Jūratė Statkutė de Rosales prie pietų stalo: istorijos, kurią turime prisiminti
Jūratė Statkutė de Rosales - iškili lietuvių mokslininkė, žurnalistė ir visuomenės veikėja, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi Venesueloje. Jos darbai, nagrinėjantys baltų istoriją ir kultūrą, dažnai sulaukia diskusijų, tačiau neabejotinai prisideda prie mūsų tautos savimonės stiprinimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime J. Statkutės de Rosales įžvalgas apie baltų (gudų) praeitį ir jų vaidmenį Europos istorijoje.
Gudai - senasis baltų vardas
Jūratė Statkutė de Rosales, remdamasi pirminiais šaltiniais ir archeologiniais radiniais, teigia, kad baltai, iki XIX amžiaus vadinti gudais, jau prieš keturis tūkstančius metų buvo plačiai paplitę Europoje ir pasiekė net Indiją. Tai nėra iš piršto laužti teiginiai, o daugybės metų mokslinių tyrimų, surastų faktų ir jų palyginimų rezultatas. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad senasis baltų tautos vardas „gudai“ buvo išbrauktas vokiečių kalbininko Georgo Nesselmanno, kuris baltais pavadino prūsus, lietuvius ir latvius. Svarbu žinoti, kad žodis „gudas“ į lotynų kalbą verčiamas „getas“, o į germanų - „gotas“.
Istoriniai šaltiniai ir vertimo klaidos
Tyrinėdama baltų kelių tūkstančių metų senumo praeitį, J. Statkutė de Rosales rėmėsi įvairiais šaltiniais, pradedant 551 m. Jordano parašyta getų kilmės istorija ir baigiant Ispanijos karaliaus Alfonso X Išmintingojo (XIII a.) „Didžiąja visuotine istorija“, į kurią įtraukta ir gudų istorija. Būtent skaitydama Jordano getų (gudų) kilmės istoriją, J. Statkutė de Rosales pastebėjo sąmoningų ar nesąmoningų šio istorinio dokumento vertėjo Wilhelmo Martenso klaidų, padarytų XX a. pradžioje.
W. Martensas perkėlė getų kilmės vietą iš Skandžios - Aistmarių ir Kuršių smėlėtų nerijų į Skandinaviją. Mokslininkė įsitikinusi, kad gudai yra kilę iš Prūsijos ir dalies Lietuvos, o ne iš Skandinavijos. Šią išvadą patvirtina ir Kastilijos karaliaus Alfonso X Išmintingojo XIII a. raštai.
Gudai Ispanijoje: ne gotai, o baltų palikuonys
J. Statkutė de Rosales knygoje teigiama, kad prūsai ir rytinių baltų gentys atkakliai save vadino gudais. Beje, Vytauto Didžiojo dokumentuose jotvingiai irgi buvo vadinami šiuo vardu. Mokslininkė aiškina, kad V a. nukariavę Romą, įsitvirtinę Pietų Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje, gudai įvairiuose istoriniuose veikaluose vadinami gotais.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai ir netikėti garnyrai prie keptos vištienos
J. Statkutė de Rosales atkreipia dėmesį, kad germanai į Ispaniją atėjo beveik 50 metų anksčiau nei gudai ir labai nuskurdino šį kraštą. Čia pasirodę gudai tapo germanų priešais ir išstūmė juos į Portugaliją, kitus regionus. Ispanijos viduramžių raštuose baltų protėviai vadinami gudais, atėjusiais iš Pabaltijo, tačiau to nepaisė XIX-XX a. vokiečių istorikai ir kalbininkai. Pasak jų, Ispanijos ateiviai buvę germanai - gotai. Vis dėlto nė viena tauta pasaulyje nevadino savęs gotais, nes tai yra žodžio „gudas“ vertimas į germanų kalbas. Tad būtent vokiečių kalbininkai ir istorikai mums įbruko žodį „gotas“, visai jo nesiedami su žodžiu „gudas“.
Mokslininkė pabrėžia, kad ir Ispanijoje, ir Venesueloje net iki XX a. pirmos pusės gudais buvo vadinamos seniausios šeimos - aristokratijos - atstovės. Gudai turėjo gerai organizuotą politinę, socialinę, karinę kultūrą ir konkrečią kalbą, kuri paliko gilius pėdsakus ispanų kalboje. Mat ši kalba - tai baltiškojo tarimo deformuota lotynų kalba. J. Statkutė de Rosales įsitikino baltų kalbos įtaka ir formuojantis sanskritui, kai gudai XIV a. pr. Kr. pasiekė Indiją.
Archeologiniai radiniai ir mokslinis pripažinimas
J. Statkutė de Rosales teigia, kad esame seniausios Europoje gerai organizuotos valstybės palikuonys. Anot Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto profesoriaus Eugenijaus Jovaišos, lietuvių archeologų radiniai, pavyzdžiui, IV-VI a. baltų karinio elito laidojimo paminklai, liudija buvus specializuotą ginklų gamybą, o rasti atsigabenti kalavijai, auksu dengti papuošalai ir kiti daiktai yra žygių po Europą įrodymai.
J. Statkutės de Rosales iškeltai hipotezei, kad baltai beveik prieš keturis tūkstančius metų, kai buvo gausiausia Europos tauta, sukūrė galingą valstybę su savita politine, socialine ir karine struktūra, pritaria daugybė mokslininkų įvairiose šalyse, o ypač JAV ir Ispanijoje. Tai teikia jai jėgų tęsti Marijos Gimbutienės pradėtus baltų kultūros įtvirtinimo Europos kultūroje darbus.
Baltų filosofija ir dvasios stiprybė
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad baltai turėjo savitą, nuolat atsinaujinančio gamtos ciklo filosofiją. Todėl mūsų krašte statiniai buvo mediniai, panaudojant šiek tiek geležies. Beje, ji aptiko faktų apie gudų šventes, kurios siejamos su gamtos virsmu. Pavyzdžiui, pirmoji pavasario šventė buvo siejama su gyvulių išgynimu į laukus. Gudai turėjo net ir ganyklų dievą. Tad gudai buvo ne tik judri, karinga tauta, bet ir garsėjo aukšta savo gyvulininkystės kultūra, augino daug žirgų. Tai gudai Ispanijoje smarkiai išpopuliarino gyvulininkystę.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
J. Statkutė de Rosales apgailestauja, kad dabartiniai lietuviai stokoja dvasios stiprybės, orios savimonės. Ji ragina prisiminti, kaip yra man teigęs Venesuelos istorijos akademijos vadovas Guillermo Morónas Montero, kad esame labai garbinga tauta, turinti seniausios Europoje valstybės, gyvavusios dar prieš graikus ir romėnus, šaknis. Mes turime mokytis iš savo protėvių išmintingumo, darbštumo, savitarpio supratimo, pagarbos kalbai, savo kultūrai.
Jūratės Statkutės de Rosales gyvenimo kelias
Jūratė Statkutė de Rosales gimė Kaune, 1929 m. rugsėjo 9 d. Jos tėvas Jonas Statkus buvo Lietuvoje Saugumo departamento direktorius, vėliau „Pažangos“ direktorius. Vienas iš pirmųjų suimtų pareigūnų - įžengus sovietams 1940 metais, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą, drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču.
Pradžios mokyklą Jūratė lankė Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 metų. Karo metu mokėsi „Aušros“ gimnazijoje Kaune. Baigė mokslą Prancūzijoje, kur gavo lotynų kalbos pagrindą ir prancūzų kalbos mokytojos diplomą. Vėliau gilino kalbas Niujorke, Kolumbijos universitete. Yra Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė (doctor honoris causa). 1960 metais Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių.
1983-2023 metais Jūratė de Rosales dirbo Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausiąja redaktore. Žurnalas turėjo aukščiausią šalyje savaitinių leidinių tiražą ir išlaikė griežtą opoziciją komunistinei santvarkai. Be savaitinių straipsnių ir redakcijos darbo žurnale, turėjo nuolatinę skiltį dienraštyje „El Nuevo País“, dažna viešnia pokalbiuose per radiją ir televiziją.
Bibliografija ir pripažinimas
J. Statkutė de Rosales yra daugelio knygų ir straipsnių autorė. Tarp žymesnių jos darbų:
Taip pat skaitykite: Garnyro idėjos prie keptos kiaulienos sprandinės: geriausi receptai
- „Didžiosios apgavystės“ (2007 m.)
- „Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino“ (2012 m.)
- „Europos šaknys“ (2010-2011 m., 2015 m., 2020 m.)
- „Gudų kelias“ (2022 m.)
Jos darbai publikuoti įvairiuose akademiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „El idioma que hablaron los godos“ ir „Cultura goda“.
J. Statkutės de Rosales veikla įvertinta įvairiais apdovanojimais, įskaitant Iberų Amerikos žurnalistų organizacijos „Metų asmenybės“ įvertinimą 1989 m. Jos auklėtinės žurnalistės taip pat pelnė aukščiausius apdovanojimus už savo tiriamąją žurnalistiką.
tags: #Jūratė #Statkutė #de #Rosales #prie #pietų