius namuose
Rekomenduojama rinktis tuos augalus, kuriuos mėgstate valgyti ir mielai dedate į salotas. „Renkantis sėklas pirmą kartą, rekomenduočiau atkreipti dėmesį ne į augalus, kurie kažkam gerai išaugo, o į tuos augalus, kuriuos mėgstate jūs, - tai bus pati didžiausia motyvacija juos prižiūrėti. Geriausia rinktis augalus, kuriuos mėgstate valgyti, mielai dedate į salotas ir nuolat perkate parduotuvėje. Visų žolelių auginimo principai - panašūs, bet jausite daugiau malonumo pasirinkę mėgstamą augalą“, - sako L.Liubertaitė.
Prieskoninių žolelių auginimas turėtų būti malonus, todėl neverta pernelyg įsitempti ir laikytis griežtų taisyklių. Anot ekspertės, žmonės augalus ant palangių sėja ne todėl, kad tai madinga, o todėl, kad žolelių auginimas motyvuoja. Jis susijęs ne tik su rezultatu, bet ir su juslėmis, nes leidžia pajusti užauginto augalo skonį.
Populiariausios prieskoninės žolelės auginimui namuose
Tarp populiariausių Lietuvoje auginamų prieskoninių augalų dominuoja krapai, petražolės, bazilikas ir kalendros. Levandos taip pat dažnai sutinkamos, tačiau dažniau kaip dekoratyviniai augalai.
„Be tradicinių prieskonių, vis labiau populiarėja naujos bazilikų veislės - citrininio skonio, raudonlapių ar smulkialapių. Šios įvairovės suteikia galimybę eksperimentuoti virtuvėje ir atrasti naujus skonius“, - pasakoja specialistė Liucija Kunigiškytė, „SėklosLT“ vyriausioji agronomė.
Jei norite itin greito derliaus, verta atkreipti dėmesį į mikrožalumynus - pipirnes, ridikėlius, žirnių ūglius ar burokėlių lapelius. „Tie greitai augantys augaliukai, kuriuos mes pasėję valgome per 5 arba 10 dienų, priklausomai nuo rūšies, gali būti naudojami ir kaip prieskonis, ir kaip maistas. Pavyzdžiui, įvairiems patiekalams paskaninti, gali būti dedami į salotas ar ruošiant žaliuosius kokteilius“, - teigia L. Kunigiškytė.
Taip pat skaitykite: Kaip užsiauginti prieskonius namuose
Specifinės auginimo rekomendacijos populiariausioms žolelėms
- Krapai: Sėklos sėjamos 1 - 2 cm gylyje į paruoštas skylutes, nedidelėmis eilėmis, tarp kurių turėtų būti 10 cm tarpas. Vazonėlį su pasėtomis sėklomis uždenkite plastikine plėvele ir jos nenuimkite, kol pasirodys pirmieji daigeliai (krapų sėklos sudygsta po 5 - 8 dienų). Krapai itin mėgsta vandenį, bet neperneša jo sankaupų, todėl užtikrinkite jiems patikimą drenažą. Krapus laistykite kiekvieną dieną (geriausia iš purkštuvo) ir auginkite šiltoje, saulėtoje vietoje. Kad krapai spėtų atželti ir kad šių prieskonių turėtumėte nuolat, sėkite krapus kas 3 - 4 savaites.
- Petražolės: Petražolių sėklas reikia mirkyti kasdien 7 dienas (sėklos susukamos į marlę, kiekvieną dieną mirkomos ir pravėdinamos). Paruoštos sėklos sėjamos eilėmis, indas uždengiamas plėvele ir laukiama pirmųjų daigelių. Petražoles reikia atsargiai ir saikingai laistyti (kartą per tris dienas). Jas reikia auginti šiltoje kambario temperatūroje ir saugoti nuo skersvėjų. Petražoles skabykite taip, kad tarp jų liktų kelių centrimetrų tarpeliai: taip petražolės geriau žels.
