Kraujavimas tarp menstruacijų: priežastys, simptomai ir prevencija

Daugeliui žmonių vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl svarbu nepamiršti, kad onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje. Lietuvoje kasmet įvairių formų vėžiu suserga apie 20 tūkst. žmonių, apie 8 tūkst. iš jų dėl piktybinių navikų miršta. Tačiau nors garantuotai ligos išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti. Moksliniai tyrimai rodo, kad onkologinės ligos siekia net dinozaurų laikus.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kraujavimo tarp menstruacijų priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus.

Kraujavimas tarp menstruacijų: kas tai?

Kraujavimas tarp menstruacijų - tai bet koks kraujavimas, pasireiškiantis laiku, kai nėra laukiamų menstruacijų. Šis simptomas gali pasireikšti lengvu kraujavimu ar dėmėjimu ir gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Toks kraujavimas gali būti normalaus ciklo dalis arba rodyti tam tikras sveikatos problemas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį, trukmę ir dažnį.

Galimos kraujavimo tarp menstruacijų priežastys

Kraujavimą tarp menstruacijų gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:

  • Ovuliacija: Kai kurios moterys per ovuliaciją gali patirti lengvą kraujavimą ar dėmėjimą, kuris laikomas normaliu reiškiniu.
  • Kontraceptikų vartojimas: Hormoninės kontracepcijos, ypač pradėjus vartoti naują metodą, gali sukelti kraujavimą tarp ciklų.
  • Gimdos spiralė (IUD): Kai kurios gimdos spiralės, ypač varinės, gali sukelti dėmėjimą ar nedidelį kraujavimą tarp menstruacijų.
  • Nėštumas: Ankstyvo nėštumo metu gali pasireikšti kraujavimas, dažnai vadinamas implantacijos kraujavimu.
  • Hormoniniai disbalansai: Skydliaukės problemos, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar kiti hormoniniai sutrikimai gali lemti netaisyklingą kraujavimą.
  • Endometriumo hiperplazija: Pernelyg išplitusi gimdos gleivinė gali sukelti tarpmenstruacinį kraujavimą.
  • Gimdos fibromos ir polipai: Šie gerybiniai gimdos augliai gali sukelti papildomą kraujavimą ar dėmėjimą.
  • Uždegiminės dubens organų ligos: Infekcijos, tokios kaip chlamidijos ar gonorėja, gali sukelti kraujavimą tarp ciklų. Negydomos ar gydomos neefektyviai, LPL gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą, impotenciją ir kt. Tai lytinių takų ir šlapimtakių liga, kurios sukėlėja - Chlamidiaceae šeimai priklausanti bakterija. Chlamidiozė gydoma kelių rūšių antibiotikais: azitromicinu, doksiciklinu, eritromicinu, ofloksacinu. Gonorėja - užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjos - Neisseria gonorrhoeae bakterijos. Liga užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu, dažniausiai lytinio akto metu. Tikimybė užsikrėsti vyrams - apie 20 proc., moterims - šiek tiek didesnė. Imamas pasėlis, šlapimo mėginys, atliekami molekuliniai tyrimai. Gonorėja gydoma antibiotikais. Gydyti reikia ir partnerį.
  • Endometriozė: Liga, kai gimdos gleivinės audinys randasi už gimdos ribų, dažnai pasireiškia netaisyklingu kraujavimu.
  • Gimdos kaklelio ar gimdos vėžys: Retesniais atvejais kraujavimas tarp menstruacijų gali būti rimtų ligų požymis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Jane McLelland tiesiog spinduliuoja energiją ir gyvenimo džiaugsmą. Niekada neįtartume, kad ji sirgo ketvirtos stadijos vėžiu, o pačią vėžio diagnozę išgirdo tris kartus. Nustatyta, kad net 99,7 proc. moterų, susirgusios gimdos kaklelio vėžiu, buvo užsikrėtusios ŽPV.

