„Pirmas blynas“: socialinio verslo modelis Lietuvoje ir Europoje

Socialinis verslas Europoje kuria didelę pridėtinę vertę. Skaičiuojama, kad yra apie 2 milijonus socialinių verslų (10 proc. visų Europos Sąjungos įmonių), kuriuose dirba daugiau nei 11 milijonų žmonių (apie 6 proc. visų dirbančiųjų ES). Lietuvoje šis modelis vis dar tik populiarėja, tačiau turi didelį potencialą. Jeigu savivaldybės perduotų savo viešąsias paslaugas socialiniam verslui, šio sektoriaus potencialas Lietuvoje siektų net 214 mln. eurų.

Socialinis verslas - vertybės ir bendruomeniškumas

Kunigas Algirdas Toliatas, Lietuvos socialinių inovacijų klasterio iniciatorius, socialinį verslą mato kaip pagalbą nuo vartojimo pavargusiai planetai. Jis teigia: „Socialinis verslas - tai visų pirma vertybės, bendruomeniškumas, ekologija.“ Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pažymi, kad ES patirtis dėl socialinio verslo yra labai įvairi, nes socialiniai reikalai pirmiausia yra nacionalinės politikos dalis.

Viktorija Bražiūnaitė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė, džiaugiasi, kad pavyko suburti įvairių sektorių atstovus bendrai diskusijai: „Išgirdome konstruktyvių siūlymų, kaip judėti toliau, kad socialinio verslo modelis taptų patrauklus ir vertinamas, kad visuomenę pasiektų kuo daugiau informacijos apie mūsų narių ir partnerių iniciatyvas.“

„Pirmo blyno“ sėkmės istorija

Vienas sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių Lietuvoje yra restoranas „Pirmas blynas“, įdarbinantis žmones su negalia. Restorano įkūrėjas olandas Tim van Wijk, Lietuvoje gyvenantis jau beveik dešimtmetį, pasakoja, kad nieko nežinojo apie Užgavėnių tradiciją valgyti blynus, kol Lietuvoje neatidarė restorano, dabar garsėjančio skaniausiais blynais sostinėje bei socialine misija padėti žmonėms su negalia integruotis į darbo rinką.

Užgavėnės - iššūkis ir komandos formavimo momentas

„Užgavėnės įneša daug gyvybės“, - sako T. van Wijk. Padidėja klientų srautas restorane, vykdoma daug užsakymų į biurus, nes bendrovės nori pradžiuginti savo darbuotojus ir padovanoti jiems šventę. Įmonės renkasi „Pirmą blyną“, nes išleisdamos tą pačią sumą, kartu gali prisidėti prie gerų darbų. Tarp nuolatinių klientų yra „Nasdaq Baltic“, „Caverion“, „Laisva linija“ ir kiti, o šiemet sulaukta labai didelio užsakymo iš „Maxima“ prekybos tinklo. Tai bus didysis Užgavėnių iššūkis, bet labai naudingas ir darbuotojams, ir verslui.

Taip pat skaitykite: Prisvilęs blynas

Restorano įkūrėjas ir vadovas pasakoja, kad tokie intensyvūs periodai paįvairina restorano rutiną, darbuotojams suteikia naujų emocijų ir galimybę išmokti naujų dalykų, išmėginti save kitokiose situacijose. „Dirbame per naktį, kad klientai ryte gautų šviežius blynus - kepame, pakuojame, išvežiojame. Tai tampa savotišku komandos formavimo momentu - visi dirba kartu, juokauja, nėra nei geresnių, nei greitesnių, kiekvienas atsakingas už savo užduotį. Panaši atmosfera būna ir ruošiant kalėdinių dovanų užsakymus - uždarome restoraną kelioms savaitėms ir visi kartu dirbame kaip viena didelė komanda. Tai sukuria ypatingą jausmą“, - sako T. van Wijk.