- Rozmarinai: Sėti rozmarinų sėklas rekomenduojama kovo mėnesį. Jas reikėtų paruošti taip pat, kaip ir petražolių sėklas (mirkyti), sėti į drėgną, patręštą žemę ir laukti daigelių (jie gali pasirodyti tik po 25 - 30 dienų). Kadangi šie augalai itin mėgsta šilumą, jiems reikia saulėtos vietos. Rozmarinus reikia gausiai purkšti vandeniu ir laistyti iš purkštuvo. Kai daigeliai bus 8 - 10 cm aukščio, rozmarinus geriau persodinkite į atskirus vazonėlius. Jei norite, kad rozmarinai ant palangės pražystų, perkelkite juos į vėsią vietą (ne mažiau kaip 10 laipsnių šilumos) ir minimaliai laistykite. Šiuo periodu lapelių neskabykite.
- Bazilikai ir mėtos: Šie prieskoniai augalai gerai auga iš sėklų, kurios sėjamos netankiomis eilėmis maždaug 0,5 - 1 cm gylyje. Šių augalų sėklos yra smulkios, todėl jų mirkyti nereikia. Kadangi šie prieskoniai yra kilę iš Viduržemio jūros klimato, jiems reikia didelės oro drėgmės, daug saulės ir šilumos. Plėvele apdengti vazonėliai su šiais augalais nudengiami tik tuomet, kai daigai jau būna sustiprėję.
Priežiūra: nuo daigelio iki derliaus
Pasėjus žoleles, svarbu kantriai sulaukti, kol pradės dygti daigai. Tik pasirodžius pirmiesiems daigams, plėvelę reikėtų nuimti, o vazonėlį pastatyti saulėtoje vietoje. Augalai, gavę saulės, kaipmat pradės vykdyti fotosintezę. Kai daigai paaugs, bus galima juos persodinti ir šiek tiek išskirstyti.
„Kaip žinome, vienas melisos, mėtos ar baziliko kerelis užima visai nemažai vietos ir gali būti, kad visame vazone augs tik vienas daigelis. Bazilikai puikiai auga ir ant palangės, bet perkėlus keletą daigų į šiltnamį taip pat galima sulaukti gero derliaus. Daugeliui prieskoninių augalų labai tinkamos sąlygos yra ir balkone, nes ten jie auga gryname ore“, - ką daryti toliau paaiškina L.Liubertaitė.
Tręšti ar netręšti?
Kai pasėtas augalas išdygsta ir ūgteli, galima imtis persodinimo darbų. „Užsiauginus pomidoro ar paprikos daigą ir persodinant jį į vazoną, kuriame augs toliau visą likusį sezoną, reikia pasirūpinti dirvožemiu, kuris turėtų pakankamai maisto medžiagų - vazone augalui nėra iš kur jų paimti papildomai. Tam tiktų durpių substratas su kompostu, kurį galima papildyti trąšomis. Svarbu, kad trąšos būtų ilgo poveikio, dar geriau, kad būtų organinės kilmės. Pamažu jų maistinės medžiagos patenka į dirvožemį, todėl galime būti tikri, kad augalas turės pakankamai medžiagų visą augimo laikotarpį“, - pataria L.Liubertaitė.
Organines trąšas reikia sumaišyti su dirvožemiu, o pasodinus - gerai palieti. Tik palaisčius trąšos pradeda veikti, o augalas, gavęs vandens, pasisemia lėtai tirpstančių maisto medžiagų. Trąšos veikia itin švelniai ir nenudegina augalų šaknų.
L. Kunigiškytė pataria: „Jeigu mes norime užsiauginti ekologiškus prieskoninius augalus, reikėtų rinktis nechemizuotas trąšas. Mes galime netgi namie patys pasigaminti trąšas. Kiaušinių išdžiovinti ir sutrinti lukštai yra nepakeičiamas kalcio šaltinis, jeigu turime židinį, pelenai praturtina dirvą kaliu. Arba jeigu turime dilgėlių raugą ar paruoštą dilgėlių tirpalą, kuris neturi kvapo, tai puikus azoto šaltinis mūsų augantiems augalams“. Tręšimas taip pat reikalauja saiko. Pertręšus augalai tampa per vešlūs, bet praranda savo aromatą. Rekomenduojama naudoti natūralias organines trąšas, tai yra, minėtus dilgėlių raugą ar biohumusą, kas 2-3 savaites.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Dažniausiai daromos klaidos ir kaip jų išvengti
Augalus atidžiai stebėti reikia ir tam, kad pavyktų tinkamai juos prižiūrėti. Viena iš dažniausiai daromų klaidų - perlaistymas. Per didelėje drėgmėje augantis augalas pagelsta, o žmonėms tuomet atrodo, kad per mažai laistė, kad reikėtų dar daugiau palaistyti. L. Liubertaitė pataria kasdien pakilnoti vazonėlius ir stebėti, kaip skiriasi jų svoris. Vazonėliai kiekvieną dieną po truputį lengvėja, o tai reiškia, kad jau mažėja drėgmės ir laikas palaistyti. Ir priešingai, jei augalas sveikas, žalias, bet jo lapeliai nulinkę, tada gali būti, kad tikrai jam pritrūko drėgmės. „Prižiūrint augalus reikia atidumo, bet ir reikėtų stengtis neiškristi iš savo įprasto gyvenimo ritmo. Reikia tiesiog leisti sau būti šalia augalų, bet tai nereiškia, kad turime per daug įsitempti, laikytis kažkokių taisyklių. Tiesiog turime išmokti atidžiai stebėti ir sureaguoti", - sako L. Liubertaitė.
Pagrindinės klaidos, anot L. Kunigiškytės, ir jų sprendimai:
- Netinkamas apšvietimas: Prieskoniniams augalams reikalingas bent 6-8 valandų apšvietimas. Jeigu trūksta natūralios šviesos, reikėtų įsirengti papildomą LED apšvietimą.
- Perlaistymas arba per mažas laistymas: Svarbu pasirinkti vazoną su skylutėmis ir užtikrinti gerą drenažą.
- Netinkamas vazonas arba netinkama dirva: Rinktis specialiai prieskoninėms žolelėms tinkamus vazonus ir universalią žemę, praturtintą perlitu arba smėliu.
- Netinkamas skynimas: Jei per daug nuskinsime iš karto, augalas sunkiai atsigaus. Jei neskinsime visai - jis ištįs ir praras formą. Reguliariai skindami viršūnes, ypač bazilikų, skatinsime juos augti tankesnius.
Prieskoninėms žolelėms labai svarbu naudoti kambario temperatūros vandenį, nes jos dažnai būna kilusios iš šiltesnių kraštų ir šaltas vanduo gali joms pakenkti. Geriausia laistymui skirto vandens įsipilti iš anksto ir leisti jam pastovėti.
Tinkamai užaugti augalams gali trukdyti ir šviesos trūkumas, kai vazonėliai pastatomi tamsioje vietoje. Geriausia žolelių vazonėlius dėti šiltoje, ramioje vietoje. Bazilikai nemėgsta skersvėjų, todėl reikėtų vengti juos laikyti prie dažnai atidaromo lango. Žiemą augalus reikia saugoti nuo per didelio šildymo ar šalto oro gūsių.
Apsauga nuo kenkėjų
Prieskoninius augalus gali pulti amarai, tačiau cheminės priemonės nėra geriausias sprendimas. „Puikiai veikia natūralios priemonės - vandens ūkinio muilo tirpalas arba česnakų ir svogūnų nuoviras. Taip pat augalus verta derinti tarpusavyje: bazilikai puikiai auga šalia pomidorų, o levandos atbaido skruzdėles“, - sako specialistė.
Prieskoninės žolelės - ne tik skonis, bet ir sveikata
Aromatingos ir ryškiais skoniais turtingos prieskoninės žolelės jau tūkstančius metų naudojamos įvairiuose receptuose. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, skirtingos prieskoninės žolelės yra turtingos įvairiais mikroelementais, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, o labiausiai jas vienija polifenoliai, kurie mūsų organizmą veikia kaip antioksidantai.
Ji sako, kad pakeisti šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis įprastus džiovintus prieskonius tikrai verta, ypač prasidėjus šviežių prieskoninių žolelių sezonui. Tačiau svarbu žinoti vieną taisyklę - jei džiovintas žoleles į patiekalus beriame gamybos pradžioje, tai šviežias prieskonines žolelės reikėtų įdėti prieš pat patiekalo gaminimo pabaigą, kad karštis nenuslopintų augalų maistinių savybių, ryškaus jų skonio bei aromato.
„Vis dažniau vartojami peletrūnai, čiobreliai, mairūnai - šios žolelės buvo populiarios senojoje Lietuvos kulinarijoje, o paskui kuriam laikui primirštos. Geras ženklas, kad dabar po truputį jos vėl prisimenamos kaip palankios sveikatai“, - sako dr. E. Gavelienė.
tags: #prieskoninių #augalų #auginimas #ant #palangės