Pietų Rusijos aviganis: veislės standartas, istorija ir priežiūra
Pietų Rusijos aviganis - tai įspūdingas ir ištikimas šuo, pasižymintis nepriklausomu charakteriu ir puikiomis sarginėmis savybėmis. Ši veislė, kilusi iš Rusijos ir Ukrainos, yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško budraus ir atsidavusio augintinio, galinčio apsaugoti šeimą ir turtą.
Veislės apžvalga
- Kilmės šalis: Rusija/Ukraina
- Paskirtis: Namų šuo, sargšunis
- Spalvos: Balta, pilkšva, gelsva
- Charakteris: Nepriklausomas, nuošalus, aktyvus, gyvybingas, ištvermingas
- Ūgis: 65-90 cm
- Svoris: 54-74 kg
- Ilgaamžiškumas: 9-11 metų
- Kiti pavadinimai: South Russian Sheepdog, South Russian Shepherd Dog, South Russian Ovcharka
- Hipoalerginis: Ne
Pietų Rusijos aviganio charakteris
Pietų Rusijos aviganis pasižymi stipriu prisirišimu prie savo šeimininkų. Šie šunys puikiai sutaria su šeimos nariais, tačiau nepažįstamaisiais nepasitiki. Svarbu pabrėžti ankstyvos socializacijos svarbą - nuo mažens pratinti šuniuką prie įvairių žmonių ir gyvūnų. Nors šie šunys gerai sutaria su vaikais, rekomenduojama nepalikti jų vienų be priežiūros, ypač jei vaikai linkę peštis, nes šuo gali įsikišti ir "ginti" silpnesnįjį.
Šie šunys yra budrūs, gyvybingi ir visada pasirengę apginti savo šeimą. Iš pažiūros nerangūs ir lėti, jie iš tiesų yra labai vikrūs ir greitai reaguoja į aplinką. Patinai dažnai linkę dominuoti, todėl tinkama dresūra yra būtina.
TSRS laikais Pietų Rusijos aviganiams, dalyvaujantiems parodose, buvo keliami aukšti dresūros reikalavimai. Šuo, paėmęs maistą iš nepažįstamo žmogaus, būdavo diskvalifikuojamas. Šiandien tokie reikalavimai nebegalioja, tačiau diskvalifikuojami agresiją rodantys šunys.
Auginant Pietų Rusijos aviganį sargybai, rekomenduojama patikėti dresūrą patyrusiems šunų elgsenos specialistams. Šeimininkas turi būti atsakingas, patyręs ir galintis skirti pakankamai laiko augintiniui.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Veislės istorija
Pietų Rusijos aviganių kilmė iki šiol nėra visiškai aiški. Istorikai ir kinologai nesutaria dėl jų atsiradimo. Viena teorija teigia, kad šie šunys nėra vietinė veislė ir yra giminingi bobteilams bei seniesiems prancūzų aviganiams. Kita teorija teigia, kad Pietų Rusijos ir europietiškų aviganių kilmė skiriasi.
Yra įrodymų, kad Pietų Rusijos aviganių kaukolės yra beveik identiškos vilkų kaukolėms, todėl spėjama, kad ši veislė galėjo kilti tiesiogiai iš vilkų. Nepaisant skirtingų teorijų, žinoma, kad Pietų Rusijos aviganis yra labai sena veislė.
Iki 1850 metų Pietų Rusijoje šie šunys buvo labai paplitę. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad tuo metu čia gyveno apie 2000 šios veislės atstovų. Jie puikiai prižiūrėdavo dideles avių bandas (1000-1500 avių).
Pilietinis karas Rusijoje (1917-1921 m.) turėjo neigiamą įtaką veislei. Daugelis šunų liko be šeimininkų ir buvo nušauti. 1923 metais Askanija Novoje buvo likęs tik vienas šios veislės atstovas. Tais pačiais metais profesorius A. Brauner ėmėsi aviganių veisimo programos. Jo pastangos buvo sėkmingos, ir nuo 1928 metų Pietų Rusijos aviganiai jau galėjo dalyvauti parodose.
Antrasis pasaulinis karas vėl sumažino veislės populiaciją. Siekiant atgaivinti veislę, Pietų Rusijos aviganiai buvo kryžminami su komondorais. Šiandien šios veislės atstovų skaičius vis dar yra nedidelis.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Išvaizda
Pietų Rusijos aviganis yra vidutinio dydžio, stambus šuo. Patelės ties ketera siekia 62-66 cm, o patinai - 65-70 cm. Svoris gali siekti 48-50 kg.
Dėl tankaus ir ilgo kailio galva atrodo trumpa ir plati, tačiau iš tikrųjų ji yra ilga ir siaura, pleišto formos. Kaklas raumeningas ir ilgas, nugara tiesi ir stipri. Kojos tiesios, lygiagrečios ir ilgos, letenos apvalios, apaugusios ilgais plaukais. Nosis didelė, juodos spalvos, akys nedidelės ir tamsios. Ausys nukarusios, palyginti mažos.
- Galva: Ilga ir siaura, pleišto formos.
- Akys: Vidutinio dydžio, ovalo formos, tamsios.
- Sąkandis: Žirkliškas, dantys dideli ir balti.
- Uodega: Ilga, nuleista ne ilgesnė nei iki kulnų, gali būti kablio ar pusmėnulio formos.
- Kailis: Ilgas (10-15 cm), storas ir tankus.
- Spalvos: Pilka, balta, pilka ir balta, balta ir geltona, žaliai ruda.
Priežiūra
Pietų Rusijos aviganiai pasižymi stipria sveikata ir nėra linkę į genetinius susirgimus. Tačiau kartais pasitaiko klubo sąnario displazijos, epilepsijos ar širdies nepakankamumo atvejų. Svarbu atsakingai rinktis veislyną ir pasidomėti šuniukų tėvų sveikatos tyrimais.
Šios veislės atstovai paprastai gyvena 9-11 metų. Visą gyvenimą jie išlieka budrūs ir vikrūs. Rekomenduojama reguliariai (bent kartą per savaitę) apžiūrėti šuns ausis ir kasdien valyti snukį (ypač po valgio).
Pietų Rusijos aviganiai nėra tinkami auginti bute. Jiems labiau tinka gyvenimas nuosavame name su erdviu kiemu.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Pavojingų šunų laikymo Lietuvoje ypatumai
Lietuvoje yra nustatytos tam tikros šunų veislės, kurios laikomos pavojingomis. Pietų Rusijos aviganis yra viena iš jų. Šių veislių šunų laikymas yra griežtai reglamentuojamas.
Asmenys, norintys laikyti pavojingus šunis, privalo gauti savivaldybės leidimą. Taip pat taikomi šie reikalavimai:
- Šuo turi būti paženklintas poodine mikroschema.
- Šuo turi būti registruotas.
- Uždarose žemės valdose turi būti įspėjamasis ženklas.
- Viešosiose vietose šuo turi būti vedžiojamas su antsnukiu ir laikant už pavadėlio.
- Šuo turi būti laiku vakcinuojamas nuo pasiutligės.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Puikus sarginis šuo.
- Lengvai prisitaiko prie šalto klimato.
Trūkumai:
- Sunkiai dresuojamas.
- Reikalauja daug priežiūros.
- Netinkamas auginti mieste.
tags: #pietu #rusijos #aviganis #veisles #standartas