Ugnies Žemė: Pasaulio Kraštas, Kelionių Pradžia ir Pabaiga
Ugnies Žemė, ispanų kalba vadinama Tierra del Fuego, - tai archipelagas Pietų Amerikos pietiniame gale, padalintas tarp Čilės ir Argentinos. Savo dydžiu beveik prilygstanti Lietuvai, ši atoki sala traukia keliautojus, ieškančius nuotykių "pasaulio krašte". Tai vieta, kur prasideda ir baigiasi daugelis gyvenimo kelionių, kur gamta stebina savo laukiniu grožiu, o istorija palieka neišdildomą įspūdį.
Geografija ir Klimatas
Ugnies Žemė - tai sala, dydžiu beveik prilygstanti visai Lietuvai. Salos rytus valdo Čilė, o vakarus - Argentina. Ji - taip toli į pietus, kad klimatas, švelniai tariant, vėsus. Keliavau jau beveik vasarą (ji Ugnies Žemėje - kai Europoje žiema), tačiau pagrindinį kelią užsnigo, daugelį dienų temperatūra kildavo tik šiek tiek virš nulio.
Maždaug prieš 500 metų keliautojas Ferdinandas Magellanas pirmąkart pasiekė didelę raižytą salą pačiame Pietų Amerikos gale. Ten jis pastebėjo juodus dūmus, rūkstančius iš vietinių indėnų laužų, - taip jie įspėdavo vieni kitus apie įsibrovėlius. Dėl to visas salynas, dabar priklausantis Čilei ir Argentinai, buvo pavadintas Ugnies Žemė (isp. Tierra del Fuego).
Esanti tik per 100 km nuo klastingo ir gausiausiai laivų duženomis nužerto Rago kyšulio, Ugnies Žemė atrodo visiškai nepavojinga. Ji jau iš tolo pasitinka žėrinčiomis snieguotomis kalnų viršūnėmis, įspūdinga augalija, įlankose ramiai plūduriuojančiais laivais. Atrodo, tarsi laiko mašina perkelia žmones į tuos tolimus laikus, kai šis kraštas priklausė tik gamtai - medžiams ir samanoms, paukščiams ir žvėrims, vėjams ir jūrai. Tamsokas vanduo tarp didžiulių dantytų kalnų, tirštas rūkas, žaluma ir sniegas - įspūdingas, didingai gražus peizažas.
Ugnies Žemės Gyventojai ir Ekonomika
Argentina čia vilioja žmones visokiom mokesčių lengvatom pramonei, bet susiviliojusių nėra tiek daug - iš viso gyvena 200 000 žmonių.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Šiuo metu rytinė Ugnies Žemės dalis beveik negyvenama - gyventojai susitelkę vakariniame salos pakraštyje.
Ušuajos vietiniai neįsivaizduoja gyvenimo be žvejybos, žuvų apdorojimo. Tai vienas pagrindinių jų užsiėmimų ir pragyvenimo šaltinių. Taip pat, žinoma, ir turizmas. Rio Grandė įkurta kaip gyvulininkystės centras. Laikui bėgant išplėtota žvejybos ir žuvų apdorojimo, elektronikos, turizmo (ypač sportinės žūklės) pramonė. Netoli miesto išgaunama naftos ir dujų.
Ušuaja: Piečiausias Pasaulio Miestas
Užtat Ušuajos vardą žino kiekvienas, bent kiek mylintis geografiją ir keliones. Tai - piečiausias pasaulio miestas. Todėl brangiausias Argentinoje, pritraukiantis minias turistų… Aišku, kaip kiekvienas toks titulas, šis - nėra neginčytinas. Nuo kokio dydžio gyvenvietę laikysime miestu? Ušuajoje gyvena 80 000 žmonių. Jeigu miestu vadinsime vietovę virš 100 000 gyventojų, tada „piečiausio“ titulas atiteks Čilės Punta Arenasui, o jei pakaks 1 000 - Čilės Puerto Viljamsui.
Pavadinimas Ush Wuaia indėnų jamanų kalba reiškia „gili įlanka“. Egzotiškesnės vietos negu Ušuaja ir norėdamas nesurasi: tarp Magelano sąsiaurio ir Rago kyšulio, o prie pat kojų dar ir Biglio sąsiauris… Pirmieji gyventojai prie Biglio sąsiaurio apsigyveno maždaug prieš 10 000 metų. XIX a. pirmieji europiečiai, apsilankę šiose apylinkėse ir įkūrę laikinąją gyvenvietę, buvo britų misionieriai. Vėliau gyvenvietė tapo nuolat gyvenama. Dabar miestas plentu ir keltu sujungtas su pietine Patagonijos dalimi.
Iki apsilankiau Ušuajoje nė nebuvau susimąstęs, kiek smarkiai gali pakeisti miesto dvasią vien tik taškas žemėlapyje, kuriame tas miestas stovi!
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Ugnies Žemės Peizažai
Ugnies Žemė it „susidvejinusi“. Rytinė jos pusė, kur Rio Grandė - milžiniškos lygumos, kurių estancijose (ūkiuose) ganosi karvių bandos, žirgai ir laigo laukinių gvanakų kaimenės. Šių kupranugarių giminaičių čia matydavau ne ką mažiau, nei antilopių Afrikos savanose! Bet keliautojus labiau traukia Ugnies Žemės vakarai. Pietinis Andų kalnų galas, savo snieguotomis viršūnėmis supantis Ušuajos miestą. Kalnai laukiniai, žavūs, bet visgi tie, kurie Ugnies Žemėje, kaip „žemės pietiniame gale“, tikisi įspūdingiausių ledynų, kiek nusivilia - „pagrindiniai“ Argentinos ledynai, bene gražiausi visame pasaulyje, yra šiauriau, Argentinos Patagonijoje.
Mažai kas pasikeitė nuo tada, kai Charlesas Darwinas, XIX a. vykęs į ekspediciją, rašė: „Vargu ar įmanoma įsivaizduoti ką nors puikesnio už šią berilio spalvos ledynų mėlynę.“ Statūs kalnai, ledynai, kriokliai ir dabar užburia savo rūsčiu grožiu. Tai arčiausiai Antarktidos esantis planetos taškas, iš kurio rengiamos ekspedicijos ir ekskursijos į Antarktidą bei Pietų ašigalį.
Flora ir Fauna
Didžiulė paukščių įvairovė ne tik Biglio sąsiauryje. Ugnies Žemės nacionalinio parko „Torres del Paine“, vieno įspūdingiausių Lotynų Amerikoje, teritorijoje lizdus suka kondorai, albatrosai, kormoranai, kirai, žuvėdros, jūrinės šarkos, neskraidančios antys oranžiniais snapais. Gausu ne tik paukščių - čia nuostabus ir gamtovaizdis: nacionalinį parką raizgo daugybė upių, sutekančių į Biglio sąsiaurį. Be to, tai vienintelis Argentinos parkas, kuriame subarktinis miškas, kupinas įvairios floros ir faunos, dera su vandenyno pakraščių ekosistemomis. Parko plotas - 63 tūkst. ha, jis nusidriekęs nuo Biglio sąsiaurio pietuose iki pat teritorijų, esančių už Fagnano ežero, šiaurėje. Nors parkas išties nemažas, lankytojams prieinama tik 2 tūkst. ha teritorija pietiniame parko pakraštyje. Kita jo dalis paskelbta rezervatu.
Kelionės Tikslas: Ugnies Žemė
Ušuaja vieniems - jų “gyvenimo kelionės” Galas, kitiems - Pradžia. Tos kelionės labai skirtingos, bet kur kitur pasaulyje pasakęs “aš taip keliavau” sulauksi nuostabos kupino “oho! Tikrai??? Ušuaja yra Kelionės Galas tūkstančiams kemperistų ir motociklininkų, kurie leidžiasi skersai visa Ameriką į šį “pasaulio kraštą” tarsi į kokį laimės žiburį. Kas - nuo pat Aliaskos, kas bent nuo kokio Niujorko ar “Pietų Amerikos pradžios” Kolumbijos. Pakeliui jie buvo visokių Amerikos kaimų vienadienės žvaigždės, nematyt-neregėti Keliautojai, kiekvienas važiavo vis kitu keliu.
Priešais pat populiariausią “kemperių nakvynės aikštelę” Ušuajos centre - kruizinių laivų uostas. Atskridę beveik tiesiai iš Europos ir Amerikos didmiesčių ir susimokėję dešimttūkstantines sumas į juos lipa tie, kam Ušuaja - Kelionės Pradžia.
Taip pat skaitykite: Restoranai ir kavinės Trakuose
Nuo Ušuajos iki Antarktidos pusiasalio - apie 1000 km, ekspediciniai laivai tą vėjuotą Dreiko sąsiaurį kerta per 2-3 dienas, o visa kelionė į Antarktidą - su beveik savaite žygių, pingvinų/ruonių/ledkalnių stebėjimo - gali tilpti į “atostogines” dvi savaites.
Pakako gražių vaizdų ir Argentinos pusėje - didžiulis Fangano ežeras, kelias per kalnus tarp jo ir Ušuajos. Bet visiems Ušuaja - romantiška, kitokia vieta.
Istorija ir Kultūra
Ugnies Žemė šitokia atoki, kad jos niekada neužkariavo europiečiai - ispanai, portugalai ar britai. Kai Argentina ir Čilė iškovojo nepriklausomybę, tai dar buvo „niekieno teritorija“. Tiksliau indėnų selknamų, jamanų tautų. Seniausi Ušuajos namai apie XIX-XX a. Galiausiai Ugnies Žemę nukariavo jau nepriklausomomis tapusios Čilė ir Argentina XIX-XX a. sandūroje, pastatė pirmuosius miestelius. Tačiau su indėnais jos elgėsi ne geriau, nei Europos imperijos: tos kultūros sunyko per kelis dešimtmečius, nebėra nė vieno grynakraujo indėno. Bet, kadangi Ugnies Žemė užkariauta jau paplitus fotoaparatams, turime įspūdingų jų tradicijų nuotraukas. Šių laikų žmones labiausiai žavi - ir baugina - Hain ritualas, kurio metu selknamų vyrai išsipaišydavo siaubingomis dvasiomis ir eidavo gąsdinti vaikų ir moterų. Berniukai turėdavo „atstovėti“ nebijodami ir taip būdavo „pripažįstami“ vyrais. Jiems pasakydavo, kad dvasių iš tikro nėra, ir nuo tada jau jie patys galėdavo jom persirengti ir gąsdinti kitus.
Taip pat pilna ir kalinių skulptūrų. Mat Ušuajoje 1902-1947 m. gyvavo kalėjimas, o gyvenimo sąlygos ten, pabėgę kaliniai, ir iki šiol 5 km ruože tebepūškuojantis kalėjimo siaurukas, turistams pramintas „Pasaulio galo traukiniu“ (Tren del fin del mundo), irgi tapo vietos legendų dalimi. Kaip ir “Ugnies žemės Titanikas” laivas “Monte Cervantes”, nuskendęs šalia Ušuajos 1930 m. (visi liko gyvi, o miestelėnai priėmė juos į namus!).
Argentinos Pretenzijos
Pasaulio žemėlapiuose Ugnies Žemė - piečiausias Argentinos taškas. Bet tik ne Argentinoje išleistuose žemėlapiuose! Juose Ugnies žemė - tik Argentinos vidurys, o Argentina driekiasi iki pat Pietų ašigalio! Tas Antarktidos gabalas esą irgi Ugnies Žemės provincijos dalis. Jei pretenzijas į Antarktidą Argentina (kartu su kitom pasaulio šalim) daugmaž sustabdė, tai “Pietų Atlanto salos” čia iki šiol - labai skaudus reikalas. Jas valdo Britanija, ten gyvena britai, bet Argentina laiko savo dalimi, 1982 m. mėgino užkariauti - tačiau tą karą pralošė. Užsieniniuose istorijos vadovėliuose tai tik nedidelis vietinis karas. Bet Ugnies Žemėje tai kone - centrinė XX a. istorijos ašis. Kiekviename mieste - memorialai Malvinams, kiekviename muziejuje - Malvinų skyriai. Ušuaja vadinasi „Malvinų sostine“, Rio Grandė - „gedėjimo dėl Malvinų sostine“, nes Rio Grandės vigilijose uždegamos ne žvakutės, bet statinės. Visur pilna šūkių („Malvinai visados priklauso Argentinai ir Ugnies Žemei“), atsitiktinėse vietose stovi nuorodos su atstumu nuo tos vietos iki Malvinų, net Ušuajos oro uostas vadinasi “Argentinos Malvinų tarptautinis oro uostas”.
Kelionės Patarimai
Argentinietiška Ugnies Žemės pusė - ir tankiau gyvenama, ir lengviau pasiekiama. Tiesa, ne keliu - nors formaliai 3 Argentinos kelias kerta visą Ugnies Žemę, tam, kad čia atvyktum iš likusios Argentinos, turi visų pirma įvažiuoti į Čilę, tada persikelti keltu, tada įvažiuoti atgal į Argentiną.
Keliauti po Ugnies Žemę patogiausia nuomotu automobiliu, nors „pagrindinėje linijoje“ yra ir šioks toks viešasis transportas (mikroautobusai).
Kiti Pasaulio Kraštai
Nors Ugnies Žemė dažnai vadinama pasaulio kraštu, tokios vietos egzistuoja ir kituose žemynuose. Štai keletas pavyzdžių:
- Land's End (Anglija): Vakarinis Britanijos taškas, senovės romėnų vadintas „audrų krėslu“.
- Fistera (Ispanija): Labiausiai į Vakarus nutolęs Iberijos pusiasalio kyšulys, galisai vadinamas Žemės kraštu.
- Nordkapas (Norvegija): Šiauriausias Europos taškas, kur vasarą šviečia vidurnakčio saulė.
- Pietų Australijos pakrantė: Skaidri padangė, vandenyje besibaigianti žemė ir neaprėpiami vandenyno toliai sukuria pasaulio krašto įspūdį.
tags: #pietus #pasaulio #kraštas #kas #tai