Simptomai, lydintys kraujavimą tarp menstruacijų

Kraujavimą tarp menstruacijų gali lydėti įvairūs simptomai, priklausomai nuo priežasties:

Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai

  • Skausmas: Kai kurioms moterims gali pasireikšti pilvo skausmas ar diskomfortas, ypač jei kraujavimą sukelia uždegimas ar endometriozė.
  • Dėmėjimas: Gali būti lengvas dėmėjimas, nesusijęs su pilnu menstruacijų ciklu.
  • Kraujo spalvos pakitimai: Dėmėjimo ar kraujavimo spalva gali skirtis nuo šviesiai rausvos iki tamsiai rudos spalvos.
  • Kiti hormoniniai simptomai: Gali atsirasti hormoninių pokyčių ženklų, tokių kaip aknė, nuotaikos svyravimai, svorio pokyčiai. Galimi virškinimo sutrikimai ar sunkumas ryjant, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, nuovargis, nenuilstantis kosulys ar kitas skausmas.

Kaip elgtis, kai pasireiškia kraujavimas tarp menstruacijų?

Jei pastebėjote kraujavimą tarp menstruacijų, galite imtis šių priemonių:

  • Stebėkite kraujavimo pobūdį: Užsirašykite kraujavimo trukmę, intensyvumą ir spalvą, nes ši informacija gali padėti gydytojui nustatyti priežastį.
  • Saugokite higieną: Naudokite dieninius įklotus, kad galėtumėte lengvai stebėti kraujavimą ir išvengtumėte diskomforto.
  • Stebėkite kitus simptomus: Atkreipkite dėmesį į skausmą, karščiavimą ar kitus požymius, kurie gali rodyti infekciją ar uždegimą.
  • Pasitarkite su gydytoju dėl kontraceptikų: Jei kraujavimas prasidėjo pradėjus vartoti naują kontracepcijos metodą, pasitarkite su gydytoju, ar reikia pakeisti metodą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kraujavimas tarp menstruacijų ne visada rodo rimtas sveikatos problemas, tam tikrais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją:

  • Kai kraujavimas yra gausus ir trunkantis ilgiau nei kelias dienas.
  • Jei kraujavimą lydi stiprus skausmas, karščiavimas ar kiti infekcijos požymiai.
  • Jei pastebite kraujavimą dažnai ar jis kartojasi per kelis ciklus.
  • Jei kraujavimas prasidėjo po menopauzės arba anksčiau buvusio reguliaraus ciklo sutrikimų.
  • Kai yra kiti neįprasti simptomai, pvz., nemalonus kvapas, skausmas lytinių santykių metu ar makšties išskyros. Moterims vertėtų sunerimti tada, jei ne menstruacijų metu iš makšties pasirodo kraujingos išskyros, ar kraujo pasirodo po lytinių santykių. Tai nebūtinai yra ŽPV požymiai - neįprastas kraujavimas taip pat gali būti ir kitų ginekologinių susirgimų priežastis. Bet kuriuo atveju tai yra gana aiškus signalas, kad laikas apsilankyti pas gydytoją.

Kaip gali padėti gydytojas?

Gydytojas, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikalingus tyrimus, gali pasiūlyti tinkamiausią gydymo būdą:

  • Hormoninė terapija: Skiriama hormoniniams disbalansams gydyti, pvz., progesterono ar estrogenų papildymas.
  • Antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai: Jei priežastis yra infekcija ar uždegimas, gali būti skirti tinkami vaistai.
  • Chirurginis gydymas: Esant fibromoms, polipams ar endometriozei, gali būti svarstomas chirurginis gydymas.
  • Kontraceptikų koregavimas: Gydytojas gali pasiūlyti pakeisti ar nutraukti kontraceptines priemones, jei jos sukelia tarpmenstruacinį kraujavimą.
  • Papildomi tyrimai: Jei įtariamos rimtesnės ligos, tokios kaip gimdos kaklelio ar gimdos vėžys, gydytojas gali atlikti biopsiją ar kitus tyrimus.

Prevencija

Yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką susirgti ligomis, kurios gali sukelti kraujavimą tarp menstruacijų:

  • Skiepai: Vakcinacija taip pat yra reikalinga priemonė apsisaugoti nuo kai kurių virusinių infekcijų ir jų sukeliamų onkologinių ligų. Rekomenduoju pasiskiepyti ir nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) - ši vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio ir kitų lytinių organų, taip pat galvos ir kaklo plokščialąstelinio vėžio. Skiepyti ypač rekomenduojama 11-12 metų amžiaus mergaites, tačiau tai padaryti gali ir visi asmenys tarp 9 ir 45 metų amžiaus. Nuo 2016 metų nuo ŽPV viruso nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Nustatyta, kad ši vakcina padeda net 70 procentų sumažinti riziką susirgti ŽPV sukeliamomis ligomis, tačiau kol kas galimybe pasiskiepyti Lietuvoje naudojamasi gana vangiai. Nors šie skiepai veiksmingiausi tada, jei skiepijasi 9-26 metų asmenys, tačiau vakcina gali pagelbėti ir vyresniems asmenims. Jei svarstote apie tokią galimybę, pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju, kuris gali patarti atlikti papildomus tyrimus.
  • Saugūs lytiniai santykiai: Profesorius priduria, kad net ir pasiskiepijus neatsakingas elgesys gali turėti liūdnų padarinių. Jis pataria vengti nesaugių lytinių santykių - kuo mažiau lytinių partnerių, tuo mažesnis pavojus susirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis, tokiomis kaip ŽPV ar žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
  • Sveikas gyvenimo būdas: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis abdominalinės chirurgijos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Poškus išskiria paprastas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu.
    • Nerūkymas: Gydytojas pabrėžia, kad bet koks tabako naudojimas didina įvairių vėžio formų - plaučių, burnos, gerklės, gerklų, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir inkstų - pavojų. Todėl nepradėti ar nustoti rūkyti yra vienas svarbiausių veiksmų vėžio prevencijai.
    • Sveika mityba: PSO duomenimis, didesnio perdirbtų mėsos gaminių kiekio vartojimas susijęs su didesne vėžio rizika. Viduržemio jūros dietos principais besimaitinančios moterys rečiau suserga krūties vėžiu. Šios dietos pagrindą sudaro aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, riešutai, augaliniai maisto produktai, vaisiai ir daržovės, grūdai, ankštiniai produktai.
    • Fizinis aktyvumas: Išlaikant sveiką kūno svorį, mažinamas daugelio vėžio rūšių pavojus - krūties, prostatos, plaučių, storosios žarnos ir inkstų. Suaugusiesiems per savaitę reikėtų skirti apie 2 val. 30 min. vidutinio aktyvumo arba 1 val. 15 min. intensyviam aerobiniam fiziniam krūviui - tam tinka greitas ėjimas, bėgimas, plaukiojimas.
    • Apsauga nuo saulės: Nors saulė Lietuvoje ne tokia kaitri, negalima pamiršti galimos jos žalos - dažniausiai tai odos vėžys. Soliariumas kenkia ne mažiau, jei ir ne daugiau nei natūralūs saulės spinduliai.
  • Reguliarūs patikrinimai: Gydytojas primena reguliariai tikrinti savo sveikatą - susirgus kai kuriomis vėžio formomis, simptomų galima ir nejausti, todėl būtina užkirsti tam kelią iš anksto. Lietuvoje veikia trys nacionalinės ankstyvosios diagnostikos programos: storosios žarnos vėžio, skirta 50-75 metų žmonėms; gimdos kaklelio vėžio, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų, ir krūties vėžio, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Visos šios patikros programos yra nemokamos, o jas pasitelkus nustatoma daugiau ankstesnių stadijų vėžio ir ikivėžinių susirgimų, kuriuos tinkamai gydant galima visiškai pagydyti ir vėžio netgi išvengti.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir gimdos kaklelio vėžys

