Vilniaus televizijos bokšto istorija: nuo idėjos iki miesto simbolio
Vilniaus televizijos bokštas - vienas iš svarbiausių ir aukščiausių statinių Lietuvoje, tapęs neatsiejama sostinės panorama. Jo istorija apima ne tik techninius statybos aspektus, bet ir svarbius istorinius įvykius, kultūrines reikšmes bei įvairias legendas. Šiame straipsnyje panagrinėsime Vilniaus televizijos bokšto atsiradimo istoriją, architektūrines ypatybes, reikšmę Lietuvai ir įdomius faktus, susijusius su šiuo unikaliu statiniu.
Bokšto statybos pradžia ir projekto autoriai
Vilniaus televizijos bokšto statybos prasidėjo 1974 m. balandžio 24 d., o oficialiai bokštas pradėjo veikti 1981 m. sausio 31 d. Bokštą projektavo Vladimiras Obydovas ir inžinieriai Davidas Basiladzė bei Davidas Dortmanas. Administracinį pastatą projektavo architektas Kazimieras Rimantas Balėnas.
Vietos parinkimas ir legenda apie žolininkę
Karoliniškių kalvos Vilniaus televizijos bokšto statyboms pasirinktos neatsitiktinai - ši vieta yra 60 metrų aukščiau už kairiajame Neries krante esantį Vilniaus senamiestį. Yra dvi versijos dėl vietos parinkimo. Neoficiali versija pasakoja, kad architektui Vladimirui Obydovui, vaikštant po Vilniaus kalvas, vėjas iš rankų išplėšė brėžinius. Besigainiodamas lapus, jis atsidūrė maždaug toje vietoje, kur dabar stovi bokštas. Ten jis sutiko žolininkę, kuri patarė šią vietą kaip tinkamą statybai, teigdama, kad čia auga vaistiniai augalai ir tvyro gera energija.
Statybos procesas ir techniniai duomenys
Prieš statant bokštą buvo iškasta didžiulė duobė, į ją supilta apie 20 tūkst. tonų betono. Bokšto pamatas - 38 m skersmens apskritimo formos, 11500 t masės, įgilintas 8,25 m su 1,5 m storio padu. Gelžbetoninės bokšto dalies skersmuo apačioje - 15 m, viršuje - 8 m. Stiebo betonavimas pradėtas 1975 m. pavasarį. 1978 m. vasarį konstrukcijos pakeltos į viršų. Per 1 val. ir 30 min. 100 tonų sverianti erdvinė konstrukcija pakeliama į viršų, o kovo 22 d. pritvirtinamas pirmas 25 tonas sveriantis taurės apatinės dalies „lapas“ 160 metrų aukštyje. Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį.
Architektūrinės ir techninės ypatybės
Vilniaus televizijos bokštas yra 326,4 m aukščio, o esant didesnei nei 20 °C temperatūrai, jis pailgėja iki 326,47 m. Atvėsus orams, bokštas susitraukia beveik 16 cm. Bokštas sveria beveik 30 tūkstančių tonų.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Bokšto struktūra ir aukštai
Bokštą sudaro 22 aukštai. Viršutinio statinio laikančioji dalis - gelžbetoninė taurė - susideda iš 16 elementų. Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais. Gelžbetoninėje bokšto dalyje įrengtos aparatinės, jose sumontuoti trys galingi TV ir keturi ultratrumpųjų bangų radijo siųstuvai, radiorelinės linijos centrinė stotis.
Apžvalgos aikštelės ir restoranas „Paukščių takas“
Besisukanti apžvalgos aikštelė su restoranu „Paukščių takas“ įkurta 165 m aukštyje (19-ame pastato aukšte). Restorano platforma sukasi jau 38-erius metus ir apsisuka per 55 minutes, leidžiant apžiūrėti Vilnių. Tiesa, patvirtintame rekonstrukcijos projekte kol kas numatyta, kad besisukančios grindys bus išmontuotos. Be to, lankytojai gali patekti į atvirą apžvalgos aikštelę, įrengtą maždaug 180 metrų aukštyje (21 bokšto aukšte), tačiau ji veikia tik sezono metu dėl pavojingų oro sąlygų.
Požeminė galerija ir duomenų centras
Žiemos sezono metu (lapkričio 1 d.-balandžio 15 d.) dėl ledų kritimo rizikos lankytojai į TV bokštą leidžiami tik per požeminę galeriją. Po žeme yra įrengtas duomenų centras, kuriame talpinami sistemų šaltiniai bei serveriai, taip užtikrinamas nepertraukiamas darbas.
