Medaus pusryčiai ir Europos Parlamento iniciatyvos: žvilgsnis į bitininkystės ateitį

Įvadas

Straipsnyje nagrinėjama Europos Parlamento (EP) iniciatyva „Pusryčiams medus“, kuria siekiama informuoti visuomenę apie medaus naudą, bei kitos EP priimtos rezoliucijos, skirtos bitininkystės sektoriaus apsaugai ir plėtrai. Taip pat aptariami sausų pusryčių pasirinkimo aspektai ir jų įtaka sveikatai.

Trakų „Medaus pusryčiai“: edukacija ir bendruomeniškumas

Kaip ir kasmet, Trakų krašto gyventojai susirinko į tradicinius „Medaus pusryčius“ poilsio centre „Salos“. Renginio metu Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius ir Trakų bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Norinkevičius pristatė centro veiklą, kurioje vykdomos įvairios su bitininkyste susijusios edukacinės programos. Jis taip pat supažindino su Europos Parlamento iniciatyva „Pusryčiams medus“, kuria siekiama informuoti visuomenę, ypač vaikus, apie medaus vartojimo naudą. Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Trakų bitininkų draugija ir Trakuose gaminamais bičių produktais, degustuoti šių metų vietinių bitininkų išsukto medaus bei lieti vaškinės žvakes.

Europos Parlamento dėmesys bitininkystei

Europos Parlamentas (EP) priima rezoliucijas, kuriomis siekiama apsaugoti bites, remti bitininkus, užkirsti kelią medaus klastojimui, imtis veiksmų bičių sveikatai užtikrinti ir jų populiacijai atkurti. EP pernai priimta rezoliucija daugeliui dar naujiena, ja siekiama paraginti Europos Sąjungos valstybes nares ir bend­riją imtis priemonių apsaugoti bites, remti bitininkus, užkirsti kelią medaus klastojimui, imtis veiksmų bičių sveikatai užtikrinti ir jų populiacijai atkurti. Europos liaudies partijos atstovo Norberto Erdoso teigimu, bites būtina saugoti, nes nuo jų atliekamo apdulkinimo priklauso 76 proc. maisto gamybos Europoje, todėl jos yra neatskiriama maisto saugumo dalis. EP siūlo bitininkystės sektoriaus išgyvenimo strategiją ir aiškesnį medaus ženklinimą, laukiant Europos Komisijos pasiūlymo dėl konkrečių taisyklių.

Lietuvoje apie 8 tūkst. bitininkų kasmet prisuka daugiau kaip 2 tūkst. tonų medaus, o ES šalyse apie 600 tūkst. bitininkų paruošia apie 200 tūkst. tonų medaus.

Medaus nauda sveikatai

Žurnalistas, knygų ir straipsnių bitininkams autorius, žurnalo „Bitininkystės naujienos“ redaktorius, docentas dr. Vytautas Salinka Trakų „Medaus pusryčiuose“ kalbėjo apie medaus ir jo produktų naudą žmogaus sveikatai.

Taip pat skaitykite: Tradicinis medaus tortas

Medaus direktyvos ir ženklinimo svarba

Europos Parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje patvirtino savo poziciją dėl vadinamųjų „Pusryčių“ direktyvų, apibrėžiančių medaus, vaisių sulčių, uogienių ir pieno miltelių pakuočių ženklinimo bei jų gamybos procesus. Europos Komisijos pasiūlymas dėl medaus direktyvos juda teisinga kryptimi, nes jame yra reikalaujama nurodyti šalį, kurioje surinktas medus. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komiteto narys J. pabrėžia, kad medaus mišinių etiketėse turi būti nurodoma tiksli medaus kilmės šalis ir sudėties procentai mišinyje. Taip pat bus sukurtos sistemos, kurios užtikrins medaus, kaip produkto, atsekamumą bei suteiks vartotojams patikimumą.

Kova su medaus klastojimu

Medaus sektorių lydi sukčiavimo problema. Europos Komisija nustatė, kad net 46 proc. importuojamo medaus galimai yra padirbta. Apgaudinėjami vartotojai ir keliamas pavojus ES gamintojams, susiduriantiems su nesąžininga produktų, kurių sudėtyje yra neteisėtų pigių ingredientų, konkurencija. Būtina užtikrinti rinkoje parduodamų produktų kokybę ir taikyti griežtesnes taisykles dėl medaus kaitinimo ir filtravimo, siekiant, kad piliečius pasiektų kokybiškas, maistine verte turtingas produktas.