Kokybė - konkurencingumo pamatas

Restorano komandoje - 12 nuolatinių darbuotojų, iš kurių 8 turi negalią. Restorane taip pat lankosi 15 negalią turinčių praktikantų, kurie mokosi įvairių įgūdžių, kad galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. T. van Wijk pabrėžia, kad restoranas veikia kaip įprastas verslas, kurio konkurencingumo pamatas yra kokybiškas produktas. „Norime, kad klientai grįžtų ne dėl to, jog mes esame socialiai atsakingas verslas, o dėl to, kad mūsų blynai yra skanūs ir kokybiški. Jei maistas būtų prastas, mūsų socialinė misija netektų prasmės. Mūsų tikslas - įrodyti, kad žmonės su negalia gali dirbti profesionaliai ir gaminti puikų maistą“, - kalba pašnekovas.

T. van Wijk atkreipia dėmesį, kad kitų šalių panašiuose projektuose vyrauja tendencija, jog apie 70 proc. jų pajamų sudaro subsidijos, o restorano išskirtinumas tas, kad subsidijos sudaro tik penktadalį įmonės pajamų. „Mūsų veiklos modelis yra realus verslas, o ne tik socialinė iniciatyva. Jei visos subsidijos dingtų, mes sugebėtumėm išsilaikyti, o didelių klientų užsakymai leidžia mums toliau augti ir plėstis. Dėl to esame save išlaikantis verslas, kuriame žmonės su negalia gali įrodyti, kad yra stiprūs ir savarankiški rinkos dalyviai“, - teigia restorano įkūrėjas ir vadovas.

Tarptautinis pripažinimas

Dėl tokio save išlaikančio socialinio veiklos modelio šiais metais „Pirmas blynas“ laimėjo tarptautinį „The Zero Project“ apdovanojimą ir yra pakviesti pasidalinti savo patirtimi konferencijoje Vienoje. „The Zero Project Conference“ yra prestižinė konferencija, vykstanti Jungtinių Tautų būstinėje, kur susirenka inovatyvios socialinės organizacijos iš viso pasaulio, kad pasidalintų gerosiomis praktikomis apie žmonių su negalia įtrauktį ir lygybės užtikrinimą. „Kaip tik po Užgavėnių vyksiu į šią konferenciją pasidalinti patirtimi. Labai tuo didžiuojuosi. „Zero Project“ siekia sukurti pasaulį be barjerų, o mūsų modelis, kai socialinis verslas veikia kaip įprasta konkurencinga įmonė, buvo pripažintas išskirtiniu. Tai didelis žingsnis į priekį ne tik mums, bet ir visam regionui, nes tai, ką darome, Baltijos šalyse dar nėra plačiai paplitę. Tikimės, kad tai ne tik padės mums augti, bet ir paskatins daugiau įmonių galvoti apie socialinio verslo modelį kaip realią, konkurencingą alternatyvą tradiciniam verslui“, - teigia T. van Wijk.

Įveiktos kliūties apdovanojimas

Socialinio verslo, blyninės „Pirmas blynas” įkūrėjas Timas van Wijkas (29), kartu su kolektyvu, šiemet sulaukė įvertinimo už savo socialinę misiją. Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose blyninė pelnė įveiktos kliūties apdovanojimą. Šis apdovanojimas skiriamas už fizinės, kultūrinės, socialinės ar kitokios kliūties įveikimą, užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje. Metus veikiantis verslas ir jo vadovas Timas buvo pastebėti už proto negalią turinčių žmonių įdarbinimą bei įtraukimą į darbo rinką. „Pirmas blynas“ - pirmasis restoranas Lietuvoje, kuriame žmonės su negalia dirba kaip padavėjai ir kaip pagalbiniai darbuotojai virtuvėje. Pavadinimas „Pirmas blynas“ buvo pasirinktas todėl, kad jame gaminami blynai, o ši socialinio restorano forma yra nauja Lietuvai. Be to, daugumai darbuotojų tai taip pat bus jų pirmoji darbo vieta.

Taip pat skaitykite: Apdovanojimai už lygybę ir įvairovę

„Savo restorane mes siekiame trijų tikslų: sukurti šaunią darbo vietą savo darbuotojams, sukurti atmosferą, kurioje visi be išimties klientai jaustųsi laukiami, ir teigiamai keisti visuomenės požiūrį į žmones su negalia“, - ketinimus atskleidžia „Pirmo blyno“ įkūrėjas. „Pirmame blyne“ siūlomos trys skirtingos įdarbinimo galimybės:

