Marianų įduba: giliausias vandenyno taškas, jo tyrimai ir tarša
Marianų įduba, giliausia vieta pasaulio vandenyne, yra paslaptinga ir mažai ištirta gelmė. Šios aklinos tamsos karalystė siekia net 10 975 metrus ir yra Ramiajame vandenyne, išilgai rytinių Marianų salų krantų. Nors ši vieta atrodo atoki ir neprieinama, net ir čia aptinkama žmonių veiklos pėdsakų - plastiko atliekų.
Marianų įdubos atradimas ir matavimai
Giliausia Pasaulinio vandenyno vieta buvo atrasta 1875 metais. Didžiosios Britanijos karališkojo karinio jūrų laivyno tristiebis burlaivis „Challenger“, vadovaujamas kapitono Džordžo Strongo Nerso, 1872 m. gruodžio 21 d. iš Portsmuto uosto leidosi į pirmąją okeanografinę ekspediciją. Jos metu, Ramiajame vandenyne, netoli Marianų salų, mokslininkai nustatė, kad gelmė siekia 8 367 m gylį. Vėliau, lotą vėl leidžiant į vandenyno dugną, pasiektas 8 184 m gylis.
Laivo „Challenger“ įgulos ir mokslininkų atradimai buvo nepamiršti. 1951 m. britų hidrografinio laivo „Challenger 2“ komanda atliko naujus Marianų lovio matavimus ir surado giliausią jo vietą, siekiančią 10 899 m gylį. Jai atiteko Čalendžerio gelmės pavadinimas.
Vis dėlto, dėl didelio gylio, matavimai nėra visiškai tikslūs. 1957 m. Marianų lovio ir Čalendžerio gelmės gylį matavo Sovietų Sąjungos hidrografinio laivo „Vitiaz“ įgula. Vienu matavimu buvo pasiektas 11 034 m gylis, o kitu - 11 022 m. 1995 m. japonų bepilotis povandeninis aparatas „Kaiko“ fiksavo 10 911 m gylį, o amerikiečių mokslininkai, 2009-aisiais nuleidę į vandenyno gelmes povandeninį aparatą „Nereus“, pasiekė 10 902 m gylį ir paėmė grunto mėginius. 2011 m. Naujojo Hampšyro (JAV) universiteto mokslininkai, naudodami moderniausią įrangą, dar kartą matavo Čalendžerio gelmės gylį ir pasiekė 10 994 (± 40) m. Dabar jis dažniausiai ir nurodomas.
Žmonių nusileidimai į Marianų įdubą
Per visą istoriją žmonės specialiai sukonstruotais pilotuojamais povandeniniais aparatais į Marianų įdubos dugną leidosi vos du kartus. Pirmąkart tai įvyko 1960 m., o antrasis nusileidimas įvyko tik po 52 metų.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
1960 m. sausio 23 d. šveicarų okeanologas Žakas Pikaras ir amerikietis karinio jūrų laivyno leitenantas Donas Volšas batiskafu „Trieste“ pasiekė Marianų įdubos dugną. Nusileidimas truko beveik penkias valandas, o dugne jie praleido 20 minučių. Mokslininkai išmatavo vandens temperatūrą, kuri siekė 3,3 oC, atliko radiacijos fono tyrimus ir nustebo išvydę ne tik mažytes krevetes, medūzas, bet ir į plekšnę panašią žuvį.
2012 m. kovo 26 d. kanadiečių režisierius Džeimsas Kameronas giliavandeniu aparatu „Deepsea Challenger“ taip pat nusileido į Marianų lovio gelmes. Skirtingai nei D. Volšas ir Ž. Pikaras, Dž. Kameronas povandeninį aparatą pilotavo vienas. Dugne jis praleido net 6 valandas, fotografavo, filmavo ir ėmė vandens bei grunto mėginius.
Gyvybė Marianų įdubos gelmėse
Nors Marianų įduba yra tamsi, šalta ir didelio slėgio aplinka, čia veisiasi galybė būtybių, kurias mokslininkai dar tik pradeda tyrinėti. Ekstremaliuose gyliuose klesti įvairios gyvių rūšys, pavyzdžiui, koralai, medūzos, aštuonkojai, krevetės ir gleiviažuvės.
2014 m. Mackenzie Gerringeris su kolegomis iš Havajų universiteto Manojoje vykusios ekspedicijos į 10 500 m gylio Sirenos gelmę (vieną iš kitų giliausių vietų) pasakojo: „Ten nėra saulės šviesos, temperatūra šalta, paprastai apie 1-2 °C.“
Tarša plastiku Marianų įduboje
Deja, net ir giliausia vandenyno vieta nėra apsaugota nuo taršos. Vienkartinės plastiko pakuotės jau pasiekė Marianų įdubos dugną. Iš visų duomenų bazėje užfiksuotų klasifikuojamų šiukšlių labiausiai yra paplitęs plastikas, o plastikiniai maišeliai sudarė didžiausią plastikinių šiukšlių kiekį. 89 proc. plastiko atliekų, aptiktų giliausiose pasaulio vietose, yra vienkartinio naudojimo, pavyzdžiui, buteliai ir indai.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Viename iš tyrimų nustatyta, kad net 17 proc. duomenų bazėje užregistruotų plastiko stebėjimo atvejų užfiksuota tam tikra sąveika su jūros gyvūnija, pavyzdžiui, įsipainiojimas į šiukšles.
2022 metais ekspedicijos į Čelendžerio gelmę metu, 10 900 metrų gylyje vandenyno dugne buvo aptiktas alaus butelis. Okeanologė dr. Dawn Wright teigė: „Jis nukeliavo beveik 11 km į tamsiausias Ramiojo vandenyno gelmes, o jo etiketė vis dar nepažeista. Tai simbolis, kaip giliai ir negrįžtamai žmonės paveikia gamtos pasaulį.“
Marianų įduboje taip pat rasta šoniplaukų (Amphipod), pavadintų Eurythenes plasticus, nes jų skrandyje rasta mikroplastiko.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #Pasaulio #vandenynas #giliausia #vieta