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - tai infekcinė liga, plintanti lytiniu būdu. Dažniausiai šios ligos forma yra lėtinė, tačiau net ir tuomet, jei nejaučiami jokie simptomai, ŽPV gali pažeisti viršutinius kvėpavimo takus, gleivinę ir lytinių organų sistemą, taip pat šis virusas gali lemti ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. Gana dažnai žmogaus papilomos virusas pasireiškia karpomis - jų gali atsirasti veido, rankų ar lytinių organų srityje.

Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas

Didžiausia ŽPV grėsmė - tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu, todėl svarbu žinoti kuo daugiau apie šį virusą ir iki minimumo sumažinti užsikrėtimo riziką. Nustatyta, kad net 99,7 proc. moterų, susirgusios gimdos kaklelio vėžiu, buvo užsikrėtusios ŽPV.

Pagrindiniai veiksniai, didinantys tikimybę užsikrėsti ŽPV

  • Rūkymas
  • Silpnas imunitetas
  • Netinkama mityba
  • Mažas fizinis aktyvumas
  • Nesaugūs lytiniai santykiai
  • Didelis lytinių partnerių skaičius
  • Daugybiniai nėštumai
  • Infekuota motina virusą gali perduoti savo kūdikiui

Žmogaus papilomos virusu užsikrečiama kontaktiniu būdu per odą ir per gleivinės mikropažeidimus, o išvardinti rizikos veiksniai didina tikimybę susirgti aktyvia ŽPV forma.

ŽPV tipai

Šiuo metu yra žinoma apie 200 ŽPV rūšių, kurios yra skirstomos į mažos ir didelės vėžio rizikos tipus. Mažos vėžio rizikos tipai dažniausiai yra susiję su gerybinėmis nosies, burnos ertmės, gerklės ir lytinių organų papilomomis bei karpomis, o didelės rizikos viruso tipai yra siejami su makšties, išangės, gimdos kaklelio, tonzilių bei liežuvio ikivėžiniais ir vėžiniais susirgimais.

Gerybinės papilomos ir karpos įprastai yra pastebimos plika akimi, tačiau ikivėžiniai ir vėžiniai pakitimai neretai gali būti diagnozuojami tik atliekant specialius tyrimus (deja, plika akimi pakitimai gali būti pastebimi tik tada, kai liga jau yra gerokai pažengusi).

ŽPV simptomai

Blogiausia yra tai, kad žmogaus papilomos virusas dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, tad užsikrėtęs asmuo gali nė neįtarti, kad yra šio viruso nešiotojas. Mažos vėžio rizikos ŽPV tipai dažniausiai pasireiškia odos ir gleivinės karpomis ir papilomomis, o didelės rizikos ŽPV tipų simptomai gali būti nepastebimi (tai gali pasireikšti mikroskopiniais gimdos kaklelio, makšties ar gerklų pakitimais).

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus

Moterims vertėtų sunerimti tada, jei ne menstruacijų metu iš makšties pasirodo kraujingos išskyros, ar kraujo pasirodo po lytinių santykių. Tai nebūtinai yra ŽPV požymiai - neįprastas kraujavimas taip pat gali būti ir kitų ginekologinių susirgimų priežastis. Bet kuriuo atveju tai yra gana aiškus signalas, kad laikas apsilankyti pas gydytoją.

ŽPV pavojai

Teigiama, kad ŽPV virusu bent kartą gyvenime yra užsikrėtęs bene kiekvienas lytiškai aktyvus asmuo. Vienu metu galima užsikrėsti net keliais šio viruso tipais: apie 90 procentų atvejų nėra reikalingas specialus gydymas, tačiau tam tikrais atvejais virusas žmogaus organizme išlieka, ir vėliau tai gali sukelti tikrai rimtų sveikatos sutrikimų.

Vienas didžiausių pavojų - tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu, kuris išsivysto per maždaug 12-20 metų, jei ikivėžiniai gimdos kaklelio susirgimai nėra laiku diagnozuojami ir gydomi. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai yra diagnozuojamas 40-49 metų moterims, tačiau tenka pastebėti, kad ši liga diagnozuojama vis jaunesnėms moterims. Liūdina tai, kad mūsų šalyje šis susirgimas kasdien diagnozuojamas 2 moterims - Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį Lietuva yra pirmaujanti.

ŽPV prevencija

Rekomenduojama kruopščiai laikytis asmens higienos, vengti atsitiktinių lytinių santykių, dažnos partnerių kaitos, o pastebėjus tam tikrus pakitimus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Moterims rekomenduojama reguliariai atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą: jo metu nuo gimdos kaklelio yra paimamos nuograndos, ir tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Šį tyrimą rekomenduojama atlikti kartą per trejus metus - Lietuvoje šiuo metu yra vykdoma prevencinė programa, leidžianti šį tyrimą atlikti nemokamai.

Taip pat nuo 2016 metų nuo ŽPV viruso nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Nustatyta, kad ši vakcina padeda net 70 procentų sumažinti riziką susirgti ŽPV sukeliamomis ligomis, tačiau kol kas galimybe pasiskiepyti Lietuvoje naudojamasi gana vangiai. Nors šie skiepai veiksmingiausi tada, jei skiepijasi 9-26 metų asmenys, tačiau vakcina gali pagelbėti ir vyresniems asmenims. Jei svarstote apie tokią galimybę, pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju, kuris gali patarti atlikti papildomus tyrimus.

Žmogaus papilomos virusas pavojingas ne tik moterims

Nors ŽPV neretai yra vadinamas tyliuoju moterų žudiku, tačiau šis virusas yra pavojingas ne tik moterims, bet taip pat ir vyrams. Vyrai gali pastebėti karpų ar papilomų varpos ar išangės srityje, tačiau šie pakitimai retai yra susiję su vėžine būkle. Vis dėlto, tam tikrais atvejais žmogaus papilomos virusas gali lemti varpos, išangės, tonzilių ar liežuvio vėžį.

Kitos lytiškai plintančios ligos (LPL)

Negydomos ar gydomos neefektyviai, LPL gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą, impotenciją ir kt.

  • Chlamidiozė: Tai lytinių takų ir šlapimtakių liga, kurios sukėlėja - Chlamidiaceae šeimai priklausanti bakterija. Chlamidiozė gydoma kelių rūšių antibiotikais: azitromicinu, doksiciklinu, eritromicinu, ofloksacinu.
  • Gonorėja: Gonorėja - užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjos - Neisseria gonorrhoeae bakterijos. Liga užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu, dažniausiai lytinio akto metu. Tikimybė užsikrėsti vyrams - apie 20 proc., moterims - šiek tiek didesnė. Imamas pasėlis, šlapimo mėginys, atliekami molekuliniai tyrimai. Gonorėja gydoma antibiotikais. Gydyti reikia ir partnerį.
  • Hepatitas B: Ligai diagnozuoti atliekamas hepatito B viruso paviršinio antigeno (HBsAg) tyrimas, taip pat HBV tyrimas. Viruso DNR galima nustatyti ir PGR metodu. Tai kepenų uždegimas, kuris gali būti ūminis arba lėtinis (trunkantis ilgiau nei 6 mėn.). Didesnė rizika užsikrėsti hepatitu B kyla medicinos darbuotojams bei lytiškai aktyviems asmenims, ypač nesaugių lytinių santykių metu. Hepatito B vakcina apsaugo nuo lėtinio hepatito B ir jo pasekmės - kepenų cirozės ir kepenų vėžio.
  • Hepatitas C: Hepatito C virusas, patekęs per kraują, pažeidžia kepenų ląsteles. Hepatitui C diagnozuoti atliekamas anti-HCV antikūnų testas, dar vadinamas atrankos testu. Ilgai negydant hepatitas C gali tapti mirtina liga. Neretai žmogus gali ja sirgti dešimtmečiais, kol galiausiai išryškėja sunkios komplikacijos, kaip, pavyzdžiui, kepenų cirozė ar vėžys.
  • Sifilis: Sifilį - vieną dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų - sukelia spiralės formos gramneigiama bakterija blyškioji spirocheta. Ji gali prasiskverbti net pro smulkiausius odos pažeidimus. Sifilis turi tris stadijas - pirminę, kurios metu ant odos (dažniausiai greta lytinių organų srities) atsiranda kelios neskausmingos opos, padidėja, sukietėja limfmazgiai, ir antrinę, prasidedančią praėjus apie 2 mėn. nuo infekcijos pradžios. Antrajai stadijai būdingi peršalimą primenantys simptomai, galimi skrandžio pažeidimai, liga gali pakenkti nervų sistemai. Antrinio sifilio simptomai gali išnykti, o po kurio laiko ir vėl pasikartoti. Sifilis diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą. Liga gali būti visiškai išgydoma vartojant gydytojo skirtus antibiotikus. Negydomas sifilis gali stipriai pakenkti nervų sistemai, sergantis asmuo gali likti neįgalus, jam net gali grėsti mirtis.
  • Trichomonozė: Trichomonozė diagnozuojama atlikus išskyrų iš lytinių takų tepinėlį. Liga gydoma antibiotiku metronidazoliu.
  • ŽIV: ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas - naikina imuniteto ląsteles, tad juo užsikrėtęs asmuo tampa neatsparus mikroorganizmams ir imlus daugeliui infekcijų. ŽIV diagnozuoti atliekamas kraujo tyrimas, kuriame ieškoma antikūnų prieš infekciją arba gali būti taikomas tiesioginis diagnostinis metodas.
  • Pūslelinė (herpis): Pūslelinė (arba kitaip herpis) yra virusinė liga, kurios metu šlapiuojančios pūslelės pažeidžia burną, lūpas ir lytinius organus.
    • Bėrimas pūslelėmis: Pačioje pradžioje oda parausta ir ima kilti viena ar iškart kelios, skysčiu užpildytos pūslelės. Vėliau jos gali susilieti į didesnę, ištisinę pūslelę.
    • Nemalonūs pojūčiai bėrimo vietoje: Prieš prasidedant bėrimui oda parausta, kaista, ima dilgčioti, peršti. Atsiradę bėrimai yra skausmingi, erzinantys, niežtintys, plotas aplink juos gerokai patinsta.
    • Kiti simptomai: Atsiradus bėrimams (ypač lytinių organų srityje) gali padidėti limfmazgiai, atsirasti peršalimą primenančių simptomų: nedidelis karščiavimas, silpnumas, irzlumas, galvos ir raumenų skausmas, jautrumas šviesai. Šie simptomai ypač stiprūs, jeigu bėrimas yra ant lytinių organų ir jis pasireiškė pirmą kartą.
    • Pūslelinė dažniausiai nustatoma pasireiškus simptomams, t.y. gydytojui dermatovenerologui apžiūrėjus bėrimus. Pūslelinė nėra visiškai išgydoma. Siekiant išvengti pasikartojančių bėrimų reikia stiprinti imunitetą: atsikratyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, pailsėti, vengti stresinių situacijų, tinkamai gydytis susirgus kitomis ligomis ir pan.: nors herpio virusas nėra pilnai išgydomas, tačiau, jeigu žmogaus imuninė sistema yra stipri, bėrimai pasikartoja rečiau.

tags: #plaučių #mėsos #išskyros #iš #gimdos #kaklelio

Populiarūs įrašai: