Prancūzų etninė grupė į pietus nuo Luaros upės: provansalai
Prancūzija, viena seniausių Europos valstybių, pasaulyje labiausiai žinoma kaip madų ir parfumerijos centras, traukianti turistus ir menininkus. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ši valstybė yra svarbi ir ūkiniu bei politiniu atžvilgiu. Prancūzijos gaminiai užima reikšmingą vietą pasaulio rinkoje, o diplomatija vertinama pasaulio politikų. Lietuva palaiko draugiškus santykius su Prancūzija, kuri niekada nepripažino Lietuvos inkorporavimo į SSRS sudėtį teisėtumo. Šiame kontekste svarbu prisiminti ir XIX a. Lietuvos istoriją, kurią Prancūzija taip pat paveikė. Be to, Prancūzija yra pasaulio imigracijos centras.
Šiame straipsnyje bus aptariama prancūzų etninė grupė, gyvenanti į pietus nuo Luaros upės - provansalai.
Geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos
Prancūzija yra didelė valstybė, nusileidžianti tik Ukrainai Europoje (be Rusijos). Savo teritorijos kontūrais ji primena šešiakampį, kurio kraštines skiria 900-1000 km nuotolis. Prancūzijai priklauso Korsikos sala ir keletas smulkesnių salų, esančių Viduržemio jūroje, taip pat „užjūrio“ departamentai ir kolonijos. Dabartinė Prancūzijos geopolitinė padėtis yra ypač patogi, nes ji yra greta ekonomiškai pirmaujančių šalių ir netoli svarbiausių Europos naudingųjų iškasenų telkinių. Vakaruose Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas, o pietuose - Viduržemio jūra. Nuo Didžiosios Britanijos Prancūziją skiria Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiauriai, sujungti tuneliu.
Prancūzijos kraštovaizdžio įvairovė siejasi su jos turtingumu. Prancūzai sako, jog jų šalis tarytum visos Europos modelis. Žemumos tęsiasi nuo Belgijos sienos iki Pirėnų kalnų. Didžiausia jų - Paryžiaus baseinas (Šiaurės Prancūzijos žemuma), esantis tektoninėje įduboje ir primenantis dubenį nuo Senos slėnio pamažu kylančiais kraštais, prisipildžiusį nuosėdinių uolienų. Vakaruose plyti Luaros, o pietvakariuose - Garonos žemuma. Abi jos irgi užima tektonines įdubas. Viduržemio jūros pakrantėje yra Ronos-Senos žemuma ir Langedoko lyguma. Pačiame pajūryje gausu lagūnų, pelkių, ežerų, smėlynų. Tarsi tam tikras laiptas iš Prancūzijos žemumų juostos į aukštąsias Alpes yra grandinė senų hercininės kalnodaros iškeltų kalnų masyvų. Didžiausias iš jų - Prancūzijos pietuose esantis Centrinis Masyvas, užimantis apie 1/6 krašto ploto. Jį sudaro daugiausia kristalinės uolienos. Kalnai pakyla iki 1800 m ir stačiai nusileidžia į Ronos slėnį. Pietinę šio masyvo dalį sudaro klinčių storymė su karstinėmis įdubomis, urvais, giliai įsirėžusiais upių tarpekliais. Prancūzijos šiaurės rytuose stūkso dar du hercininiai masyvai - Vogėzai ir Ardėnai. Pietryčiuose yra aukščiausi ir jauniausi Europos kalnai - Alpės. Aukščiausias Europos taškas - Monblanas (4807 m) yra Prancūzijos ir Italijos pasienyje. Pietuose, Ispanijos pasienyje, yra sunkiai pasiekiami Pirėnų kalnai.
Prancūzijoje labai įvairios jūros pakrantės. Šiaurei būdingi žemi bangų suplauti abraziniai ir seklumų bei nerijų atitverti lagūniniai krantai. Bretanės ir Normandijos pajūryje į paviršių išeina senos kristalinės uolienos, sudarydamos labai raižytą riasinę pakrantę. Kai kuriose jos įlankose per potvynius ir atoslūgius vandens lygis svyruoja net 15 m.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai ir modernūs prancūziški desertai
Visos be išimties Vakarų žemumos, t. y. beveik pusė Prancūzijos teritorijos, veikiamos Atlanto oro masių. Klimatas ten jūrinis - drėgnas ir vidutiniškai šiltas. Pietų Prancūzijoje vyrauja Viduržemio pajūrio klimatas. Centriniame masyve, Pirėnuose ir Alpėse klimatas žemyninis.
Dėl tolygaus kritulių pasiskirstymo Prancūzijos upių tinklas tankus, upės vandeningos. Dauguma upių priklauso Atlanto baseinui. Ilgiausia yra Luara (1020 km), įtekanti į Biskajos įlanką. Per Paryžių teka didžiausia šiaurės upė - Sena (776 km), o vandeningiausia Prancūzijos upė yra Rona (812 km).
Ankščiau Prancūzija buvo lapuočių miškų kraštas. Dabar miškų liko apie 21 %, ir tie daugiausia kalnuose. Natūralaus seno miško dar liko Vogėzų, Alpių, Juros kalnų šlaituose. Visai kitokia Viduržemio jūros pakrantės augalija. Vietoje iškirstų vertingų kamštinių ir akmeninių ąžuolų, pajūrio pinijų ir alepo pušų atsirado pliki plotai, kurie vėliau apaugo makija - visžaliais kietalapių ir dygiųjų krūmų sąžalynais iš laukinių alyvmedžių, mirtų, oleandrų. Nemaži plotai apsodinti kultūriniais augalais: alyvmedžiais, citrusais, vynuogynais.
Provansalai: etninė grupė
Provansalai (provansãlai, provansiẽčiai, oksitãnai) - prancūzų etninė grupė, gyvenanti Prancūzijos pietuose, į pietus nuo Luaros upės. Taip pat jų galima rasti Italijos Alpių šiaurės vakarų dalyje, Monake ir Ispanijos šiaurrytinėje dalyje. Dalis provansalų laiko save atskira tauta. 21 amžiaus pradžioje provansalų, laikančių save atskira tauta, buvo apie 2 milijonus, o laikančių save prancūzais - daugiau kaip 10 milijonų.
Provansalai kalba provansalų kalba, taip pat prancūzų, ispanų ir italų kalbomis. Tikintieji - katalikai.
Taip pat skaitykite: Receptai: Prancūziški pyragai
Istorija
Provansalai susidarė 7-9 amžiuje po Kristaus iš keltų (galų), baskams giminingų genčių ir romėnų palikuonių. 855-863 gyvavo Provanso karalystė. Nuo 1032 provansalų žemės priklausė Šventajai Romos imperijai, nuo 1246 - Prancūzijai. 11-13 amžiuje provansalai sukūrė gausios literatūros.
Kultūra
Provansalų kultūra yra turtinga ir savita. Jie sukūrė gausios literatūros, ypač 11-13 amžiais. Provansalas yra susijęs su trubadūrais, meilės dainų kūrėjais. Provanso virtuvė garsėja savo naudojamais ingredientais, tokiais kaip alyvuogės, česnakai, žolelės ir jūros gėrybės. Regionas taip pat žinomas dėl savo vynų.
Ūkis ir pramonė
Prancūzijos ekonomika yra viena didžiausių pasaulyje. Pramonė ugdoma visoje Prancūzijoje, bet labiausiai jos rytinėje dalyje ir Paryžiuje. Svarbiausia jos šaka - mašinų gamyba. Žaliavas jai teikia metalurgija. Svarbiausios mašinų gamybos šakos - transporto priemonių, elektronikos ir elektrotechnikos įrangos gamyba. Prancūzijos aviacijos pramonę išgarsino keleivinio viršgarsinio lėktuvo “Concorde” sukūrimas. Kaip galinga jūrų, o praeityje - ir kolonijinė valstybė, Prancūzija pasaulio rinkoje žinoma taip pat civilinių ir karo laivų statyba. Šaliai svarbi chemijos pramonės šaka, ypač daug pagaminti kalio trąšų, sodos, plastmasių. Didelę chemijos pramonės dalį sudaro vaistų ir kvepalų gamyba. Pasaulio ir vidaus rinkoje populiarūs Prancūzijos sūriai, vynas, vaisių sultys, taip pat tekstilės ir siuvimo pramonės produkcija.
Prancūzijos žemės ūkyje vyrauja vidutiniai ir didieji ūkiai. Plačiai taikoma žemės nuoma, plėtoja kooperacija. Šaliai būdinga daugelis žemės ūkio šakų, ryški regioninė jo specializacija. Svarbiausias žemdirbystės šaka - javų, labiausiai kviečių, auginimas. Minėtos mums dar gal ir egzotiškos, bet Prancūzijos ūkiui ypač svarbios žemdirbystės šakos. Tai apynių, tabako, rapsų, gėlių plantacijos. Gėlės auginamos parfumerijos pramonei. Apie 10 % žemdirbystės produkcijos vertės teikia vynuogininkystė ir sodininkystė. Gyvulininkystė specializuojasi gaminti pieną ir mėsą.
Prancūzija, būdama jūrų valstybė, sugauna daug žuvų (apie 900 mln. t.). Šalies laivai žvejoja daugiausia Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlante. Specifinė jūros verslų šaka - austrių rinkimas.
Taip pat skaitykite: Kelionė po Prancūzišką tešlą
Turizmas
Prancūzijai svarbūs rekreaciniai ištekliai: patrauklūs ir patogūs paplūdimiai, ypač Viduržemio jūros pakrantėje, tankus viešbučių tinklas, vaizdingi ir gerai tvarkomi keliai, viliojančios Alpės - slidininkų svajonė, senosios architektūros paminklai ir t. t. Prancūziją kasmet aplanko per 27 mln. turistų.
Transportas
Transporto sistema Prancūzijoje itin darni ir efektyviai veikianti. Šalyje yra visos žinomos transporto rūšys. Kelių tinklo ypatumas - radialinė konfigūracija su vienu centru (Paryžius). Automobilių kelių ilgis, tenkantis 1000 šalies ploto - 1500 km, o Lietuvoje tik - 570 km. 1994 m. iškastas tunelis po Lamanšo sąsiauriu sujungė Prancūziją ir Didžiąją Britaniją. Daugiausia keleivių ir krovinių gabena automobilių transportas. Prancūzijoje važinėja greičiausi traukiniai Europoje. Prancūzai naudoja daugiau nei 23 550 000 automobilių.
tags: #prancuzu #etnine #grupe #i #pietus #nuo