  1. Keturiems darbuotojams pasiūlyta įprasta darbo sutartis su darbo užmokesčiu.
  2. Siūlomos stažuotės tiems, kurie nori sužinoti, ką jie nori veikti ir kas jiems geriausiai sekasi. Kartu su socialine įdarbinimo agentūra VšĮ „SOPA“ bus ugdomi darbo įgūdžiai, fiksuojamos individualios savybės ir pažanga. Pasibaigus stažuotės laikotarpiui, bus aiškus darbuotojo bendras įvaizdis, o „SOPA“ stengsis surasti įmonę, kurioje konkretus darbuotojas galėtų dirbti. Šis kelias suteikia galimybę žmonėms susirasti darbą.
  3. Nuo trečiadienio iki šeštadienio bus suteikiama darbo vieta „klientams“ iš dienos centro Vilniuje. Centras nori pasiūlyti savo „lankytojus“ (pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jie juos vadina klientais), kad suteiktų tikrą darbo patirtį, kad jie galėtų išmokti naujų įgūdžių. Šios organizacijos „darbo treneris“ dirbs nuo trečiadienio iki penktadienio.

Tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimas

Lietuvoje tradicinio verslo ir socialinio verslo bendradarbiavimo pavyzdžių tikrai surasime ne vieną. Gražus pavyzdys, kaip „Swedbank“ bendradarbiauja su žmones su negalia įdarbinančiu restoranu „Pirmas blynas“ dalyvaudami banko socialinės atsakomybės iniciatyvoje „Kalėdinė mugė“. „Maisto bankas“, kuris maisto paketais remia skurdžiau gyvenančius žmones, nuolat bendradarbiauja su maisto prekių parduotuvėmis. Verslus buriančios ir telkiančios organizacijos, tokios kaip Lietuvos socialinio verslo asociacija (LiSVA) savo nariams padeda užmegzti komercinius santykius, kurdamos kanalus potencialiems klientams pasiekti, socialinio verslo žinomumui gerinti.

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Indrė Kavaliauskaitė pastebi, kad jau yra pakitusi pati tradicinio verslo samprata ir tikslas. Tradicinis verslas jau senai neapsiriboja vieninteliu siekiu - pelno generavimu ir vis daugiau verslininkų renkasi darnaus ir tvaraus vystymosi principus. Taigi tradicinio ir socialinio verslo bendradarbiavimas rodo, kad verslas tampa teigiamo socialinio ir aplinkos poveikio įrankiu, o verslo sėkmė matuojama ne vien finansiniu aspektu. „Toks bendradarbiavimu pagrįstas modelis ypač naudingas visuomenei, nes padeda spręsti sudėtingiausia problemas - tokias, kurių įveikti vienašališkai kai kuriais atvejais netgi neįmanoma“, - tvirtina I. Kavaliauskaitė.

Visgi tokių pavyzdžių Lietuvoje dar nėra tiek daug, kiek jų priskaičiuojama užsienio valstybėse, netgi pas mūsų artimiausius kaimynus latvius. Vaiva Garlinskė, UAB ” Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” projektų vadovė ir partnerė, pastebi, kad pirmą kartą Lietuvoje atliktos tokio pobūdžio studijos autoriai tvirtina, kad bendradarbiavimo nauda yra abipusė. Socialinis verslas iš savo prigimties sprendžia visuomenines, bendruomenines ar aplinkosaugines problemas, kurios jiems yra puikiai pažįstamos. Tradiciniam verslui užtektų, tik prisidėti prie jų veiklos vykdant savo įmonės socialinę atsakomybę ir taip būtų pasiekta puiki sinergija. „Toks bendradarbiavimas gali paskatinti tradicinį verslą aktyviau dalyvauti sprendžiant tvarumo problemas, tam netgi pakeičiant įmonės strateginę kryptį, o taip pat spręsti kitus su krizėmis (COVID-19 pandemija, Rusijos karu prieš Ukrainą ir t.t.) susijusius iššūkius.“, - pastebi V. Garlinskė.

Teisinio reguliavimo svarba

Studijos rengėjai identifikavo ir problemas, kad visgi Lietuvoje trūksta statistiniais duomenimis paremtos informacijos apie socialinį verslą, o tai liudija, kad socialinio verslo ekosistema yra dar tik besikurianti. Įvairių tarptautinių organizacijų rekomenduojama vykdyti ekosistemos stebėsena Lietuvoje pradėta vykdyti tik 2023 metais. Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė Viktorija Bražiūnaitė pastebi, kad galimybių studija atskleidžia vertingas įžvalgas apie priežastis, kodėl bendradarbiavimas stringa, viena iš tokių - tai teisinio reguliavimo stoka. Apie tai, kad socialinio verslo apibrėžimas ir svarbiausi kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme, asociacija komunikuoja ir visuomenei, ir valdžios atstovams jau ne vienerius metus. Juo labiau, kad nemažai ES šalių tokį reglamentavimą jau turi. Tai, kad aiškios teisinės bazės nebuvimas trukdo stiprėti socialinio verslo ekosistemai, patvirtino ir specialiai galimybių studijos prielaidoms patikrinti suorganizuotos 4 simuliacinės veiklos Lietuvos regionuose: Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dalyvavo virš šešiasdešimt privataus sektoriaus ir socialinio verslo organizacijų. Jose dalyvavę beveik visi socialinio verslo atstovai kaip vieną didžiausių problemų įvardino tai, kad Lietuvoje nėra įteisintas socialinio verslo statusas.

Taip pat skaitykite: Kaip iškepti lietinius blynus?

Pasak V. Bražiūnaitės, „Labai tikiuosi, kad ši galimybių studija dar labiau sustiprins mūsų argumentus, kodėl toks svarbus yra teisinis socialinio verslo reguliavimas, kuris įneš aiškumo visiems. Šiuo metu politinėje darbotvarkėje yra įstatymo projektas, kuriame siūloma socialinio verslo apibrėžimą ir kriterijus įtraukti į Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kas būtų pirmas žingsnis socialinio verslo teisinės bazės kūrimui. Priėmus šį įstatymą, neabejoju, kad ir tradicinio verslo bendradarbiavimas su socialiniais verslais įgautų naują pagreitį“.

Studijos rengėjai atkreipia dėmesį, kad socialiniai verslai dažnai susiduria su iššūkiais, susijusiais su finansavimu ir sunkumais skverbiantis į rinką. O įprastinio verslo įmonės turi išteklių, infrastruktūrą ir rinkos pasiekiamumą, kuriais socialinis verslas galėtų pasinaudoti. Bendradarbiaudami su privačiu sektoriumi, socialiniai verslai galėtų pasinaudoti verslo strategijų, rinkodaros ir vadybos srityse turima ekspertize.

LAVA direktorė I. Kavaliauskaitė atkreipia dėmesį, kad socialinio verslo stiprybė - novatoriški problemų sprendimai, kūrybiškumas ir bendruomenių (asmenų) įgalinimas, gebėjimų ugdymas. Vis dėlto vienas pats socialinis verslas savo tikslų tikrai nepasieks, nes jam svarbu galvoti ne tik apie socialinę misiją - būtini ir finansiniai rezultatai. Pasak jos, tikrasis verslas, bendradarbiaudamas su socialiniu verslu, taip pat gauna akivaizdžią naudą. Vienas aspektų - reputacija. Tarkim, klientai, vartotojai tampa vis atsakingesni, tad socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės reikalauja ir iš verslo, kurio prekes ar paslaugas renkasi. „Manau, jau seniai visi pastebėjo, jog galimi investuotojai, verslo partneriai, klientai ir darbuotojai pirmiausia atkreipia dėmesį, ar pasirinktas verslas tik teikia paslaugą, kuria produktą, ar vis dėlto daro daugiau. O atlikta galimybių studija atskleidžia, kad duomenys surinkti simuliacijų metu parodė didelį socialinio verslo plėtros Lietuvoje potencialą ir poreikį vystyti komercinius ir prekybos santykius su tradiciniu verslu.

Socialinis verslas pasaulyje: įkvepiantys pavyzdžiai

Lietuvoje toks socialinio verslo modelis dar tiktai populiarėja, tačiau neįgaliuosius įdarbinantys restoranai pasaulyje veikia jau daugelį metų. Jų tikslas - parodyti, kad, nepaisant turimos negalios - intelekto sutrikimo, fizinių trūkumų, aklumo ar kurtumo, šie žmonės gali, nori ir sugeba patys užsidirbti, jeigu jiems visuomenė ištiesia pagalbos ranką.

Italija: vietos, kuriose praturtėjama

Puikiais restoranais ir geru maistu Italija garsėja visame pasaulyje, tačiau šiame gurmanų rojuje gausu vietų, kur pabuvus džiaugsis net tik skrandis, bet ir siela. Galbūt jų nerasite populiariuose kelionių vadovuose ar gurmanų apžvalgose. Galbūt čia jums neatneš išskirtinio valgiaraščio ir patiekalų negamins „Michelin“ žvaigždučių besivaikantys šefai. Nebus ir išskirtinio interjero ar aukso dulkėmis puoštų indų. Tačiau čia užsukę gausite kur kas daugiau: ne tiktai kokybišką maistą, bet ir prie jo derančias tikras šypsenas, didžiules pastangas ir dėkingumą, nes šiems žmonėms galimybė dirbti reiškia labai daug.

Romos periferijoje įsikūrusi picerija „La Locanda Dei Girasoli“ („Saulėgrąžų užeiga“) tais, kuriuos visuomenė vis dar dažnai nurašo, patikėjo jau prieš dvidešimt metų. Čia dirba išskirtiniai virėjai ir padavėjai - jiems likimas skyrė vieną papildomą chromosomą ir su ja - Downo sindromą. Įkurti tokį restoraną 1999 metais sugalvojo kelios šeimos, auginančios Downo sindromą turinčius vaikus ir norėjusios jiems duoti tinklą, bet ne žuvį. „Jų tikslas buvo duoti galimybę savo vaikams dirbti ir bendrauti su žmonėmis. Būtent todėl nutarta atidaryti restoraną, nes čia reikia daug bendrauti. Vėliau prie jų idėjos prisijungė kitos tokius vaikus auginančios šeimos, taip pamažu restoranas išaugo ir atsirado kooperatyvas. Tai buvo pirmas tokio tipo restoranas Italijoje. Galbūt ne tik Italijoje, bet ir visame pasaulyje, nes prieš 20 metų apie tokias iniciatyvas dar buvo tikrai labai mažai kalbama“, - restorano atsiradimo istoriją pasakojo jam vadovaujantis Ugo Minghini.

Tai buvo unikalus projektas. Į restoraną ir dabar skambina ir prašo patarimų žmonės, norintys sukurti ką nors panašaus. „Neseniai sulaukiau skambučio net iš Melburno, manęs klausė, kaip tokį restoraną atidaryti, kaip išmokyti ir prižiūrėti ypatingus jo darbuotojus, kaip padaryti, kad tas verslas gyvuotų“, - pasakojo U. Minghini. Lankytojus užeigoje pasitinka svetingas ir netipiškas užrašas, leidžiantis suprasti, kad atmosfera čia ypatinga, o išankstinės nuostatos turi būti paliktos už durų: „Šiuose namuose mes visi esame tikri. Jei kartais suklystame, atsiprašome ir duodame antrą galimybę. Mes džiaugiamės, apsikabiname, esame linksmi ir atleidžiame. Esame šeima.“

Restorane, kuris dėl savo išskirtinės misijos žinomas ne tik Italijoje, šiuo metu darbuojasi 16 žmonių, 9 iš jų - turintys Downo sindromą ir vienas - autizmo spektro sutrikimą. „Esame kaip tikra šeima. Jeigu kyla kokių nors problemų, vieni kitiems padedame. Tai ilgo ir nelengvo darbo rezultatas. Jie viską daro patys, bet turime juos gerai paruošti. Iš pradžių mokome teoriškai, po to su priežiūra išleidžiame į salę pabandyti praktiškai, kol jie tampa visiškai savarankiški. Svarbiausia kiekvienam tokiam darbuotojui surasti tinkamiausią vietą pagal jo galimybes, tai yra nutiesti jam skirtą kelią. Mes ne tik įdarbiname - kai kuriuos norinčius paruošiame darbui kitose įstaigose, nes ne visus galime priimti“, - pasakojo U. Minghini.

Picerijoje Downo sindromą turintys jaunuoliai sukasi lyg namuose, gamina tradicinius Lacijaus regiono patiekalus, kepa picas, palydi prie stalo, puikiai išmano valgiaraštį ir maloniai aptarnauja. Restoranas turi net savo someljė ir beveik 5 žvaigždutes įvairiuose restoranų vertinimo tinklalapiuose. U. Minghini sako, jog nieko apie restorano misiją nežinantys klientai iš pradžių kiek nustemba, tačiau vėliau dėkoja už naują patirtį: „Kartais būna, kad žmonės lyg ir sutrinka, bet vėliau džiaugiasi, sako, kad išeina ne tik pavalgę, bet ir praturtėję. Yra buvę ir taip, kad žmonės pabėga vos įėję. Gal pamano ne ten pakliuvę. Bet taip dar geriau, nes ne visi yra pasirengę susidurti su kitokia mūsų realybe.“

Nors „Saulėgrąžų užeiga“ turi daug ištikimų lankytojų, šiam ypatingam restoranui dabar nelengvi laikai - šią žiemą šypsenų čia buvo mažiau, daugiau nerimo. Po 20 metų veiklos restoranas atsidūrė ant bankroto ribos ir rizikuoja būti uždarytas. „Mūsų ypatingiems darbuotojams tai daugiau nei darbas, jiems tai - orumas. Netekę šio darbo jie prarastų dalį savo gyvenimo. Kiekvienas iš jų būtų sugniuždytas, jeigu taip nutiktų, bet mes nepasiduosime! - žadėjo U. Minghini.

Gelbėdami restoraną jame dirbantys jaunuoliai pernai per prieškalėdinę savaitę patraukė prie Italijos Parlamento ir tautos išrinktuosius kvietė užsukti vakarienės. Restorano vadovas sako, kad socialinę misiją vykdanti užeiga sunkiai verčiasi, nes ją spaudžia mokesčiai už patalpų nuomą. Tikimasi, kad Romos savivaldybė padės restoranui rasti tinkamesnę vietą arčiau centro, kur lankomumas būtų didesnis. Svarstoma, jog miesto valdžia restoranui galėtų perleisti ir vieną iš mafijos konfiskuotų vilų. „Mūsų išlaidos labai didelės dėl restorano specifikos. Be to, visi darbuotojai pas mus oficialiai įdarbinti neterminuotam laikui. Mes tikrai labai laikomės įstatymų ir iki šiol nesame gavę jokios pagalbos iš valstybės“, - sakė U. Minghini. Nors socialiniuose tinkluose sparčiai plinta raginimai užeigos neuždaryti, jos likimas paaiškės po poros mėnesių.

Restoranai, kuriuose dirba intelektinių sutrikimų turintys žmonės, populiarūs visoje Italijoje - nuo šiaurės iki pietų. Turino mieste itin garsi kavinė „Basaglia“ („Caffe Basaglia“), dedikuota žymiam italų psichiatrui revoliucionieriui Franco Basagliai. Ją įkūrė psichiatras Ugo Zamburu, siekęs protinių sutrikimų turinčius žmones integruoti per darbą. Romoje veikia dar viena tokio pobūdžio „Draugų užeiga“ („La Tratoria De Gli Amici“), kur neįgalieji dirba prižiūrimi profesionalų ir savanoriškai jiems padedančių draugų. Bergame Downo sindromą turintys žmonės dirba restorane-kepykloje. Šalyje neseniai atidaryta ir pora viešbučių, kuriuose taip pat dirba turintys šį sutrikimą. Dauguma tokių socialinių projektų negauna jokios valstybinės paramos, bet sėkmingai gyvuoja. Dažniausiai jų įkūrėjai - neįgalius vaikus auginantys tėvai, savo atžaloms norintys užtikrinti saugią ateitį.

Bolonija: „Baras be vardo“ ir „Kitokia erdvė“

Užėję į „Bar senza nome“ („Barą be vardo“) centrinės Italijos Bolonijos mieste nenustebkite - padavėjai ir barmenai čia jus pasitiks ne skambiu itališku pasisveikinimu, o tyliai. Šioje unikalioje vietoje dirba kurtieji. Susikalbėti su aptarnaujančiu personalu čia galima gestais, šypsenomis arba rašteliais ir tai netrukdo barui pritraukti būrio lankytojų.

Bolonijos mieste įkurtas ir dar vienas unikalus baras „L’atro spazio“ („Kitokia erdvė“), po vienu stogu glaudžiantis įvairias negalias turinčius žmones. Prie abiejų šių bet kokius barjerus griaunančių vietų įkūrimo prisidėjo asociacija „Farm“. „Asociacija bendradarbiavo su kurčiaisiais, taip mes pradėjome tame pasaulyje gyventi. Aš išmokau gestų kalbą ir tuomet pagalvojau, kad reikia ir visiems kitiems parodyti, kaip jų pasaulis atrodo. Tai tokie žmonės kaip ir visi kiti. Jie daro tuos pačius dalykus, negalia jų neapriboja. Sukūrėme vietą, kur tie žmonės turi galimybę dirbti kaip ir visi kiti. Norime parodyti, kad jie nebūtinai turi gyventi užsidarę, atsiskyrę. O jei kavinėje gali lankytis visi, ir dirbti joje gali visi“, - sakė asociacijos „Farm“ prezidentė Nunzia Vannuccini.

Bare „Kitokia erdvė“ viskas iki smulkmenų pritaikyta neįgaliems jo darbuotojams. Baras čia pastatytas taip, kad privažiuoti prie jo įpilti alaus gali ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis barmenas. Šios vietos įkūrėjai sako, kad tai bene vienintelė vieta pasaulyje, kur po vienu stogu susiduria itin skirtingi ir, atrodo, nesuderinami pasauliai: toje pačioje kavinėje kartu darbuojasi ir kurtieji, ir aklieji, ir žmonės, turintys kitų fizinių negalių. „Jie visi dalijasi viena erdve, ir tai jiems yra iššūkis, padedantis augti. Turime valgiaraštį ir Braille’io raštu. Tiesa, jauni aklieji nelabai Braille’io rašto bemoka, nes dažniau naudojasi įvairiomis gyvenimą palengvinančiomis programėlėmis“, - sakė N. Vannuccini. Bet svarbu, kad į kavinę atėję sveiki žmonės jį pamato, paliečia ir iš karto tarsi atsiduria kitame pasaulyje.

„Vieną kartą stebėjau tokią simbolinę situaciją: kelios merginos sėdėjo tarp dviejų stalų - vienas buvo aklųjų, kitas - kurčiųjų, - pasakojo N. Vannuccini. - Kol kas ne visi žino, kad ir negalią turintys žmonės mėgsta tuos pačius dalykus, kad jiems patinka gerti alų, kad jie nesėdi namuose vakarais užsidarę, kad jie myli, švenčia kaip ir visi kiti. Mūsų tikslas ir buvo sunaikinti tą įsitikinimą, kuris dar labai paplitęs, kad kas nors ko nors negali.“

Baras taip pat tobulai pritaikytas ir neįgaliems jo lankytojams. Pavyzdžiui, aklieji čia gauna Braille’io raštu nubraižytą baro žemėlapį, kad galėtų orientuotis tarp stalų. Unikalios vietos įkūrėjai sako, kad kuriant ją teko gerai apgalvoti, kaip žmonės joje susikalbės: juk pasitaiko tokių atvejų, kai į kavinę užsuka aklasis, o prie baro jį sutinka kurčiasis. „Akluosius mes palydime prie stalo. Atnešame jiems valgiaraštį Braille’io raštu. Be to, sukūrėme tokią sistemą, kad žmonės nebijotų kurčiųjų. Iš tokios tarsi skelbimų lentos jie gali pasiimti bilietą, kuriame parašyta, ko norėtų, ir paduoti padavėjui“, - sakė kavinės sumanytoja. Ji tikino, kad neišsprendžiamų situacijų nėra, o neįgalieji gali viską, juos apriboja tik nepritaikytas pasaulis.

„Mūsų kavinė veikia trejus metus ir didžioji dalis mūsų lankytojų - sveiki žmonės. Jie dažniausiai žino, į kokią kavinę eina, todėl labai nenustemba. O jei nežino, tiesiog kurį laiką patyli, pamąsto, bet nieko nesako. Nebuvo tokių, kurie apsisukę išeitų. Tiesa, mes nesame centrinėje gatvėje, tad atsitiktiniai praeiviai pas mus užklysta retai. Įvertinimų sulaukiame dažniausiai labai palankių, nors pasitaiko, kad žmonės skundžiasi, jog barmenas nesisveikina. Bet juk jis kurčiasis“, - sakė N. Vannuccini.

#

tags: #pirmas #blynas #verslo #modelis

Populiarūs įrašai: