Priešgaisriniai reikalavimai statant virš garažo
Šiame straipsnyje aptariami priešgaisrinės saugos reikalavimai, kylantys statant garažą, ypač kai garažas yra šalia arba po gyvenamuoju namu. Taip pat aptariami bendrieji reikalavimai garažo statybai, medžiagų pasirinkimui ir įrengimui.
Bendrieji statybos reikalavimai
Pagal teisės aktus, galiojančius nuo 2024-11-01, pirmiausia sklype turi būti statomas tokios paskirties pastatas, kuris atitinka žemės paskirtį - jūsų atveju gyvenamasis namas, o tik vėliau galima statyti priklausinius (pagalbinius pastatus, t.y. Jūsų atveju garažą). Tačiau, jei statybos darbus pradėjote vykdyti iki įsigaliojant teisės aktams, nurodantiems pirmiausia statyti gyvenamąjį namą, tuomet galite užbaigti statybą pagal statybos pradžioje galiojusius teisės aktus. Turėsite pateikti įrodymus, įrodančius, kad statyba pradėta iki 2024-11-01.
Statybos leidimas garažui
Jeigu sklypas yra miesto teritorijoje, reikalingas leidimas garažo statybai. Reikia pirma parengti supaprastintą garažo statybos projektą. Jei sklypas patenka į kokią saugomą teritoriją gali būti papildomų sąlygų. Jeigu rajono vietovėje galima statyba be leidimo statybai, bet turite laikytis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų apribojimų ir reikalavimų.
Jūsų garažas būtų priskiriamas pagalbinio ūkio pastatų kategorijai. Iki 80 kv.m pagalbinio ūkio pastatams, jei tai nesaugotina teritorija, leidimo nereikia. Pagalbinio ūkio pastatams, kurie neviršija 80m² bendrojo ploto, 8,5m aukščio, kurio didžiausias tarpatramis nedidesnis kaip 6 metrai, kuris yra pastatytas iš nesudėtingų konstrukcijų, projektas ir statybos leidimas nereikalingas, jei sklypas nepatenka į saugomas teritorijas (draustiniai, regioniniai ir kiti parkai, kultūros paveldo vietoves, kultūros paveldo apsaugos zonos ir t.t.), nėra mieste, kurorte. Privaloma išlaikyti minimalius reikalaujamus atstumus nuo sklypo ribos (3 metrai, matuojama nuo labiausiai atsikišančios garažo konstrukcijos, dažniausiai tai stogo karnizas). Būtina išlaikyti minimalius priešgaisrinius atstumus.
Priešgaisrinės saugos reikalavimai
Nors dažniausia daugiau dėmesio statant būstą skiriama individualaus gyvenamojo namo priešgaisrinei saugai ir gaisrą galinčių sukelti problemų analizei, nederėtų pamiršti ir garažo. Priešgaisrinės saugos reikalavimai yra dvejopo pobūdžio: reikalavimai projektuojant ir įrengiant garažą ir reikalavimai jį eksploatuojant. Pastaruoju atveju, be jokios abejonės, derėtų pačiam šeimininkui imtis visų būtinų, standartinių atsargumo priemonių. Tačiau apie saugumą derėtų pagalvoti dar statant garažą.
Taip pat skaitykite: Forminės duonos gamybos procesas
„Projektuotojai, žinodami gaisrinės saugos reikalavimus naujai projektuojamiems, statomiems ar rekonstruojamiems pastatams, nustatyta tvarka parengia statinio statybos projektus. Juose jie numato atitinkamo degumo ir atsparumo ugniai statinio konstrukcinius elementus ir statybos produktus, naudojamus sienų išorės ir vidaus, taip pat lubų ir grindų apdailai. Tačiau svarbu ne tik tai, kokias medžiagas naudoti nurodė projektuotojai, bet ir tai, kokios jos realiai naudojamos statybų aikštelėje. Neretai pasitaiko, kad statant objektą pats šeimininkas ar jo nusamdyti meistrai tiesiog pasirenka pigesnes, tačiau priešgaisrinių saugos reikalavimų neatitinkančias medžiagas. Be to, dažnai garažų savininkai, ypač mėgstantys dažniau pasikrapštyti nuosavose dirbtuvėse, įsirengia ir papildomų patogumų. Pavyzdžiui, kietą kurą naudojančių šildymo sistemų. Taisyklės anaiptol nedraudžia įsirengti tokių sistemų, tačiau specialistai graso, kad juos įrengiant svarbu laikytis gamintojo nurodytų rekomendacijų ir reikalavimų.
Garažas, besiribojantis su gyvenamuoju namu arba esantis po vienu stogu
Kur kas daugiau pasukti galvą tenka tuomet, kai garažas arba ribojasi su gyvenamuoju namu, arba apskritai jie yra po vienu stogu. „Kai garažas ir gyvenamasis namas turi bendrą sieną, automobilių saugyklos nuo kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Tokiose priešgaisrinėse sienose ar pertvarose yra privalu įrengti atsparias ugniai ir nelaidžias dūmams duris, atitinkančias EW 30-C0 reikalavimus“, - sako L. Tokios priešgaisrinės sienos, pertvaros ar perdangos turi būti įrengiamos iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų: sienos iš plytų, blokelių, lubos ir pertvaros - ugniai atsparaus gipso kartono ir pan.
Garažo tipai ir medžiagos
Retas automobilio savininkas atsisakytų galimybės laikyti jį ne lauke, atvirą darganoms, o saugiai ir šiltai garaže. Ne visi turi galimybę automobilį laikyti požeminėje aikštelėje, o mėgstantys meistrauti ar laikyti garaže daiktus mieliau rinktųsi tokią kartais atrodančią atgyvenusia patalpą, kaip garažas. Garažą galima pastatyti kaip atskirą statinį arba blokuoti jį su jau esančiais pastatais. Pagrindiniai principai abiem atvejais tie patys.
Garažai pagal tai, iš kokių statybinių medžiagų pastatyti, skirstomi į medinius, metalinius, mūrinius ir monolitinius betoninius. Trūkumų turi kiekviena rūšis: vieni neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, kiti neleidžia mašinai sukurti optimalių sąlygų. Pavyzdžiui, metaliniuose garažuose vasarą karšta, o žiemą, staigiai kintant temperatūrai, kaupiasi kondensatas, prasideda automobilio korozija. Mūriniame garaže netikslinga statyti metalinius vartus.
Garažo matmenys
Rekomenduojami vidiniai garažo su kiaurai pereinamu įvažiavimu-išvažiavimu išmatavimai yra 5,2 x 3,4 m, kai tik vienas įvažiavimas-išvažiavimas - 6,4 x 2,9 m. Pirmuoju atveju vartai kiek pastumiami į šalį nuo išilginės ašies; susidariusioje „kišenėje" per visą garažo ilgį galima montuoti stelažus, įrengti darbo vietą.
Taip pat skaitykite: Mėsos pramonės reguliavimo pokyčiai Lietuvoje
Statybos etapai
Prieš pradedant statybos darbus, reikia gerai žinoti, iš kokių medžiagų statysite ne tik sienas, bet ir stogą, grindis, vartus ir t.t.
Vietos parinkimas
Renkantis vietą garažui statyti, pirmiausia atkreipkite dėmesį į privažiavimo kelius. Turi būti geras matomumas įvažiuojant ir išvažiuojant. Vieta turi būti parinkta taip, kad visi manevrai būtų atliekami nesunkiai, nekeliant pavojaus automobiliui ir nesudarant kliūčių gatvės eismui. Garažas turėtų būti kuo arčiau sklypo ribų. Garažo statybai parinkta aikštelė turi būti lygi, sausa, su nedideliu nuolydžiu į vakarų, pietų arba rytų pusę, kad nutekėtų lietaus vanduo. Aikštelės nusausinimui galima iškasti 50 cm pločio ir iki 1 m gylio drenažo kanalus, vėliau juos užpildyti statybinėmis šiukšlėmis arba akmenimis iki augalinio dirvožemio sluoksnio ir užpilti žemėmis. Po to tranšėjos užpilamos skalda ir gruntu. Pirmiausia kasama viena tranšėja su nuolydžiu, kad vanduo, besirenkantis vamzdyje, paklotame tranšėjoje, galėtų ištekėti. Paskui prie šio kanalo jungiami kiti, šoniniai, į kuriuos taip pat rinksis perteklinis sklypo vanduo.
Pasiruošimas statybai
Šalia būsimos statybvietės paruoškite vietą didelių gabaritų statybinėms medžiagoms. Išdėstykite jas taip, kad ateityje netrukdytų judėjimui ir statybos eigai. Toje vietoje, kur bus garažas, pašalinkite viršutinį dirvožemio sluoksnį. Darbus reikia pradėti sužymėjus statinio kampinius taškus. Rekomenduojamas dydis 3,85 x 5,50 m. Aptvarą darykite iš į žemę įkastų 12-14 cm storio kuolų, ant kurių, per 75-100 cm nuo žemės šonu prikalkite lentas. Lentos storis - 2,5 cm, plotis 16-18 cm. Viršutinė lentos dalis turi būti visiškai horizontali (naudokitės gulsčiuku). Aptvarą sukaskite ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu nuo būsimos išorinės sienos ribų, kad kasant pamatų duobę, ji neįvirstų. Tarp vinių, žyminčių pamatų ribas, įtempkite virveles. Žymėdami ašis atminkite - garažo sienos viena prie kitos būtinai turi glaustis stačiais kampais.
Pamatų įrengimas
Nužymėjus ašis, galima pradėti kasti pamatų duobę. Jei duobė iki 1 m gylio, sienos gali būti vertikalios; jei daugiau kaip 1 m, jos daromos su nuolydžiu, kad būtų išvengta grunto slinkimo. Taip pat duobės sienas galima sutvirtinti skydais, kurie darbų pabaigoje išimami. Jei garažas statomas be rūsio, iškastas gruntas suberiamas per vidurį būsimo garažo.
Pamatai laiko antžemines konstrukcijas ir saugo sienas nuo gruntinės drėgmės. Gruntas, ant kurio stovės garažas, turi būti pakankamai tvirtas ir mažai spaustis, neturi slinkti ir nusėsti. Deja, šiuos reikalavimus atitinka ne visi gruntai. Žiemą, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, gruntai skirtingai įšąla. Slegiamas garažo, gruntas gali „sėsti" netolygiai, todėl pamatuose ir sienose gali atsirasti įtrūkimų. Eksploatuojant garažą, atodrėkio ir lietaus vanduo gali išplauti gruntą iš po pamato pagalvės, o tai taip pat gali tapti netolygaus pamatų ir sienų sėdimo priežastimi. Pamato patvarumas priklauso ir nuo jo konstrukcijos, naudojamų statybinių medžiagų ir hidroizoliacijos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti kokybiškus kiaušinius?
Apžiūros duobės
Individualiuose garažuose dažnai įrengiamos apžiūros duobės. Visgi, kaip rodo praktika, jos statyba netikslinga vien dėl to, kad nuolat kylantys garai ir dėl temperatūrų skirtumo susidarantis kondensatas sukelia automobilio, dažniausiai stovinčio virš jos, dugno metalinių dalių koroziją. Apžvalgos duobių įrengimas gali būti tikslingas vietovėse, kur gruntinio vandens yra žemiau 2,5-3 m arba įrengiant ją viename bloke su produktų saugojimui skirtu rūsiu.
Sienų mūrijimas
Geriausia garažą statyti iš plytų. Plytinės sienos tvirtos, nedegios, bet turi vieną trūkumą - didelį šilumos pralaidumą, todėl jas būtina papildomai šiltinti. Rekomenduojamas sienos storis: pusė plytos arba viena plyta. Garažas plytinėmis sienomis statomas ant juostinių pamatų iš monolitinio betono ar plytų. Jei pastatas statomas be rūsio, galima statyti mažai įgilintą pamatą ant 0,8-1 m smėlio pagalvės. Sienos klojamos per pusę plytos, kampai - per vieną plytą. Sienos tarpatramyje sumūrijami 1-2 piliastrai, 25 x 25, 25 x 38 cm.
Paklojus pamatus, jų paviršių reikia išlyginti. Tam ant pamatų, iš abiejų pusių, horizontaliai tvirtinamos lentelės, kurių horizontalumas nustatomas gulsčiuku. Įrengus hidroizoliaciją, galima pradėti statyti sienas. Jei garažo statymas - pirma statybinė patirtis ir dar nemokate taisyklingai kloti plytų, galima pasitreniruoti: išdėliokite plytas išilgai būsimos sienos, bet be skiedinio ir taip, kad tarp jų liktų 10-12 mm tarpai. Tada per 1-2 m nuo sienos krašto ištempkite virvelę. Mūrijant negalima pamiršti siūlių. Jei sienos vėliau bus tinkuojamos, galima nesistengti siūlių pilnai užpildyti skiediniu, kai mūrijant skiedinys dedamas tik į plytos vidurį. Jei sienos nebus tinkuojamos, siūlės užpildomos pilnai. Skiedinys dedamas taip, kad padėjus plytą, išsispaustų pro šonus. Mūrijant garažo sienas, be stulpų neišsiversite.
Stogo įrengimas
Kaimo vietovėse garažus dažnai stato su dvišlaičiu stogu. Garažui labiausiai tinka vienšlaitis stogas su nuolydžiu, tačiau pastaruoju metu vis dažniau garažai statomi su dvišlaičiais stogais, taip sukuriant papildomą erdvę daiktų saugojimui. Ant nedidelio garažo tikslinga montuoti nuožulnias arba kabančias medines gegnes, pritvirtintas prie sienos. Saugant garažo sienas nuo lietaus ir šlapio sniego, suformuokamas karnizas. Karnizo plotis turi būti ne mažesnis kaip 55 cm.
Medinis paklotas yra stogo dangos pagrindas. Jis gali būti ištisinis arba su tarpais. Kai paklotui ištisinis, lentos klojamos horizontaliai kraigui. Paklotui naudojamos lentos turi būti be šakelių, 40-50 mm pločio. Negalima naudoti žalios medienos, kadangi ji džiūdama gali persisukti, o ruloninė danga nuo drėgnos medienos greičiau dėvisi. Suklojus paklotą, reikia tuojau pat kloti ir pagrindinę stogo dangą. Ruloninei dangai reikia kieto ir lygaus pagrindo. Tokia danga tiesiama sausu, šiltu ir nevėjuotu oru. Ruloninę dangą, prieš tiesiant, rekomenduotina parą palaikyti ištiestą. Jei tokios galimybės neturite, tiesiog pervyniokite ją kita puse.
Palėpės perdangą paprastai, sudaro sijos, juodlubės ir užklojimas. Sijos dažniausiai būna eglinės arba pušinės. Siją, naudojamą kaip tašą, gali pakeisti dvi lentos, kurių bendras skersmuo toks kaip tąšo. Lentos dažniausiai sukalamos. Taip pat galima naudoti paprastas storas lentas, statant jas šonu. Norint apsaugoti sijas nuo puvimo, tarp jų galų ir sienų paliekamas tarpas. Toje vietoje, kur sija remiasi į sieną, reikia padėti kelis sluoksnius izoliacinės medžiagos. Prieš klojant sijų galai nutašomi, padengiami antiseptikais, išdžiovinami, nusmaluojami ir apvyniojami izoliacine medžiaga. Sijų galai nesmaluojami ir neapvyniojami. Įstačius siją, likusi erdvė užpildoma skiediniu. Taro šoninių sijų ir sienos turi likti mažiausiai 5 cm tarpas, užtaisomas lentele. Norint sukloti juodlubes prie sijų, reikia prikalti 4x4 cm skersmens tąšelius.
Vartų įrengimas
Garaže įrengiami dviejų sąvarų, 120 cm pločio ir 185-210 cm aukščio, vartai. Jų medinis karkasas apkalamas obliuotomis lentomis.
Vėdinimo sistemos įrengimas
Garaže sumontuojama vėdinimo sistema, kurią sudaro vėdinimo kanalas su deflektoriumi. 13x13 cm skersmens, pusantros plytos storio, vėdinimo kanalą galima įrengti klojant sieną, bet tikslingiau tam naudoti vamzdį (nuo 15 cm skersmens). Vėdinimo anga turi būti prie grindų. Deflektorius gaminamas iš lakštinio plieno, o jo kūginiam antgaliui galima panaudoti cinkuotą kibirą be dugno.
Papildomi garažo patogumai
Garažas sode, be savo tiesioginės paskirties, gali būti naudojamas kaip namų dirbtuvės ar sandėliukas. Jame įvedama elektra, įrengiamas vėdinimas, sumontuojami stelažai atsarginių dalių saugojimui, įrengiamos pakabinamos lubos-antresolės ir, esant galimybei, atvedamas vandentiekio vanduo su galimybe prijungti žarną. Tepalai ir dažai turėtų būti saugomi specialioje metalinėje spintoje, sujungtoje su vėdinimo sistema. Remonto ir profilaktikos darbams garaže tikslinga turėti varstotą su spaustuvais, o racionaliai naudojat erdvę, galima įsirengti namų dirbtuves.
tags: #priešgaisriniai #reikalavimai #statant #virš #garažo