Pietų Sibiro klimato ypatumai
Pietų Sibiras - gamtinė sritis Azijos šiaurėje, Rusijoje, pasižyminti unikaliu klimatu, susiformavusiu dėl geografinės padėties ir reljefo ypatumų. Šis regionas, apimantis Altajaus, Tuvos respublikas, Krasnojarsko kraštą ir kitas teritorijas, yra svarbi Rusijos dalis, turinti didelę įtaką šalies ekonomikai ir kultūrai.
Geografinė padėtis ir bendras klimatas
Sibiras yra didžiausia pasaulio dalis, besidriekianti nuo pat Arkties iki pusiaujo, o Pietų Sibiras yra jo dalis. Pietų Sibiras apima Altajaus, Buriatijos, Chakasijos, Tuvos respublikas, Krasnojarsko, Užbaikalės kraštus, Irkutsko, Kemerovo, Kurgano, Novosibirsko, Omsko, Tiumenės, Tomsko sritis, Chantų-Mansių ir Jamalo Nencų autonomines apygardas, Amūro, Magadano sričių ir Chabarovsko krašto dalį. Klimatas daugiausia žemyninis, Sibiro šiaurinėje dalyje arktinis ir subarktinis, kitur - vidutinių platumų. Šiaurinėje dalyje plyti tundra ir miškatundrė, šiaurinėse pakrantėse yra arktinių dykumų. Didžiausią Sibiro dalį apima taiga.
Žemyninis klimatas ir temperatūrų amplitudės
Kadangi Azija tęsiasi nuo pat Arkties iki pusiaujo, joje driekiasi visos klimato juostos. Labiausiai žemyninis yra Šiaurės rytų Sibiro klimatas. Vidutinė metinė temperatūra didžiojoje Sibiro dalyje yra daugiau kaip 0 °C, šiaurės rytinėje dalyje -18 °C. Liepos vidutinė metinė temperatūra svyruoja nuo 20-23 °C pietuose iki 2-5 °C šiaurės rytuose, sausio - nuo -16 °C iki -48 °C. Didžiausia neigiama temperatūra (-71 °C) užfiksuota tarp Verchojansko kalnagūbrio ir Janos-Oimiakono kalnyno (Šiaurės pusrutulio šalčio polius). Vidutinė metinė temperatūrų svyravimo amplitudė 35-68 °C. Per metus iškrinta nuo 100-200 mm (Jakutijoje) iki 1000-2000 mm (Altajaus, Sajanų kalnuose) kritulių.
Žiemą atšąla žemiau -40 °C žemiausia temperatūra iki -70 °C yra buvusi Azijos šiaurės rytuose - Verchojanske ir Oimiakone). Vasarą sušyla iki +40 °C. Čia absoliutinė temperatūrų amplitudė daugiau kaip 100 °C vidutinių platumų juostoje žiemą.
Krituliai ir sniego danga
Per metus iškrinta nuo 100-200 mm (Jakutijoje) iki 1000-2000 mm (Altajaus, Sajanų kalnuose) kritulių. Sniego dangos trukmė nuo 8-9 mėn. šiaurėje iki 5-6 mėn. pietuose. Dažnos pūgos. Didžiajai Sibiro daliai (nuo Šiaurės Uralo iki Jenisiejaus aukštupio ir Amūro žemupio) būdingas daugiametis įšalas.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Daugiametis įšalas ir jo įtaka
Didžiajai Sibiro daliai (nuo Šiaurės Uralo iki Jenisiejaus aukštupio ir Amūro žemupio) būdingas daugiametis įšalas. Daugiau kaip pusę Rusijos teritorijos apima daugiamečio įšalo zona; didžiausia pasaulyje (plotas daugiau kaip 10 mln. km2). Ištisinio įšalo zona formuojasi į šiaurę nuo Jenisiejaus žiočių iki Anadyrio įlankos ir Užbaikalėje; sluoksnio storis iki 300-400 m (Jakutijoje), įšalo didžiausias gylis - 1370 m (Viliujaus plynaukštė). Vasarą daugelyje vietų žemės paviršius atitirpsta tik iki 1 m gylio. Atitirpęs vanduo nesusigeria į žemę, todėl lygumose ir žemumose gausu nedidelių ežerų, pelkių.
Upės ir ežerai
Didžiausia dalis Sibiro upių priklauso Arkties vandenyno baseinui: Obė, Jenisiejus įteka į Karos jūrą, Lena, Jana, Oleniokas - į Laptevų jūrą, Indigirka, Kolyma - į Rytų Sibiro jūrą. Iš didžiųjų upių tik Amūras priklauso Ramiojo vandenyno baseinui. Sibiro šiaurinėje dalyje upės užšalusios apie 8 mėn., pietinėje dalyje - iki 5 mėn. per metus. Mažesnės upės įšala iki dugno (susidaro antledžiai, ampalai). Balandžio-birželio laikotarpiu prasideda ledonešis (pietuose upės atitirpsta greičiau negu šiaurėje). Dėl ledų sangrūdų ir grunto nelaidumo (dėl įšalo) kyla potvyniai; vandens lygis pakyla 10-40 metrų. Upių bendras metinis nuotėkis daugiau kaip 2500 km3. Vanduo naudojamas elektros energijai gaminti; didžiausios jėgainės: Bratsko, Krasnojarsko, Novosibirsko, Sajanų Šušenskojės, Ust-Ilimsko. Daugiausia ežerų yra Vidurio Sibire. Jakutijoje vyrauja termokarstiniai, Altajuje - ledyninės kilmės ežerai. Didžiausias ir giliausias ežeras - Baikalas.
Dirvožemiai ir augalija
Sibiro šiaurinėje dalyje vyrauja balkšvažemiai ir jauražemiai, Arkties vandenyno pakrantėje paplitę šlynžemiai ir ledžemiai. Pietinėje dalyje vyrauja jauražemiai ir šlynžemiai, yra išplautžemių ir rudžemių, Altajaus ir Sajanų priekalnių slėniuose - juodžemių. Vakarų Sibiro lygumoje vyrauja durpžemiai.
Sibirui būdingas ryškus augalijos zoniškumas. Šiaurinėje dalyje (Jamalo, Taimyro pusiasaliuose, Vakarų Sibiro lygumos ir Jakutijos šiaurinėje dalyse) plyti tundra ir miškatundrė, šiaurinėse pakrantėse yra arktinių dykumų. Didžiausią Sibiro dalį apima taiga. Vakarų Sibire vyrauja paprastosios ir sibirinės eglės, sibirinės pušys, sibiriniai kėniai, Rytų Sibire - maumedžiai. Tolimuosiuose Rytuose bei Altajaus ir Vakarų Sajanų kalnuose auga plačialapiai miškai.
Pietų Sibiro klimato įtaka
Pietų Sibiro klimatas turi didelę įtaką regiono gamtai, ekonomikai ir žmonių gyvenimui. Žemyninis klimatas su dideliais temperatūrų svyravimais lemia trumpą žemės ūkio sezoną ir sudėtingas sąlygas statyboms bei infrastruktūrai. Tačiau regionas yra turtingas gamtos išteklių, tokių kaip nafta, dujos ir anglys, kurie yra svarbūs Rusijos ekonomikai.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pietų Sibiras: tremties ir atminimo kraštas
Altajus - tai teritorija pačiame Azijos viduryje, pietų Sibire, Rusijos Federacijoje, sandūroje tarp Mongolijos pusdykymių ir Kazachstano stepių. Pirmieji gyvuliniai vagonai, prigrūsti mūsų tautiečių, sustojo būtent Barnaulo mieste. Iš viso iš Lietuvos tais metais buvo išsiųsta 17 ešelonų, o 8 iš jų - į Altajaus kraštą.
Tremtiniai buvo išvežioti po visą Altajaus kraštą. Jie neturėjo galimybės grožėtis supančia gamta - jų akis temdė ašaros, nes daug kūdikių sirgo ir mirė tiesiog motinoms ant rankų. Altajuje vyrauja žemyninis klimatas. Šiltas metų laikas tetrunka maždaug gegužės-rugsėjo mėnesiais. Vasarą temperatūra pasiekia ir 30 laipsnių, o štai žiemos šaltos, speiguotos, atšiaurios. Šiltuoju metų laiku vyrauja dideli temperatūrų skirtumai.
Bijskas - tai sovietinių tremtinių ir politinių kalinių persiuntimo punktas, kurį įsiminė tūkstančiai lietuvių. Daug lietuvių dirbo Bijsko cukraus fabrike, o gyveno šalia pastatytuose barakuose. Bijske Matiščensko kapinėse 1998 m. tremtinių iniciatyva buvo pastatytas rausvo granito paminklas. Apačioje plokštėse iškalti užrašai lietuvių ir rusų kalbomis: „Lietuvos piliečiams, žuvusiems tremtyje Altajaus krašte 1941-1955 m.“.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #sibiras #klimato #ypatumai