Vilniaus televizijos bokštas Sausio 13-osios įvykiuose
Vilniaus TV bokštas tapo svarbiu simboliu Lietuvos istorijoje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių. Tą naktį prie bokšto žuvo 14 žmonių, stojusių ginti laisvės: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus ir Vytautas Koncevičius.
Atminimo vietos ir paminklai
Gynėjų žuvimo vietas dabar mena prie TV bokšto pastatyti nedideli granito obeliskai. Šalia pasodinti medžiai - ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o L. Asanavičiūtės žūties vietoje auga liepaitė. Pirmajame TV bokšto aukšte buvo įrengta, o 2016 m. atnaujinta ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti. 2005 m. birželio 15 d. buvo atidengtas paminklas Vilniaus TV bokšto gynėjams atminti - 8 m aukščio bronzinė skulptūra „Aukojimas“, kurią sukūrė skulptorius Darius Bražiūnas ir architektas Artūras Asauskas.
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Kultūrinė ir pramoginė reikšmė
Vilniaus televizijos bokštas atlieka ne tik techninę funkciją, bet ir yra svarbus kultūros bei pramogų centras.
Istorinis antenų parkas
Bokšto papėdėje veikia 2011 m. atidarytas istorinis antenų parkas, kur galima apžiūrėti, kokios anksčiau buvo radijo ir televizijos programų siuntimo antenos. Parke stovi ir palydovinio ryšio antena „Nera“, kurią 1991 m. Lietuvai padovanojo Norvegijos telekomas.
Renginiai ir pramogos
Kiekvienais metais TV bokštas virsta įspūdinga, stilizuota Kalėdų egle. Tam naudojamos net 32, 170 metrų ilgio girliandos, o bokštą apšviečia net 6000 lempučių! Bokšte rengiamos specialios ekskursijos, kurių metu galima pakliūti į erdves, kurios uždaros visuomenei. Be to, bokšte galima išsinuomoti ir konferencijų ar restorano sales.
Restoranas „Paukščių takas“
Vilniaus televizijos bokšto restoranas „Paukščių takas“ - ypatinga vieta norintiems pamatyti Vilniaus panoramą ar pavalgyti debesyse. Jei oras giedras, matysite panoramą net 50-ies kilometrų spinduliu. Restoranas nuolat sukasi, vienas ratas trunka beveik vieną valandą. Čia galima mėgautis skaniausiais patiekalais bei jaukia aplinka.
Vilniaus televizijos bokštas šiandien
Šiandien Vilniaus televizijos bokštas yra viena iš populiariausių turistinių vietų Vilniuje. Jis užima 8 vietą Europoje pagal aukštį ir 26 vietą pasaulyje. 2018-ųjų rudenį Vilniaus televizijos bokštas pasitinka vis labiau alsuodamas rekonstrukcijos nuotaikomis. Pirminė bokšto rekonstravimo sąmata - 12 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Restoranai ir kavinės Trakuose
Lankymo sąlygos ir kainos
Vaikai ir jaunuoliai iki 14 metų vieni į bokštą neįleidžiami. Juos lydėti privalo suaugęs asmuo. Vaikams iki 4 metų apsilankymas TV bokšte nemokamas. Suaugusiems bilieto kaina 8 - 11 eurų. Galima įsigyti ir šeimos bilietą.
Ateities planai
Vilniaus TV bokštas planuoja pristatyti visuomenei dar kelis neregėtus projektus, įskaitant šviesų ir muzikos instaliacijas laiptinėje su artistų mini perfomansais tarp aukštų.
Vilniaus televizijos bokšto „brolis dvynys“ Taline
Vilniaus televizijos bokštas turi brolį dvynį - Talino televizijos bokštą, kurio bendraautoriai buvo ir V. Obydovas su D. Basiladze. Nors Talino bokštas pradėtas statyti metais vėliau, užbaigtas jis likus pusmečiui iki Vilniaus televizijos bokšto įkurtuvių. Vilniaus 326,5 m aukščio bokštas yra aukštesnis už savo 314 m brolį Taline. Skiriasi ir viršutiniai žiediniai bokštų statiniai.
Senasis Vilniaus televizijos bokštas
Dabartinis TV bokštas - nebe pirmasis tokio tipo statinys Vilniuje. Jo pirmtakas buvo pastatytas 1957 m. S. Konarskio gatvėje. Statinys jau seniai išardytas, tačiau kažkada vykęs demontavimas tapo unikalia operacija. Net tris dešimtmečius bokštas buvo aukščiausias statinys Lietuvoje: jo aukštis su antena siekė 192 metrus, o svoris - 350 tonų. 1985 m. rugsėjį prasidėjo bokšto demontavimo darbai.
tags: #pietus #televizijos #boksto #istorija