Naujos direktyvos dėl vaisių sulčių, džemų ir pieno miltelių

Kalbant apie vaisių sultis ir džemus bei pieno miltelius be laktozės, turime užtikrinti, kad naujos direktyvos apimtų naujas technologijas, naujus vartotojų norus ir poreikius bei naujas produktų rūšis. Produktai su mažiau cukraus ir palankesni sveikatai ingredientai yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau neturėtume siūlyti pakeitimų tik vardan pakeitimų. Reikalavimai pakeisti gamybos technologijas turėtų būti pagrįsti aiškiu maistinės produktų vertės padidinimu, įvertinant poveikį produktų kainoms. Galutinė direktyvų versija bus parengta po Europos Parlamento ir Tarybos derybų.

Europos Parlamento sprendimai dėl prekybos su Ukraina ir Moldova

Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui panaikinti Ukrainos žemės ūkio produkcijai taikomus importo muitus ir kvotas iki 2025 m. birželio 5 d. Tuo pačiu metu Europos Komisijai suteikiama teisė nutraukti lengvatas, jei dėl išaugusio Ukrainos prekių importo bus iškreipta ES ar vienos iš jos valstybių rinka. Pavyzdžiui, jei kviečių, miežių ir kukurūzų bei jų miltų, avižų, medaus, naminių paukščių, kiaušinių ar cukraus importas viršys pastarųjų trijų metų (2021-2023 m.) lygį, būtų laikinai gražintos anksčiau taikytos importo kvotos ar muitai. Europarlamentarai metams pratęsė lengvatas ir Moldovos produkcijai, nes Rusijos agresija prieš Ukrainą reikšmingai paveikė Moldovą, kurios prekyba remiasi Ukrainos produkcijos tranzitu ir infrastruktūra. Prekybos su Ukraina ir Moldova liberalizavimo pratęsimą dar būtina suderinti su ES Taryba.

Sausi pusryčiai: greitas būdas ar sveikatos kompromisas?

Šiais, masinio judėjimo, laikais greitas maistas, įskaitant sausus pusryčius, yra labai populiarus. Reklaminiai triukai įtikina, kad neturime laiko gaminti maisto patiems, todėl šis produktas, praturtintas vitaminais, yra idealus. Tačiau ar sausi pusryčiai iš tiesų yra sveikatai palankus pasirinkimas?

Taip pat skaitykite: Tradicinis medaus tortas

Kaip išsirinkti sveikatai palankesnius sausus pusryčius?

VšĮ „Sveikatai palankus“ siekia, kad vartotojai prekybos centruose galėtų lengviau išsirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus. Svarbu skaityti ženklinimo etiketes ir rinktis tik gerą maistą. Viliojantys dribsnių pavadinimai, tokie kaip „Teisingai subalansuoti“, „Fitness“ ar užrašai „Padeda sumažinti cholesterolio kiekį“, „30 proc. mažiau cukraus“, „Be gliuteno“, „Mažiau riebalų“, „Daug skaidulinių medžiagų“ dažnai tėra marketingo triukai. Pavyzdžiui, teiginys „Teisingai subalansuoti“ gali būti nurodytas ant sausų pusryčių, kuriuose yra daug cukraus, mažai skaidulinių medžiagų ir daug druskos.

Sintetiniai vitaminai sausuose pusryčiuose: ar jie naudingi?

Dažnai sausi pusryčiai pagerinami pridedant sintetinių vitaminų, tačiau kyla klausimas, kaip organizmas į juos reaguoja. Maisto technologai iš natūralių maisto produktų pašalina tai, kas vertinga ir natūralu, o paskui prideda sintetikos, kuri tik skirta viliojimui.

Maistingumo teiginiai: ką jie reiškia?

Teiginiams apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą taikomas Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006. Teiginys, kad maisto produktas turi „daugiau baltymų“ gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei, pavyzdžiui, jogurte, kurį valgote kartu su sausais pusryčiais, baltymų daugiau nei 12 proc. nuo visos maisto produkto energinės vertės, o palyginti su panašiu produktu, jo sudėtyje yra mažiausiai 30% daugiau baltymų, nei kitame jogurte.

Teiginys „mažai riebalų“ nurodo, kad kieto 100 g maisto produkto yra ne daugiau kaip 3 g riebalų arba skysto 100 ml produkto - ne daugiau kaip 1,5 g riebalų. Jei nurodyta, kad maisto produktas neturi riebalų, tai tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g riebalų.

Teiginys, kad maisto produktas turi daug skaidulinių medžiagų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal - mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų.

Taip pat skaitykite: Skanus marinatas Jūsų patiekalams

Teiginys, kad maisto produktas turi mažiau kalorijų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei produkte yra mažiausiai 30 proc. mažiau kalorijų. Be to, būtina nurodyti veiksnius, dėl kurių sumažėjo bendras maisto produkto kalorijų kiekis.

Teiginys, kad maisto produktas turi mažai kalorijų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g kieto produkto yra mažiau kaip 40 kcal (170 kJ) ir 100 ml skysto produkto - mažiau kaip 20 kcal (80 kJ).

Kalorijos: ar vienintelis kriterijus?

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kalorijų kiekį, bet ir į sudėtį. Jei sudėtyje gausu pridėtinio cukraus, mažai skaidulinių medžiagų, gausu rafinuotų riebalų, sintetinių dažiklių, druskos, toks produktas nesuteiks ilgalaikės energijos ir nepraturtins organizmo maistingomis medžiagomis.

Organizmas skirtingai reaguoja į 100 kcal iš viso grūdo avižinių dribsnių ir 100 kcal iš cukraus. Cukrus greitai pakelia cukraus lygį kraujyje, nesuteikia sotumo jausmo, išbalansuoja imuninę sistemą, o neišnaudota energija virsta riebalais. Tuo tarpu viso grūdo avižiniai dribsniai suteikia sotumo jausmą, nesukelia cukraus šuolio kraujyje ir užtikrina normalią virškinimo sistemos funkciją.

Maisto pramonės tikslai ir ingredientai, kurių reikėtų vengti

Maisto pramonės tikslas - kad vartotojai suvalgytų kuo daugiau produktų, todėl naudojami ingredientai, kurių neturėtų būti kasdieniame maiste: rafinuotas cukrus ir visos jo formos, rafinuoti miltai, rafinuotas aliejus, hidrinti riebalai, dirbtiniai saldikliai ir dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai, konservantai.

Maistinė ir energinė vertė: ką reikia žinoti?

Svarbu ne tik sudėtis, bet ir maistinės bei energinės vertės sąrašas, iš kurio galime sužinoti ne tik kalorijų kiekį, bet ir skaidulinių medžiagų bei cukraus kiekį maisto produkte. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų įsakymą - angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45-60 E proc., iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc.

Maistingumo deklaracijoje nurodytas kiekis maistinių medžiagų ir kalorijų 100 g produkto, nors dažnai nurodoma ant sausų pusryčių dribsnių pakuočių: „Rekomenduojamas suvartoti kiekis - 30 g, ant kitų pakuočių - 40 g“. Tačiau retas apsiriboja net 100 g, kur mažiausiai gauna apie 20 proc. dienos kalorijų kiekio suvalgę 100 g dribsnių. Dažniausiai dribsnius valgome su jogurtu ir ne bet kokiu, o saldintu, o kur dar balinta kava su cukrumi. Taip, kad valgydami tokius pusryčius gauname apie 500 kcal, o tai yra suaugusiems rekomenduojamos kalorijų vidurkio 25 proc. nuo 2000 kcal.

Jei sausuose pusryčiuose skaidulinių medžiagų 2-3 g, o pridėtinio cukraus daugiau nei 10 g, sotumo jausmas trunka trumpai. Be to, dažnai 100 g tokių dribsnių druskos kiekis viršija 1,5 g, o tai reiškia, kad gauname dvigubą druskos kiekį nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Kaip išsirinkti sveikatai palankius sausus pusryčius: kriterijai

Teikite pirmenybę viso grūdo grūdų dribsniams su džiovintais vaisiais, riešutais, sėklomis, geriausia be pridėtinio cukraus, druskos, maisto priedų, rafinuotų riebalų. Jei tokių nerandate, tai ieškokite pusryčių dribsnių ir javainių, atsižvelgdami į šiuos sveikatai palankumo kriterijus, kurie nurodyti sudedamųjų dalių sąraše ir maistingumo deklaracijoje:

  • Pagrindinė sudedamoji dalis - ne mažiau kaip 50 proc. sausos masės turi sudaryti visagrūdžiai produktai.
  • Riebalų ne daugiau kaip 7 g/100 g.
  • Pridėtų cukrų ne daugiau kaip 10 g/100g (pridėtinis cukraus kiekis nėra privalomas nurodyti ant pakuočių).
  • Iš viso cukrų ne daugiau kaip 13 g/100 g.
  • Druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g.
  • Skaidulinių medžiagų ne mažiau kaip 6 g/100 g.

Jei produkto visi kriterijai atitiks, išskyrus cukrų bus daugiau ir jie gauti iš džiovintų vaisių, o ne pridėtinio cukraus, tuomet vistiek toks produktas sveikatai palankesnis nei tas, kurio sudėtis vien iš pridėtinio cukraus.

Nerekomenduojama valgyti gruzdintų dribsnių, nes tai potencialus kancerogeninių medžiagų akrilamidų šaltinis. Išpūsti grūdai yra stipriai perdirbti ir juose natūralios maistinės medžiagos nėra jau tokios natūralios, todėl pridėta dirbtinių.

Sausi pusryčiai vaikams: ką svarbu žinoti?

Sausų pusryčių vaikams sudėtyje cukrų kiekis būna net 40 g/100 gramų, kai vaikams rekomenduojama pridėtinio cukraus paros norma 12 g. Mamos dažnai viliojamos pirkti tokius sausus pusryčius, nes parašyta kviečiai su medumi, tačiau medaus produkte bus tik 2-3 proc. ir taip nurodyti pagal ES biurokratinį mechanizmą visiškai legalu. Be to, medus pakaitintas virš 40 laipsnių tampa tiesiog cukrus be savo baktericidinių, priešuždegiminių savybių. Vartoti stipriai perdirbtus dribsnius, nors jie ir praturtinti sintetiniais vitaminais - nerekomenduojama, nes faktiškai pusę produkto sudėties sudaro cukrus, kuris stimuliuoja nervų sistemą, greitai suskyla į gliukozę ir fruktozę ir patenka į kraują, ko pasekoje greitai gauname energijos, bet tai trumpas efektas ir po valandos gliukozės kiekis kraujyje smunka žemyn, jaučiamas silpnumas, tada vėl reikalinga greita dozė. Todėl vaikams tokio menkaverčio maisto venkite siūlyti kasdien.

Lietuviški ir pasauliniai sausi pusryčiai: ar yra skirtumų?

Jei kalbame apie masinės gamybos produktus, tai tokių produktų rinka nesiskiria nei Lietuvos, nei kitų šalių lentynose, bet mažesniais kiekiais gaminamų sausų pusryčių, kurie ženkliai brangesni, kokybiškesni, sveikatai palankūs vis daugiau atsiranda ne tik Amerikos rinkoje. Lietuvos smulkieji gamintojai seka tas tendencijas ir į rinką išleidžia ar tiekėjai atveža iš kitų šalių tikrai sveikatai palankesnių dribsnių.

Patarimai, kaip valgyti sveikiau

Jei turite galimybę, rekomenduojama gaminti namuose ne tik savo sausus pusryčių dribsnius, bet pirmenybę teikti sveikatai palankioms košėms praturtintoms vadinamu supermaistu. Tiek sausus dribsnius, tiek košes tiesiog apibarstykite kviečių gemalais, sėlenomis, maltais linų sėmenimis, maltomis kanapių sėklomis ar islandinio šalavijo sėklomis, maltais įvairiausiais riešutais ar sulėgrąžų sėklomis.

Dažniausiai greitas maistas nėra geras maistas. Iš esmės greitas maistas veda prie greito valgymo, o toks valgymas veda prie persivalgymo ir ir negirdėjimo savo organizmo, kiek ir kokio maisto jam reikia.

Receptas, kaip pasigaminti sveikuoliškus sausus dribsnius

Viso grūdo avižinius dribsnius (galima ir grikių, kviečių dribsnius) su džiovintais vaisiais (teikite pirmenybę tiems vaisiams, kuriuose nėra sieros dioksido, konservantų, pridėtinio cukraus, rafinuoto aliejaus), riešutais, nerafinuotu kokosų aliejumi išberti ant skardos ir pašaukite į orkaitę 160 laipsnių, pakepkite 20 min., vartydami ir išėmę įdėkite maltų linų sėmenų ir islandinio šalavijo sėklų, truputį medaus, žiupsnelį druskos ir viską išmaišykite. Galite patiekti su sezoninėmis ir šviežiomis uogomis. Skanūs, apetitą žadinantys ir sveikatai palankūs sausi pusryčiai, kuriuos galite valgyti ir su augaliniu (kokosų, avižų) ar karvės pienu, o geriau natūraliu jogurtu ar pasukomis.

tags: #medaus #pusryčiai #Europos #Parlamentas #informacija

Populiarūs įrašai: