Didžiausias Vandenyno Gylis: Giliausių Vietų Apžvalga
Vandenynas, užimantis didžiąją dalį Žemės paviršiaus, slepia daugybę paslapčių ir dar neištirtų gelmių. Šiame straipsnyje panagrinėsime didžiausią vandenyno gylį, jo ypatybes, susidarymo priežastis ir gyvybę, kuri sugeba išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Pasaulinis Vandenynas: Bendras Apibūdinimas
Okeanas (gr. Ōkeanos - upė, tekanti aplink Žemę) - tai Žemės planetos vandens erdvės, supančios žemynus ir salas. Tai didžiausia hidrosferos dalis, apimanti net 96,5 % viso Žemės vandens. Vandenyno plotas siekia 361,3 mln. km², sudarydamas 70,8 % Žemės paviršiaus. Vidutinis gylis - 3795 m, o didžiausias - net 11 022 m (Marianų lovyje, Ramiajame vandenyne). Apie 75 % vandenyno yra 3-6 km gylio. Pasaulinį vandenyną sudaro keturios tarpusavyje susisiekiančios dalys: Ramusis, Atlanto, Indijos ir Arkties vandenynai. Pagal fizines ir geografines savybes išskirtas, bet ne visuotinai pripažintas, Pietų vandenynas apima Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų pietines dalis.
Vandenyno Dugno Reljefas ir Formavimasis
Pasaulinio vandenyno dugno (vandenyninės plutos) formavimasis ir raida vyko mezozojuje ir kainozojuje. Vandenyno dugno reljefą sudaro keturios pagrindinės morfostruktūros: povandeninis žemynų pakraštys (šelfas, žemyno šlaitas, žemyninė papėdė), pereinamoji zona (pakraštinių jūrų įdubos, salų lankai, povandeniniai loviai), vandenyno guolis ir vandenyno vidurio kalnagūbriai. Šios struktūros skiriasi Žemės plutos struktūra, reljefo sandara ir raida. Pereinamoji zona, esanti tarp povandeninio žemynų pakraščio ir vandenyno guolio, ryškiausia Ramiojo vandenyno vakarinėje, Atlanto - centrinėje ir pietinėje, Indijos vandenyno - šiaurės rytinėje dalyse. Šią zoną link guolio užbaigia povandeniniai loviai - giliausi (daugiau kaip 6 km) vandenynų dugno ruožai, susidarantys dėl litosferos plokščių subdukcijos. Daugiausia jų yra Ramiajame vandenyne. Vandenyno guolio reljefą sudaro plokščios akumuliacinės (abisalinės) įdubos, jas skiriantys gūbriai, plynaukštės ir vulkaniniai kalnai. Povandeninių įdubų (dubumų) Pasauliniame vandenyne yra apie 50.
Didžiausias Vandenyno Gylis: Marianų Lova
Giliausia vieta Ramiajame vandenyne, o kartu ir visame pasaulyje, yra Marianų lovys, dar vadinamas Marianų įduba. Šis įspūdingas geologinis darinys yra vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, į rytus nuo Marianų salų. Gyliausias lovio taškas, vadinamas Čalendžerio gelme, siekia net 11 022 metrus (kitais duomenimis, 11 034 metrai). Palyginimui, aukščiausias Žemės kalnas - Everestas - yra 8848 metrų aukščio, taigi, Marianų lovyje jis visiškai tilptų.
Marianų lovys susidarė dėl litosferos plokščių tektoninių procesų. Ramiojo vandenyno plokštė, būdama tankesnė, pasislenka po Filipinų plokšte. Ši subdukcija sukelia gilios įdubos susidarymą vandenyno dugne.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Gyvybė Ekstremaliose Sąlygose
Nors Marianų lovio sąlygos yra itin ekstremalios - didelis slėgis, tamsa ir žema temperatūra (apie 1-2 °C) - gyvybė ten egzistuoja. Mokslininkai yra atradę įvairių organizmų, prisitaikiusių prie šių sąlygų. Tai bakterijos, šoniplaukos (Amphipod), ir kitos giliavandenių gyvūnų rūšys.
2014 m. Mackenzie Gerringeris su kolegomis iš Havajų universiteto Manojoje vykusios ekspedicijos į 10 500 m gylio Sirenos gelmę (vieną iš kitų giliausių vietų) pasakojo: „Ten nėra saulės šviesos, temperatūra šalta, paprastai apie 1-2 °C. Nepaisant ekstremalių sąlygų, gyvybė egzistuoja giliausiuose mūsų planetos vandenyse. Ekstremaliuose gyliuose klestinčių gyvių rūšys paprastai būna panašios, bet tam tikri gyvūnai pasirodo tik specifiniame gylyje.“
Įdomu tai, kad Marianų įduboje taip pat rasta šoniplaukų (Amphipod), pavadintų Eurythenes plasticus, nes jų skrandyje rasta mikroplastiko. Tai rodo, kad net giliausios vandenyno vietos yra paveiktos žmogaus veiklos.
Ramusis Vandenynas: Didžiausias ir Giliausias
Ramusis vandenynas, dar žinomas kaip Didysis vandenynas, yra didžiausias ir giliausias vandenynas pasaulyje, užimantis net 49,5 % Pasaulinio vandenyno ploto bei 35 % Žemės paviršiaus. Jis driekiasi per tiek Šiaurės, tiek Pietų pusrutulius, supantis Australiją, Aziją, Ameriką ir Antarktidą. Ramusis vandenynas jungiasi su Atlanto vandenynu per Dreiko sąsiaurį ir Panamos kanalą, o šiaurėje jis ribojasi su Arkties vandenynu per Beringo sąsiaurį.
Ramusis vandenynas kartu su jūromis užima apie 178,7 mln. km², o be jūrų - 147 mln. km². Vandens tūris siekia 710,4 mln. km³, kas sudaro 53 % viso Pasaulinio vandenyno tūrio.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Ramybės vandenyno dugną sudaro įvairios geologinės plokštės, tarp jų Ramiojo vandenyno, Koko, Naskos, bei Australijos ir Antarktidos plokštės. Ramybės vandenyno pakrantės pasižymi įvairiais reljefais: fjordais, abraziniais ir koraliniais krantais. Šiame vandenyne yra apie 10 000 salų, kurių bendras sausumos plotas siekia 3,6 mln. km². Dauguma didžiausių salų yra vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tarp jų Japonijos, Filipinų, Taivano ir Naujosios Gvinėjos salos.
Ramusis vandenynas kerta visas klimato juostas, išskyrus arktinę. Prie pusiaujo vyrauja ekvatorinės oro masės, o atogrąžų juostoje - tropinės. Kiekvienoje juostoje vyrauja skirtingos oro masės ir vėjai, kas formuoja unikalų klimatą ir ekosistemas.
Ramusis vandenynas yra svarbus žvejybos, laivybos ir naudingųjų iškasenų gavybos centras. Dauguma žvejybinės veiklos koncentruota prie Azijos ir Amerikos pakrančių, o žvejybos laimikiai sudaro apie 55-60 % pasaulinio žvejybos laimikio.
Vandenyno Tyrimai ir Ateities Iššūkiai
Pirmieji jūrų ir vandenynų dugno nuosėdų tyrimai atlikti 1872-76 m. G. S. Nareso vadovaujamos mokslinės okeanografinės ekspedicijos aplink pasaulį metu (laivu Challenger). Nuo to laiko vandenyno tyrimai labai pažengė, tačiau didžioji dalis vandenyno gelmių vis dar lieka neištirta.
Šiuo metu vandenynui kyla dideli iššūkiai, susiję su klimato kaita, tarša ir biologinių išteklių išeikvojimu. Dėl klimato kaitos veiksnių vandenyno paviršinio vandens sluoksnio temperatūra kyla, didėja vandenyne sukauptos šilumos atsargos. Ilgalaikiai potvynių stebėjimų rezultatai rodo, kad nuo 20 a. pradžios prasidėjo pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Be to, didėja vandenyno taršos rodikliai, kinta vandens savybės (pvz., didėja vandenyno rūgštingumas), kyla grėsmė vandenyno gyvūnijai. Ypač nerimą kelia didėjantis buitinių atliekų kiekis vandenyje.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Arkties Vandenynas: Mažiausias ir Atšiauriausias
Arkties vandenynas - mažiausias Žemės vandenynas, apimantis didelį plotą aplink Šiaurės ašigalį. Jį nuo kitų vandenynų skiria žemynai ir salos. Vandenyno krantai labai raižyti, pakraščiuose gausu apledėjusių salų, pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis ir palyginti nedideliu gyliu. Virš vandenyno vyrauja arktinės oro masės. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo -20 °C iki -40 °C, o vasarą artima 0 °C. Arkties vandenyną gerokai sušildo Atlanto ir Ramiojo vandenyno šiltesni vandenys. Vasarą dažni rūkai.
Vandenyno plotas 14,06 mln. km2.
tags: #didžiausias #vandenyno #gylis