Dilgėlių sriuba: nuo piktžolės iki gurmaniško patiekalo
Dilgėlė - dažnai nuvertinama, tačiau iš tiesų nuostabi piktžolė, turtinga naudingomis maistinėmis medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Ji ypač vertinama sezoninėje virtuvėje, nes yra viena pirmųjų žolių, natūraliai išdygstančių pavasarį. Tačiau vos pasirodžius kitiems žalumynams, dilgėlės nepelnytai pamirštamos. Vis dėlto, dilgėles galima naudoti beveik iki rugpjūčio mėnesio. Pastaruoju metu populiarėja įvairūs dilgėlių naudojimo būdai maiste, o vienas populiariausių - dilgėlių sriuba.
Tradicinė dilgėlių sriuba: ar jau pabodo?
Lietuvoje dilgėlių sriuba dažnai verdama labai panašiai, todėl gali tapti nuobodi. Klasikinis receptas dažniausiai apima pakepintą smulkintą svogūną, kubeliais pjaustytas bulves, įvairias prieskonines daržoves, užpiltą vandeniu ar sultiniu. Jam užvirus sudedamos smulkintos dilgėlės ir verdama, kol bulvės suminkštėja. Tada sriuba pasūdoma ir sutrinama blenderiu. Gauta žalsva tyrė patiekiama lėkštėse, pagardinama grietine ar skrebučiais. Įmantresnėse versijose įbarstoma trupinto sūrio su mėlynuoju pelėsiu.
Nors toks būdas nėra blogas, verta paieškoti įdomesnių ir originalesnių dilgėlių sriubos receptų.
Netradicinis dilgėlių sriubos receptas
Šis receptas nesudėtingas, pagaminamas viename puode, švelnus, šiek tiek pikantiškas ir labai gardus.
Ingredientai:
- Dilgėlių - tiek, kiek surinksite (naudokite tiek, kiek matosi iliustracijoje).
- Ryžiai - 50g.
- Pienas arba grietinėlė (užbalinimui)
- Druska ir pipirai (pagal skonį)
- Kapotos petražolės (papuošimui ir pagardinimui)
Gaminimas:
- Dilgėles perrinkite ir nuplikykite verdančiu vandeniu, kad jos nebedilgintų rankų.
- Berkite ryžius į puodą su verdančiu vandeniu ir pamaišykite.
- Paragaukite, gardinkite druska ir pipirais pagal skonį.
- Užbalinkite sriubą pienu arba grietinėle.
- Patiekdami pabarstykite kapotomis petražolėmis.
Jeigu nemėgstate ryžių, juos galima pakeisti smulkiais makaronais. Tiesiog juos į sriubą dėti reikia vėliau ir virti tiek, kiek nurodyta ant pakuotės.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pleveles ant maisto
Dilgėlės - tikras pavasario lobis
Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė teigia, kad pavasarį būtina palepinti organizmą žolelėmis, o dilgėlė yra tikras lobis. Dilgėlė labai gerai kraujo sudėčiai pagerinti, nuo anemijos. Ji turi natūralių nitratų, kurie veikia spazmolitiškai, todėl labai gerai širdžiai. Dilgėlėse esantis vitaminas C ir geležis yra tokiame santykyje, kad juos labai gerai pasisavina organizmas, kai yra mažakraujystė. Dilgėlėse gausu ir kitų vitaminų.
Dilgėles galima rinkti ne tik pavasarį, bet ir iki rudens, kai nupjaunamos ir atauga atolas. O kai žydi, galima prisirinkti sėklų. Sėklos padeda organizmui atgauti jėgas. Vyrams jas galima naudoti ir nuo impotencijos. Galima su kitomis žolėmis daryti visokius pabarstus. Sėklos yra nepaprastai stiprus užtaisas, nes jose užprogramuota visa gyvybė. Pagal baltymų kiekį dilgėlė nenusileidžia ankštiniams.
Dilgėlių nauda sveikatai
Dilgėlės turi daug naudingų savybių:
- Gerina kraujo sudėtį: dilgėlėse esantis vitaminas C ir geležis padeda organizmui pasisavinti geležį, kas svarbu mažakraujystės profilaktikai.
- Stiprina širdį: natūralūs nitratai, esantys dilgėlėse, veikia spazmolitiškai ir gerina širdies darbą.
- Turi daug vitaminų: dilgėlėse gausu įvairių vitaminų, kurie stiprina organizmą.
- Sėklos grąžina jėgas: dilgėlių sėklos padeda organizmui atgauti jėgas, todėl jas rekomenduojama vartoti nusilpus.
- Padeda vyrams: dilgėlių sėklos gali būti naudojamos vyrams nuo impotencijos.
- Stiprina plaukus: dilgėlių sultimis patariama trinkti galvos odą, nes sultys ją dezinfekuoja ir stimuliuoja.
- Mažina uždegimą: moksliniai tyrimai rodo, kad žliūgė gali sumažinti uždegimą.
Be to, dilgėlės naudojamos esant kepenų skausmams, sumažėjusiam kraujo krešėjimui, reumatui, cukriniam diabetui, ūmiems gastritams, enterokolitams, vidiniam kraujavimui, kai kurioms šlapimtakių ligoms, inkstų akmenligei. Senovėje dilgėlėmis gydydavo pūlinius ir net votis.
Dilgėlės ne tik sriubai: kiti panaudojimo būdai
Dilgėles galima naudoti ne tik sriuboje. Nuplikytas dilgėles galima dėti į salotas. Besirūpinančios oda gali pasidaryti dilgėlių kaukių. Vystančiai ir sausai odai dilgėlių lapų sultis arba košelę sumaišykite lygiomis dalimis su medumi ir pasidarykite kaukę. Riebiai odai galite pasiruošti dilgėlių lapų mišinį su degtine. Jei ruošiatės jas naudoti kaukėms, sumaltus mėsmale lapus užpilkite vandeniu ar degtine (priklausomai nuo odos tipo) ir laikykite šaldytuve. Iš dilgėlių galima pasigaminti ir vantą pirčiai - ji labai naudinga kraujotakai ir reumatui gydyti.
Taip pat skaitykite: Raugintų agurkų balta plėvelė: ką reikia žinoti
Patarimai renkant ir naudojant dilgėles
- Dilgėlių lapus geriausia rinkti iki žydėjimo.
- Kad apsisaugotume nuo dilginamojo poveikio, perpilkime dilgėles verdančiu vandeniu.
- Dilgėlės turėtų būti renkamos švarioje aplinkoje. Nė vieno vaistinio augalo žaliava negali būti renkama nei pakelėse, nei prie gyvulininkystės kompleksų ar šiukšlynų.
- Jeigu nuogąstaujate, kad dilgėlės gali per daug sutirštinti kraują, žolininkė pataria jas vartoti kartu su kraują skystinančiomis žolėmis, pavyzdžiui, kiaulpienėmis ar garšvomis.
- Dilgėlių negalima vartoti, jei žmogui padidėjęs kraujo krešamumas, jis turi skrandžio, žarnyno problemų ar serga alerginėmis ligomis.
Kitos naudingos piktžolės
Be dilgėlių, yra ir kitų piktžolių, kurios gali būti naudingos maistui ir sveikatai:
- Garšva: savo naudingumu nenusileidžia dilgėlėms. Jose yra daug geležies, boro ir mangano. Pasak liaudies medicinos, šis augalas gali padėti sergant įvairiais uždegimais, inkstų, kepenų ligomis, mažakraujyste, avitaminoze, gydo žaizdas ir tiesiog stiprina imunitetą.
- Varnalėša: gali pakeisti tokias daržoves kaip morkos, petražolės ir pastarnokai. Pirmamečių varnalėšų šaknys išvaizda šiek tiek primena cukrinius runkelius, tokios pat sultingos, malonaus skonio, saldžios. Jas galima valgyti žalias. Šaknis taip pat galima kepti ir skrudinti, kad susidarytų saldi, ruda pluta.
- Balandos: turi gana daug baltymų, todėl jos yra gana sočios. Šie augalai naudojami įvairiems patiekalams gaminti. Jų lapai gali būti marinuojami vietoje kopūstų. Sėklos gali būti naudojamos košėms gaminti, taip pat malamos ir gauti miltai dedami į duonos kepinius.
- Žliūgė: moksliniai tyrimai rodo, kad žliūgė gali sumažinti uždegimą.
Kova su piktžolėmis darže: kaip išvengti chemijos?
Kaip bebūtų apmaudu, bet piktžolės darže pasirodo anksčiau nei mūsų pasėti kultūriniai augalai. Taip yra todėl, kad piktžolės dauginasi, auga ir bręsta daug greičiau, tuo pačiu iš dirvožemio pasisavindamos didžiąją dalį maisto medžiagų. Stenkitės daržą ravėti kuo dažniau - antraip, vėjas išbarstys jų subrendusias sėklas ir jos sėkmingai sudygs. Ravint daržą taip pat reikia nepamiršti, kad piktžoles reikia naikinti ir aplink daržą, tarp gretimų pastatų, palei sklypo ribą, nes kitaip jų sėklas atpūs vėjas ir jos vėl sudygs jūsų darže.
Jei nenorite naudoti herbicidų, galite išbandyti šiuos būdus:
- Laikraštis: uždengia dirvožemį nuo saulės ir deguonies, todėl neleidžia išdygti bei išsikeroti piktžolėms.
- Kukurūzų glitimo miltai: neleis sudygti piktžolėms, jei barstysite juos tarp jau sudygusių reikalingųjų sodo augalų.
- Actas: penkių procentų acto tirpalas yra pakankamas džioviklis - jis išgarins gyvybę iš piktžolių.
- Degtinė: 30 ml degtinės sumaišykite su vandeniu ir purkškite ant piktžolių.
- Indų ploviklis: įlašinkite kelis lašus indų ploviklio į acto ar degtinės mišinį. Purkškite.
- Karštas vanduo: užvirinkite pilną arbatinuką, o likusį vandenį iš arbatinuko pilkite ant piktžolių.
Piktžolės - ne tik priešas, bet ir draugas
Nors esame įpratę piktžoles naikinti, kai kurios piktžolės gali būti naudojamos ne tik maistui, bet ir gydymo tikslais. Laukiniai augalai auga trąšomis bei herbicidais neužterštame dirvožemyje. Juose taip pat gausu mikroelementų, vitaminų, fermentų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tad nenurašykite piktžolių - jos gali tapti vertingu jūsų mitybos ir sveikatos šaltiniu.
Taip pat skaitykite: Valgomosios plėvelės: sudėtis ir naudojimas