Pompėjos pietūs: žvilgsnis į senovės Romos kasdienybę
Pompėja, senovės Romos miestas, 79 m. e. metais palaidotas Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo metu, šiandien yra muziejus po atviru dangumi, kasmet pritraukiantis milijonus lankytojų. Šis laiko kapsulėje išsilaikęs miestas leidžia mums pažvelgti į romėnų kasdienybę, jų mitybos įpročius, verslus ir netgi pomėgius.
Pompėjos termopoliai: greito maisto barai senovės Romoje
Kasinėjimai Pompėjoje nuolat atskleidžia naujų atradimų, vienas iš įdomiausių - termopoliai. Tai buvo savotiški senovės Romos greito maisto barai, gatvės gyvenimo epicentrai, kuriuose iš anksto paruošti patiekalai buvo parduodami už nedidelę kainą. Vien Pompėjoje buvo apie 150 termopolių, o vienas geriausiai išlikusių buvo atkastas 2019 m. "Regio V" sektoriuje. Šio termopolio prekystalis papuoštas freskomis, vaizduojančiomis molinius indus, kuriuose buvo laikoma džiovinta mėsa. Faktas, kad termopolis papuoštas freskomis, rodo, kad jis priklausė turtingam žmogui, nes tokios dekoracijos buvo prabangos simbolis.
Maistas termopoliuose: ką valgė Pompėjos gyventojai?
Termopoliuose maistą dažniausiai pirkdavo vargšai, kurie neišgalėjo namuose turėti virtuvės. Meniu sudarė lengvai paruošiami patiekalai, pavyzdžiui, rupi duona su sūdyta žuvimi, keptas sūris, lęšiai, vynas su prieskoniais. Atliekant archeologinius kasinėjimus, atvertose talpose buvo rasta ančių, kiaulių, ožkų, žuvies kaulų ir net sraigių liekanų. Antropologai mano, kad rastieji ingredientai buvo skirti sriubai arba troškiniui. Rastame sandėliuke, padengtame cocciopesto (vandeniui nelaidžia danga, senovėje gaminta sumaišius molio šukes su smėliu ir kalkių skiediniu), rasta maisto saugojimui skirtos priemonės: amforos, bronzinė patera, gertuvės ir olla. Pardavimui paruoštas maistas ar gėrimai buvo dedami į didelius molinius indus (dolium).
Termopolio freskos: reklama ir įspėjimai vagims
Patekus į pastatą, galima pamatyti, kad prekystalis yra Z formos, padabintas freskomis. Freskos kur kas kuklesnės - greičiausiai buvo maisto reklama. Galima išvysti gaidžio, dviejų darinėjamų ančių piešinius. Taip pat didelio šuns su pasaitėliu freską, kuri greičiausiai buvo įspėjimas vagišiams.
Senovinis vynas su pupų priemaišomis
Viename iš indų vis dar buvo galima justi kam jis buvo skirtas. Atvėrus doliumą, net per kaukes tyrinėtojai pajuto ryškų vyno kvapą. Archiobiologai patvirtino, kad buvo rasta senovinio vyno su pupų priemaišomis. Senovės Romos laikais Apicijaus išleistame kulinariniame veikale „De re Coquinaria“ buvo rašoma, kad susmulkintos pupos leisdavo pakeisti vyno skonį, o taip pat iš alkoholinio gėrimo ištraukdavo spalvą.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Paskutinės gyvenimo akimirkos termopolyje
Atliekant archeologinius kasinėjimus, buvo rasti griaučiai, iš kurių galima bandyti atkurti paskutiniąsias gyvenimo akimirkas. Vyras, kuriam buvo apie 50 metų, buvo rastas pastato viduje. Tikriausiai sėdėjo ant lovos ar kažko panašaus, nes po juo buvo rasta medinių fragmentų. Žuvo, kai jį užklupo piroklastinis karštų dujų srautas. Dar vieno žmogaus griaučiai buvo rasti sudėti į vieną iš molinių doliumų. Taip pat buvo surasi ir šuns griaučiai. Vos 20-25 cm aukščio šuniukas buvo surastas vieno kambario kampe. Analizė parodė, šuo buvo suaugęs.
Pompėjos vynuogynai: vyno gamyba senovės Romoje
Pompėja garsėjo ne tik savo termopoliais, bet ir klestinčiais vynuogynais. 79-aisiais metais e. metais miestas garsėjo savo vynuogininkyste, o vynuogynai klestėjo priemiestyje, netoli miesto amfiteatro, pavyzdžiui, „Villa dei Misteri“. Po išsiveržimo, 1996 m. buvo suteikta teisė vynuogynus atsodinti. Pierras ilgiausiai rinko antikines vynuogių veisles, kurios jau sulaukėjusios, tebeauga ant Vezuvijaus šlaitų. Kiekvieną medelį prilaikė kaštainio kuoliukas, o vynas buvo gana švarus.
Patarimai lankytojams: kaip geriausiai patirti Pompėją
- Dėvėkite patogius batus: Pompėja yra didžiulė svetainė, kurioje daug vaikščiojimo.
- Atsineškite skrybėlę, akinius nuo saulės, apsaugos nuo saulės ir vandens buteliuką: Pompėjoje nėra daug šešėlio.
- Neikite laisvais sekmadieniais: Pompėja kasmet aplanko 3 milijonus lankytojų, o dienomis ji būna perpildyta.
- Išsinuomokite gidą: Gidas padės jums efektyviai praleisti laiką ir įsitraukti į pasakojimą ir istorinį kontekstą.
- Aplankykite Neapolio archeologijos muziejų: Jame saugomi Pompėjos artefaktai.
- Atvažiuokite ne sezono metu: Vasarą minia eina kaip per Kaziuko mugę, ir galimybės pagalvoti apie Antikos miesto gyvenimą ir pasidairyti po griuvėsius, pasivaikščioti po senų vilų kambarius ir vidinius kiemelius yra mažos.
Pompėja: praeities pamoka ir įkvėpimas ateičiai
Pompėja - tai ne tik archeologinė vietovė, bet ir gyvas praeities liudijimas. Šis miestas mums primena apie gyvenimo trapumą, gamtos jėgą ir žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų. Pompėja įkvepia mus domėtis istorija, pažinti savo šaknis ir vertinti tai, ką turime šiandien. Pompėja vis dar neiškasta ir taip ir likusi po pelenais, kaip palikimas ateinančioms kartoms.
Pompėjos gyventojų sugrįžimas po katastrofos
Italų archeologai netoli Pompėjos aptiko įrodymą, kad nuo 79 m. vykusios katastrofos išsigelbėję šio miesto gyventojai buvo grįžę į jį atgal. Tai liudija visa eilė kojų pėdsakų, rastų Villa Murecinoje, pastatytoje tuoj po Vezuvijaus išsiveržimo, dar nespėjus sukietėti ugnikalnio išmestiems pelenams. Viename iš šių pėdsakų netgi galima atskirti vinių, kuriomis buvo pakaustyti, matyt, legionieriaus batai, žymės. Tikriausiai tas legionierius priklausė gelbėjimo komandai, ieškojusiai išlikusių gyvų pompėjiečių. Tai patvirtina senovės raštų tvirtinimus, jog, pelenams ataušus, miestiečiai grįžo į Pompėją ir stengėsi išgelbėti, ką dar buvo įmanoma. Radiniai aptikti prašmatnaus antikinio viešbučio liekanose, kurios buvo atkastos dar 1959 m. tiesiant naują kelią. Viešbučio griuvėsiuose buvo rasti trijų pelenų lietuje prigėrusių žmonių skeletai. 19 valandų trukęs Vezuvijaus išsiveržimas prasidėjo 97 m. rugpjūčio 24 d. lengvu žemės drebėjimu, perdaug nenustebinusiu šių apylinkių gyventojų. Apie pietus Pompėjos gyventojus išgąsdino galingas vulkano riaumojimas bei jį padengęs milžiniškas debesis, pavertęs dieną naktimi. Tik kitos dienos ryte, apie 7 val. prasidėjo tikrasis išsiveržimas. Greitai besileidžianti žemyn ugnies lavina sunaikinusi visa, kas gyva, ir padengė miestą šešių metrų storio vulkaninių uolienų sluoksniu.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos