Pietų žemaičių raseiniškių tarmės fonologija, prozodija ir vokalizmas
Įvadas
Šis straipsnis skirtas pietų žemaičių raseiniškių tarmės fonologijos, prozodijos ir vokalizmo apžvalgai. Žemaičių tarmė, išsiskirianti savita fonetika ir leksika, yra viena iš pagrindinių lietuvių kalbos tarmių. Raseiniškių patarmė, priklausanti pietų žemaičiams, pasižymi specifiniais fonetiniais ir prozodiniais bruožais, kurie bus aptarti šiame straipsnyje. Straipsnyje remiamasi kalbininkų darbais, tyrinėjusiais šią sritį.
Žemaičių tarmės kalbininkai
Žemaitijoje gimė nemažai kalbininkų, kurie reikšmingai prisidėjo prie kalbos mokslo. Tarp jų yra:
- Mikalojus Akelaitis (1829-1887) - visuomenės veikėjas, rašytojas ir kalbininkas.
- Juozas Aleksandravičius (1920-2007) - filologas ir pedagogas.
- Kazimieras Alminas (1904-1986)
- Kazimieras Ambrozaitis (1859-1947 arba 1943)
- Andrius Ašmantas (1906-1941)
- Albina Auksoriūtė (g. 1965) - kalbininkė ir redaktorė.
- Zofija Babickienė - kalbininkė ir pedagogė.
- Janina Barauskaitė (g. 1937)
- Petronėlė Bernadišienė (1910-1993)
- Birutė Rokaitė-Vanagienė (1934-2011) - kalbininkė ir redaktorė.
- Vytautas Pranciškus Būda (1928-2007) - kalbininkas, vertėjas ir redaktorius.
- Juozas Budzinskis (1903-1986) - kalbininkas ir pedagogas.
- Jonas Bukantis (g. 1948) - kalbininkas ir pedagogas.
- Algirdas Chominskis (1884-1943)
- Liucija Citavičiūtė (g. 1956)
- Juozas Čiulda (1796-1861) - kalbininkas, poetas, vertėjas ir kunigas.
- Bronius Dobrovolskis (g. 1930) - pedagogas ir kalbininkas.
- Vincentas Drotvinas (1929-2015) - kalbininkas ir pedagogas.
- Albinas Druktenis (g. 1951)
- Irena Ermanytė (g. 1937)
- Elzė Galnaitytė (g. 1929)
- Pranas Germantas (1903-1945)
- Aleksas Stanislovas Girdenis (1937-2011) - baltistas, kalbininkas, dialektologas.
- Elena Šopaitytė-Grinaveckienė (1928-1999) - kalbininkė ir dialektologė.
- Vladas Grinaveckis (1925-1995) - kalbininkas, dialektologas ir pedagogas.
- Simonas Grosas (apie 1771-1835) - pedagogas ir žemaičių gramatikos autorius.
- Aloyzas Gudavičius (g. 1940) - kalbininkas ir pedagogas.
- Birutė Jasiūnaitė (g. 1958) - kalbininkė dialektologė.
- Kazimieras Jaunius (1848-1908) - teologas, pedagogas ir lietuvių kalbos tyrinėtojas.
- Zuzana Jonikaitė (1902-1981) - kalbininkė.
- Petras Jonikas (1906-1996) - kalbininkas, pedagogas ir redaktorius.
- Albinas Jovaišas (1931-2006) - filologas ir literatūros tyrinėtojas.
- Juozas Jurkus (1915-1954)
- Jonas Juška (1815-1886) - kalbininkas, vertėjas ir redaktorius.
- Alfonsas Kalnius (1907-1981) - kalbininkas, tekstologas ir pedagogas.
- Kalikstas Kasakauskis (apie 1792-1866) - kunigas, teologas ir kalbininkas.
- Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis (1821-1880)
- Stasys Keinys (g. 1936)
- Regina Kliukienė (g. 1954) - pedagogė ir kalbininkė.
- Pranas Kniūkšta (1933-2020)
- Jonas Kruopas (1908-1975) - kalbininkas, pedagogas ir redaktorius.
- Aleksandras Teodoras Kuršaitis (1857-1944)
- Jūratė Sofija Laučiūtė (g. 1942) - kalbininkė, baltistė, politinė ir visuomenės veikėja.
- Chackelis Lemchenas (1904-2001)
- Jūratė Lubienė - kalbininkė.
- Jonas Macaitis (1921-1989)
- Kristijonas Gotlybas Milkus (1733-1807)
- Lina Murinienė (g. 1966) - pedagogė ir kalbininkė.
- Juozas Pabrėža (g. 1955) - pedagogas, lituanistas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Jonas Paulauskas (1923-2003)
Šie kalbininkai reikšmingai prisidėjo prie žemaičių tarmės tyrinėjimo ir dokumentavimo.
Fonologija
Fonologija tiria kalbos garsų sistemą ir jų funkcijas. Raseiniškių tarmės fonologijai būdingas savitas balsių ir priebalsių inventorius bei jų tarpusavio sąveika.
Balsiai
Pietų žemaičių raseiniškių tarmės vokalizmui būdingas tam tikras savitumas. Vienas iš bruožų - a, e, i, u vokalizmas, būdingas daugeliui žemaičių tarmių.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Dvigarsiai
Dvigarsiai yra du kartu tariami balsiai viename skiemenyje. Raseiniškių tarmėje, kaip ir kitose žemaičių tarmėse, yra savitų dvigarsių tarimo ypatumų.
Priebalsiai
Priebalsių sistema raseiniškių tarmėje iš esmės atitinka bendrinės lietuvių kalbos priebalsių sistemą, tačiau gali būti tam tikrų tarimo skirtumų.
Prozodija
Prozodija apima tokius kalbos elementus kaip kirtis ir priegaidė. Raseiniškių tarmės prozodijai būdingas savitas kirčiavimas ir priegaidžių vartojimas.
Kirtis
Kirčiuotų skiemenų tarimas raseiniškių tarmėje gali skirtis nuo bendrinės kalbos.
Priegaidės
Priegaidės yra vienas iš svarbiausių prozodinių elementų lietuvių kalboje. Jos skiria žodžius ir formas. Raseiniškių tarmėje priegaidžių sistema gali turėti savitų bruožų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Raseiniškių tarmės ypatybės
Raseiniškių tarmė, kaip ir kitos žemaičių tarmės, turi savitų ypatybių, skiriančių ją nuo kitų lietuvių kalbos tarmių ir bendrinės kalbos. Šios ypatybės apima tiek fonologiją, tiek leksiką ir gramatiką.
Geografinis paplitimas
Raseiniškių tarmė paplitusi Raseinių apylinkėse. Ši tarmė turi tam tikrų skirtumų nuo kitų pietų žemaičių tarmių.
Tyrinėjimų istorija
Raseiniškių tarmė buvo tyrinėjama įvairių kalbininkų. Jų darbai atskleidė svarbius šios tarmės bruožus ir ypatumus.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #zemaiciu #raseiniskiu #tarme #fonologija #prozodija